Ką žada gamybininkams naujasis SP keitimas, arba kuo virsta noras iššokti aukščiau bambos

Užmojai – platūs

Vargu ar šiandien būtų galima surasti nors vieną gamybininką-praktiką, kuris nepritartų minčiai, kad didžiausia SP nesėkmė – išpūstos, realių galimybių ir finansavimo neatitinkančios ambicijos. Į tai nedviprasmiškai atkreipė dėmesį savo pastabose Europos Komisija (EK), tą patį ne kartą įvairiomis formomis išsakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). 2023 m. ekoschemų deklaravimo rezultatai neabejotinai įrodė, kad ŽŪM ir Aplinkos ministerijos (AM) kabinetuose sukurtas darbas neišlaikė praktinio egzamino.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad naujaisiais pakeitimais bandoma daryti pozityvias SP korekcijas, tačiau labiau įsigilinus, laukiamo pagerėjimo viltys greit išgaruoja. Tikimybė, kad ir 2024 m. valdininkų planavimo (nesinori sakyti eksperimentavimo) subtilybes vėl teks apmokėti žemdirbiams. Didžiausią naštą numatoma užkrauti moderniems, prekiniams ūkiams – tiems, ant kurių pečių laikosi ne tik šalies perdirbimo pramonė ir eksportas, bet ir kurie sumoka didžiausius mokesčius valstybei.

Bus kompensuojama tik iš dalies

Esminis dalykas numatomuose pakeitimuose yra ne tik nauji gamybinių išmokų dydžiai, apie kuriuos žemdirbius jau galėjo pasiekti informacija. Pasikeitusį ŽŪM požiūrį tiksliausiai iliustruoja citatos iš pradinės ir projektinės SP pakeitimo versijos (ekoschema „Augalų kaita“). Analogišką dalinio kompensavimo principą SP pakeitimo projekte numatoma taikyti ir kitoms gamybinėms ekoschemoms.

Iš tiesų – tai, kas numatyta, yra teisėta. Sprendime minimas Reglamento 2021/2115 31 str. 7 dalies b punktas skamba taip: „Išmokos, kuriomis aktyviems ūkininkams arba aktyvių ūkininkų grupėms kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos arba jų dalis; jos apskaičiuojamos pagal 82 straipsnį ir atsižvelgiant į ekologinių sistemų siektinas reikšmes; tomis išmokomis taip pat gali būti apmokėtos sandorių išlaidos.“

Tačiau varoma sena vaga – ŽŪM dar kartą tai padarė vienašališkai, vėl nemačiusi reikalo aptarti su socialiniais partneriais nei paties dalinio kompensavimo principo taikymo, nei jo procentinės dalies. Juk procentinę dalį bet kuriuo momentu vėl galima kabinetuose pakeisti.

Gamybinių ekoschemų išmokų dydžių paskaičiavimai

Reglamento 2021/2115 82 straipsnis trumpas, todėl jį pacituosime visą. „82 straipsnis. Išmokų skaičiavimo tinkamumas ir tikslumas. Jei išmokos skiriamos remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu. Tuo tikslu įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą.“

Jis neatrodo labai mėgstamas SP kūrėjų. Nei SP svarstymo metu, nei SP įgyvendinimo stebėsenos komitete (SPĮST) neteko matyti gamybinių eksochemų išmokų dydžių skaičiavimų pristatymų. O juk būtent žemdirbiai geriausiai galėtų įvertinti, kiek skaičiavimai yra tikslūs, teisingi, sąžiningi ir praktiškai patikrinami. Todėl visų skaitytojų nuomonei ir vertinimui pateikiame trijų gamybinių ekoschemų skaičiavimus (pradinės SP versijos ir projektinio varianto).

Naujas kompensacinių išmokų mokėjimo principas

Skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį į pačią minėto Reglamento 2021/2115 31 str. 7 dalį, kuri nurodo, kad „parama konkrečiai ekologinei sistemai skiriama kaip metinė išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, kuriems taikomi įsipareigojimai“.

Mano nuomone, kurią išsakiau ir SPĮST, tačiau nesulaukiau argumentuoto atsakymo, nes buvo leista suprasti, kad stebėsenos komitetas konsultacijų neteikia, ši nuostata nenumato absoliučiai jokios galimybės diferencijuoti ekoschemų pagal dydį, bet reikalauja už konkrečią ekoschemą mokėti VIENĄ IŠMOKĄ už reikalavimus atitinkančius hektarus – Reglamente aiškiai nurodyta vienaskaita.

Tačiau SP pakeitimo projekte to nebus. Anksčiau pateikta suskaičiuotų gamybinių ekoschemų išmokų nemaža dalis pareiškėjų nepasieks. Dėl to kaltas skambiai įvardytas naujasis kompensacinių išmokų mokėjimo principas. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad gamybinėse ekoschemose dalyvaujantiems ūkiams nustatoma valdos ribinio dydžio reikšmė – 300 ha, kurią viršijus, kompensacinės išmokos mažės 15 proc.

Įdomiausias dalykas SP keitimo projekte yra šio principo taikymą pagrindžianti argumentacija, kad ribojimas daromas „siekiant išvengti perkompensavimo ir subalansuoti stambių ir smulkių ūkių santykį, užtikrinant tiek masto ekonomiją, tiek galimybę lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pokyčių, užtikrinant teikiamos paramos veiksmingumą ir proporcingumą, taip pat siekiant efektyviai prisidėti prie BŽŪP tikslų (SO4, SO5, SO6 ir SO9) įgyvendinimo, švelninant klimato kaitą, tvariau valdant gamtos išteklius, saugant bioįvairovę, remiant aukštos kokybės maisto produktų gamybą“.

Tačiau:

1. Projekte nepateikta jokių perkompensavimo įrodymų.
2. Pagal Reglamento 2021/2115 31 str. 1 dalį, ekoschemų paskirtis – savanoriškų klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų įsteigimas. Tai nieko bendro neturi su stambių ir smulkių ūkių santykio subalansavimu.
3. Nepateikti jokie masto ekonomijos, įgyvendinant klimato, aplinkos, gyvūnų gerovės įsipareigojimus, įrodymai.
4. Neparodyta, kaip išmokų sumažinimas padeda prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pokyčių.
5. Neišaiškinta, kaip išmokų mažinimas prisideda prie efektyvesnio klimato kaitos švelninimo, tvaresnio išteklių valdymo, aukštesnės kokybės produktų gamybos rėmimo ir bioįvairovės išsaugojimo ir t. t.

Toks pakeitimų argumentavimas primena rašinėlį, pvz., sudėliotą dirbtinio intelekto, panaudojus nurodytus raktinius žodžius, o faktiškai yra laužtas iš piršto. Kaip matyti, klausimai ties kiekvienu argumentu juos verčia niekiniais.

Tačiau toks laisvas interpretavimas yra dar viena galimybė subalansuoti ŽŪM valdininkų planavimo klaidas, gamybininkams nustatant mažesnes (be jokio pagrindimo) išmokas.

Kiek naujos, sumažintos, ekoschemų išmokos, kartu paimtos su priekabiu administravimu, bus patrauklios žemdirbiams – atskiras klausimas. Panašu, kad vėl kuriama suvelta ir nevaldoma situacija.

Svarbūs negamybinių ekoschemų pokyčiai

Nors šis straipsnis skirtas gamybinėms ekoschemoms, tačiau nevalia pamiršti ir negamybinių. Šiemet dėl menko jų populiarumo nemaža dalis nepanaudotų lėšų buvo perkelta gamybinių ekoschemų lėšų deficitui padengti. Kitąmet numatytos apie 30 proc. didesnės negamybinių ekoschemų maksimalios išmokos, kurios bus išmokėtos nepasiekus suplanuotų plotų. Tad galimybė kompensuoti deficitą gamybinėse ekoschemose gerokai sumažės.

Šiemet ekoschemas deklaravo nedidelė (skandalingai!) visų pareiškėjų dalis. Kas atsitiks, jeigu į jas patrauks likusieji? Tai yra klausimas, kuris kaip audros debesis tvyro ore... Sudrebės ir taip menkutė bazinė išmoka?

Redakcijos koliažas ir nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.