Ką vasarį veikia bitės ir bitininkai?!

Stresas kenkia ne tik žmonėms

VDU Žemės ūkio akademijos Biologijos ir maisto mokslų katedros daktaro, ilgamečio bitininko teigimu, šiuo metu avilyje bitės tampa energingesnės, joms daugiau reikia oro ir maisto. Gruodį ir sausį per parą vidutinė bičių šeima suvartoja 20–25 g maisto, vasarį – dvigubai daugiau. O štai perams auginti reikia didelio kiekio deguonies. Jeigu, klausydami per žarnelę, pastebime, kad bitės menkai dūzgia, o stuktelėjus į avilį, ūžesys nepadidėja, tuojau pat jį pašildykite įkaitintomis plytomis arba plastikiniais buteliais su karštu vandeniu. Žiemą dažniausiai žūsta senesnės, nualintos bitės.

„Kartais bitininkai abejoja, ar užteks bitėms maisto, tuomet ant korių nugarėlių galima padėti kandi tešlos. Ją gaminkite iš 1 dalies medaus ir 3–4 dalių cukraus pudros, – pataria specialistas. – Bitėms būtina ramybė, todėl į bityną žiemą užsukite ne kartą. Gal avilys stovi po medžiu – pasnigo, šaka nusviro, vėjo judinama dunksi į bičių būsto stogą ar sieną? O gal po didelės audros vėjas avilio stogą nunešė? Kai bitės nerimauja, jų pilveliai išmatomis prisipildo trigubai– keturgubai greičiau.“

Paprastai akloji išmatų žarna baigia prisipildyti vasario pabaigoje, jų gali susikaupti apie 26–28 mg (maksimaliai – 36 mg). Jei žiemojimo sąlygos blogos, avilyje sudrėksta pagalvės, šalindamos drėgmės perteklių, bitės ir jį ima kaupti aklojoje žarnoje. Todėl viduriuoja, suserga nozematoze.

Atšilus orui, prasideda apsiskraidymo metas. Šiltesnę dieną jos veržiasi į lauką. Užtai vidurdienį reikia atidaryti lakų lenteles arba nukelti skydus, kad galėtų išskristi. Po apsiskraidymo lakos vėl pridengiamos.

Laisvu nuo darbų laiku rinkite pikį, atrinkite pajuodusius korius ir sulydykite juos į vašką.

Jau augina perus

Pasak A. Amšiejaus, bičių motina kiaušinėlius deda jau vasarį, ramybės periodu. Pradeda nuo 300–400 ir palengva pasiekia 700–800 pavasarinę normą. Lig tol žiemojusios kamuolyje, kurio temperatūra 14–28 °C, pradėjusios auginti perus, bitės avilio vidų prišildo iki 32–35 °C. Dabar tai fiksuoja aviliuose įrengti specialūs temperatūros matuokliai, bet anksčiau, specialistas prisimena, kad bitininkai kišdavo ranką po pagalve, dengiančią korius – taip tikrindavo, ar šilta kaip pažastyje.

„Jeigu jau yra perų, reiškia auga pavasarinių bičių karta. Ją auginančios peržiemojusios bitės yra net ne aukso, o deimanto vertės – nuo jų priklauso, kokia naujoji karta išsiris, – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Todėl itin svarbu, ar žiemodamos bitės nenusilpo, turėjo pakankamai ramybės ir gero maisto.“

Svarbios ir kitos aplinkybės. Ar bitininkas bites rudenį ne per vėlai pamaitino? Gal avilyje buvo erkių, daug bičių žuvo, o likusios daugiau jėgų atidavė augindamos perus ir jų kūneliai susidėvėjo? Silpnos žieminės bitės išaugina net 35–36 proc. mažiau pavasarinių bičių nei stiprios, sveikos.

Žieminis maisto rinkinukas

A. Amšiejus primena, kad avilyje žiemai būtina palikti medaus ir bičių duonos. Tai yra baltyminis, vitaminų turtingas maistas. Jei jo truks, nebus iš kur paimti baltymų lervoms, kai vasario pradžioje bitės augins perus. Iš savo kūno? Tokiu atveju bitės labai greitai išmirs ir kartų kaita neįvyks tada, kada reikia.

Bitininkai, mylintys bites, vienai šeimai visada paliks 5–8 kg medaus, 2 kg bičių duonos ir 10–15 kg cukraus (sausu pavidalu), tiksliau cukraus sirupo.

Geriausia palikti ankštinių šeimos augalų – raudonųjų, baltųjų dobilų, esparcetų, barkūnų –medaus. Gerai būtų ir aviečių, bet jis turi būti be lipčiaus. Avietės žydi su šaltekšniais, bet reikia žiūrėti, kad šių medaus nebūtų įsimaišę. Šaltekšnių medus – tamsus, riebus, netinkamas bitėms žiemą. Jeigu ant liepų lapų nebuvo blizgesio, t. y. lipčiaus, toks liepų medus irgi tinka.

Šiuo metu netinka ir rapsų medus, nes koriuose susikristalizuoja ir tampa kietas kaip akmuo, tokį medų iš rudens reikia išimti ir pakeisti cukraus sirupu. Jis gaminamas iš 3 dalių cukraus ir 2 dalių minkšto vandens, kad bitėms tektų mažiau eikvoti jėgų jį garinant.

Sausa pagalvėlė – tarsi sausi marškiniai

Stogas turi būti šiltas, todėl pagalvės, kuri daugiaaukščiame avilyje įtaisyta stoge, o Dadano avilyje – po stogu, niekados nereikėtų nuimti. „Pagalvėje gali būti vata, šiaudai, plunksnos, pūkai – ką tik sugalvosi, svarbu, kad sulaikytų šilumą. Bet reikia žinoti vieną dalyką, – perspėja bitininkas. – Suvalgydama kilogramą maisto, bitė išskiria apie 200 g vandens. Taigi, jei bitė suvalgo 5 kg maisto, išskiria litrą vandens, o jeigu 10 kg – 2 litrus.“

Kaip žinia, labai svarbu, kad vandens avilyje būtų kuo mažiau, nes drėgmė pritraukia šaltį. Kaip ir žmonių pasaulyje: pasikeitei šlapius marškinius sausais – ir jau šilta. Todėl aviliams dengti geriau tinka šiaudų, samanų pagalvės, sugeriančios ir atiduodančios drėgmę. Sintetinės tik apsaugo nuo šalčio, bet drėgmės nesutraukia.

Vis dar reikia ramybės

„Nors labai mylime ir globojame paukštukus, žiemą zylės yra vienos didžiausių bičių priešių. Jos atsitupia ant avilio lakos, juk užuodžia vabzdį, ir stuksena, kelia triukšmą, – pasakoja specialistas. – Bitė nusileidžia į avilio apačią, jei prielankis nepridengtas, prieina prie lakos. Zylė capt bitelę ir sulesa. Kartais ateini ir matai: aplink avilį – vieni bičių pilveliai... Zylės bitės pilvelio neliečia, ten nėra raumenų, vien išmatos, sulesa tik galvą ir krūtinę.“ Saugant bites nuo zylių, prielakis dengiamas eglės šakomis arba prilenkiamas taip, kad oras įeitų, bet laukan išlįsti galėtų tik viena bitė.

Tačiau yra vienas dalykas. Bitės žiemoja kamuolyje, tos, kurios miršta, pasak A. Amšiejaus, irgi lieka kamuolyje: „Per atlydį, kai temperatūra lauke 1–2 °C, bičių kamuolys išsiplečia, negyvos bitės nukrenta į avilio apačią ir gyvųjų sesių išnešamos laukan. Bet prie lakos pajutusios šaltį, ten ir palieka lavonėlį. Ilgainiui laka užkemšama negyvomis bitėmis, sutrinka avilio ventiliacija. Kartą ar du per žiemą, atlydžio metu, reikia išvalyti laką nuo lavonėlių. Imi vielą, ją apvynioji tvarsčiu arba užmauni gumytę, kad nesibelstų į avilį, ir lėtai, tyliai valai.“

Bitininkas sako, kad geniai, meletos – irgi bičių priešai. Snapais jie tiesiog kiaurai prakala polistireno avilius ir viską sulesa, nieko nelieka. Bet sveiko medžio genys nekala. Todėl svarbu, iš kokios medienos avilys pagamintas, kaip nudažytas, ar jo kampai apkalti skarda. Saugant bites nuo genių, būtina uždengti ir prielakį, kad paukštis neužuostų, kas viduje gyvena.

O kiaunes vilioja bičių duonos kvapas aviliuose. Šiaip kiaunės mėgsta kiaušinius, bet bičių duoną – labiau. Nuo kiaunių apsaugoti bites sunku. Avilys negali būti supuvęs, kiaunė užuodžia tą vietą ir ima pro ją graužtis vidun. Žiemą reikia kartkartėmis atvažiuoti į bityną ir pavaikščioti tarp avilių. Jeigu pamatai kiaunės pėdų, būtų gerai vieno kito avilio apačią patrinti kokiu skudurėliu – kiaunės bijo žmogaus kvapo.

Dar vienas bičių ramybės drumstėjas – pelės. Reikia atidžiai stebėti, kad jos nešmirinėtų aplink avilius. Net jeigu ir nieko nepadarys, norėdamos įlįsti vidun, grauš laką, erzins bites. „Jei tik pamatei pelę ar pastebėjai jų išmatų – iškart statai spąstus (su aliejuje išmirkytomis moliūgo sėklomis) ant pagalvės, po avilio dugnais dedi nuodų dėžutę su vamzdeliu, kad paukščiai nepasiektų“, – svarbių gudrybių moko patyręs bitininkas.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Algirdo Amšiejaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.