Ką sėti rudenį?

Kokias daržoves tiktų sėti ar sodinti rudenį, kad pavasarį galėtume mėgautis ankstyvu derliumi?

Rudenį galime sėti morkas, buro­kėlius, krapus, rūgštynes, petražoles, pastarnokus, špinatus, sodinti česnakus ar svogūnų sėjinukus.

Česnakai sodinami prieš 2–3 savai­tes iki šalčių, t. y. maždaug apie spalio 14–21 d., 3–5 cm gylyje. Tarp eilių turi būti 15–20 cm, o tarp skiltelių – 6–10 cm.

Rudenį galima sodinti ir smulkius svogūnų sėjinukus, kurių skersmuo mažesnis nei 1 cm. Vasaros pabaigoje išaugs puikios ropelės. Svogūnus gali­ma sėti ir iš sėklų, tik kuo vėliau, kad nesudygtų rudenį.

Burokėlius rudenį sėti naudinga, kai pavasaris sausas bei labai užsitęsęs ir sėja nusikelia vėlesniam laikui.

PASISĖKIME PASTARNOKŲ

Rudenį ypač naudinga sėti pastarnokus, nes šie ilgai dygsta ir sėklų daigumas trumpas. Jos daigios būna tik vienus ar dvejus metus.

Rudeninė daržovių sėja ar sodini­mas turi keletą privalumų, iš kurių svarbiausias yra dviem trimis savaitė­mis ankstyvesnis derlius pavasarį. Per žiemą užgrūdintos ir išbrinkusios sėklos pavasarį daug greičiau sudygsta, tačiau sėti galima tik šalčiui atsparias daržovių veisles.

Vis dėlto šis sėjos būdas turi ir minusų. Anksti sudygę augalai kartais gali ir žūti.

Sėklas patariama sėti tik į lengvą, purią, derlingą dirvą. Jei dirva sunkesnė, kasant ir formuojant lysves galima įterpti smėlio, sumaišyto su kompostu – dirva taps lengvesnė ir puresnė.

Tinkamas sėjos laikas ir lysvių paruo­šimas lems, kaip sėklos peržiemos. Dar­žovės sėjamos kuo vėliau. Pradėti sėją rekomenduojama, kai oro temperatūra apie 0 °C, bet jei dar numatomi atšilimai, geriau palaukti. Svarbiausias kriterijus – lengvai pašalęs dirvos paviršius. Taigi jeigu vakar buvo +5 °C, o šiandien –5 °C – gal ima sėti.

Parenkant dirvą, reikėtų atkreipti dėmesį į kiekvienos daržovės auginimo ypatybes, tačiau visoms svarbu, kad dirva nei rudenį, nei pavasarį nebūtų užsemiama vandeniu. Lysvės turėtų būti ruošiamos saulėtoje, aukštesnėje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, ten, kur pavasarį pirmiausia nutirpsta sniegas. Jei sniego žiemą nebus, reikėtų iš anksto paruošti mulčio, kuris pakeis sniegą ir neleis iššalti augalams.

Jei vieta labai atvira, pageidautina, kad lysvės būtų iš šonų apsaugotos len­tomis ar kitomis medžiagomis. Žiemos metu tai sulaikys sniegą, neleis vandeniui išplauti sėklų.

Lysvės ruošiamos iš anksto, kol vyrau­ja pliusinė temperatūra. Dirva sukasama ir patręšiama mažai azoto turinčiomis trąšomis (diamofosas, amofosas ar kitos kompleksinės trąšos, kuriose nedaug azoto). Kad lietingą rudenį lysvės ne­permirktų, iki sėjos jas rekomenduojama užkloti polietileno plėvele.

Kad derlius būtų ankstyvas, sėjamos ankstyvos daržovių veislės, paken­čiančios šalčius, atsparios žyduolių susidarymui, arba specialios veislės, skirtos žiemoti. Sėklos sėjamos tru­putį giliau negu pavasarį. Lysvėje pa­daroma 3–5 cm gylio vagutė, sėklų norma padidinama dvigubai. Pasėjus sėklas užpilama sausa žeme, paskui jos mulčiuojamos durpėmis ar kompostu (2–4 cm storio sluoksniu). Pasėjus lieti draudžiama. Pageidautina, kad sėklos būtų 20–25 proc. stambesnės. Jos turi būti sausos. Negalima sėklų daiginti arba mirkyti. Jei žiemą labai mažai sniego, ne pro šalį lysves pridengti eglišakėmis ar šiaudais.

Vėlai rudenį galima pasėti sėklas, ku­rių galiojimo laikas baigiasi šiais metais. Jei iki pavasario neišgyventų, tai būtų mažas nuostolis.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotoja Roma STARKUTĖ

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.