Kaunietis bute laikė pitonus ir kitus egzotinius gyvūnus – aiškinsis teismas

Su AAD sankcija nesutinka – teigia, kad tai jo augintiniai

Remiantis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) administracinio nusižengimo protokolu, 2024 m. sausio 31 d. buvo patikrintas butas Kauno mieste. Jame buvo rasti penki karališkieji pitonai, dvi paprastosios rozelos ir vienas leopardinis gekonas. Asmuo neturėjo AAD leidimo laikyti nelaisvėje šiuos gyvūnus ir būtinų turėti gyvūnų kilmę bei teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o dėl karališkųjų pitonų ir paprastųjų rozelų asmuo galimai pažeidė ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimus, apie pradedamą nagrinėti bylą šią savaitę pranešė Kauno apylinkės teismas.

Visi rasti gyvūnai buvo perduoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centrui, o gyvūnus laikiusiam asmeniui AAD pareigūnai skyrė subendrintą 60 eurų baudą. Asmuo su šia bauda nesutiko ir pateikė skundą teismui. Kaunietis skunde teigia, jog bute laikyti gyvūnai yra jo augintiniai, prašo panaikinti jam skirti nuobaudą ir grąžinti konfiskuotus gyvūnus.

Aplinkosaugininkai paaiškino, kada reikalingas leidimas, o kada ne

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais užkardymas svarbus saugant gyvūnų gerovę ir vietines augalų rūšis. Ką vertėtų žinoti apie neįprastų ar laukinių augintinių laikymą? Kokias gyvūnų rūšis galima laikyti, o kokias – draudžiama? Kas išduoda leidimus jų laikymui, ir į kokią instituciją reiktų kreiptis?

Leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje išduoda Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Nusprendus laikyti gyvūną pirmiausia siūloma pasidomėti, ar jų laikymui nelaisvėje nėra būtinas specialus leidimas. Jei toks leidimas reikalingas, reiktų kreiptis į AAA ir pateikti reikalingus dokumentus.

Pasak AAA Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vyr. specialistės Ugnės Griežės, yra sudaryti sąrašai gyvūnų, kuriems tokių leidimų nereikia, pirmiausia – laikant, veisiant naminius ir domestikuotus gyvūnus: „Į šį sąrašą įtraukti ne tik mums visiems įprasti naminiai gyvūnai, tokie kaip arkliai, avys, ožkos, triušiai, bet ir įvairios fazanų rūšys, degu ar šilkverpiai“. Pasak specialistės, agentūros specialistai nuolat konsultuojasi su Aplinkos ministerija ir mokslo institucijomis, kokios gyvūnų rūšys galėtų būti priskirtinos naminiams ir istoriškai domestikuotiems gyvūnams.

Laukiniu gyvūnu laikomas laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūnais pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.

Pasak U. Griežės, yra aiškiai apibrėžtos taisyklės, kada leidimas nereikalingas ir laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje. Tarkim, vienas iš punktų – kai laukiniai gyvūnai paimti iš natūralios aplinkos laikinai globai ir gydymui, taip pat gyvūnams, kurių laikymas namuose nekelia grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnus. Taip pat - prekiaujant laukiniais gyvūnais specializuotuose gyvūnų prekybos vietose ar laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą.

Yra patvirtintas draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašas. Šiuo metu šiame sąraše – 23 gyvūnų rūšys. „Yra išskirti išimtiniai atvejai, kai leidžiama laikyti nelaisvėje ir veisti ir draudžiamas gyvūnų rūšis, tarkim, kai šie gyvūnai laikomi mokslo ir mokymo įstaigose, turinčiose leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ar zoologijos soduose, taip pat – kai šie gyvūnai laikinai paimti ir laikomi nelaisvėje be galimybės veistis ir daugintis globos tikslais, tačiau tokių išimčių yra vos keletas ir jos yra aiškiai apibrėžtos“, – pabrėžia specialistė.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Pasitikrinti, ar konkrečiai rūšiai reikalingas leidimas galima Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, taip pat - EB svarbos rūšių, kurioms reikalingas įvežimo/išvežimo leidimas, sąrašuose. Jei gyvūnus įvežti ar išvežti galima, kiekvienai įvežamai į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežamai laukinių gyvūnų siuntai turi būti gaunamas atskiras leidimas, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai.

Norint gauti nacionalinį leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų, reikia per Aplinkosaugos leidimų sistemą (ALIS ) pateikti paraišką ir reikalingus dokumentus. Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad gyvi laukiniai gyvūnai į Lietuvos Respubliką gali būti įvežami tik per du pasienio kontrolės punktus Medininkuose ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

ŪP portalas pagal Kauno apylinkės teismo ir AAA informaciją

ŪP redakcijos archyvo nuotr.: pitonas