Kada pradėti dirti pilkiams kailius?

Nuo vilkų nieks nesaugo

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos vadovė Andžela Dalia Ėmužytė net neabejoja, kad vilkų medžioklės terminą būtina paankstinti, nes būtent šiuo metu vilkai moko jauniklius ir ožkų augintojų bandos labai nukenčia nuo pilkių. Jos ūkio augintinės – avys, ožkos – kasmet kenčia nuo šių plėšrūnų: jų papjaudavo net apie 30 vienetų. O tai ūkiui dideli nuostoliai. Dabar ji savo ožkas kiekvieną vakarą susivaro į tvartus ir uždaro, nes jau neišmano, kaip dar jas apsaugoti nuo vilkų išpuolių. Tačiau susiduria su kita problema: sumažėjo pieno kiekis. Bet bent jau vilkai jų nepjauna. Jau prarado viltį ir tikėjimą, kad kas nors nuo vilkų apsaugos jos bandą. „Kai karšta, jos lindi pavėsyje ir tik atvėsus eina ganytis, ėda iki patamsių, o sutemus ateina vilkai ir jas galabija. Dabar uždarau anksčiau, tad ėda per karštį, bet krito pieno kiekiai“, – skundžiasi pieninių ožkų augintoja.

Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiai – skaudžiausi galvijų augintojams

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas Arūnas Rutkauskas sako, kad toks sprendimas iš tikrųjų gyvulininkams pasitarnautų, mat šiandien galima drąsiai pasakyti: vilkų yra per daug. „Yra medžioklės terminai, bet juos paankstinus, būtų galima vilkų populiaciją sumažinti. Tai labai padėtų, nes gal žodis „žala“ nelabai tinkamas, kurią padaro vilkai, labiau tiktų sakyti „nenauda“, bet ji tikrai yra ir vilkų populiaciją reikia reguliuoti“, – išsako savo nuomonę A. Rutkauskas. Dabar pats skaudžiausias laikas galvijų augintojams, nes vilkai medžioja ne sau maistui: moko jauniklius susimedžioti grobį. „Aišku, gamta yra gamta, bet ūkininkams tai yra nedėkingas metas“, – teigia jis. Vasaros pabaigoje–rudeniui prasidėjus ūkininkų nusiskundimų dėl vilkų išpuolių kasmet vis daugėja. „Jauniklis mėsinių galvijų augintojui yra tas „derlius“, kurį jis tikisi „nuimti“. Ir kai tą jauniklį vilkas papjauna, mėsinių galvijų augintojui lieka tik išmoka, o veršelio jis jau netenka: už grynaveislius išmokos šiek tiek didesnės – 150 Eur, o už tuos, kur kraujo laipsnis mažiau nei 50, išmoka – 75 Eur“, – skaičiuoja ŪP pašnekovas. Tai nėra didelė suma. „Mes, mėsininkai, veršelio kainą įvertiname beveik 1 000 Eur. Tai, aišku, preliminari suma, viskas priklauso nuo įmitimo, kitų kriterijų, mat jis yra tas „derlius“, kurį ūkininkas augina ir parduoda veislei, mėsai ar tiesioginiam vartojimui“, – atkreipia dėmesį ūkininkas.

Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacijos (LSAVIA) vadovas Algirdas Taroza  vienareikšmiškai pritaria ŪP akcijai. „Rugpjūčio viduryje vilkai eina į ganyklas mokyti vilkiukų, o visi gyvuliai dar laukuose, ganiava dar toli gražu nesibaigusi. Daugiausia žalos padaroma būtent  rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais“, – neabejoja A. Taroza. Nors sako, kad arklių vilkai nepjauna, jų vengia ir net jei arkliai ganosi su kitais galvijais, tai tas bandas plėšrūnai linkę aplenkti, nerizikuoja artintis prie bandos. „Jei kumelė pririšta, o kumeliukas lakstys, gal ir gali nusiginti“, – svarsto LSAVIA vadovas. Jis pats augina daug arklių, jo ganyklos – miškingoje vietovėje. Netoliese kitų ūkininkų karvės atsiveda veršiukų ir kokius 15–20 metų nėra buvę, kad ką sudraskytų vilkai. „Štai buvo ir arklių, ir galvijų aptvare, o du vilkai šalia praėjo ir nepalietė nė vieno galvijo. Arkliai iš anksto jaučia ir pradeda prunkšti, taip atbaidydami plėšrūnus“, – pastebi ūkininkas.

Ar įmanoma: ir vilkas sotus, ir avis sveika?

„Vilkai pjauna be pasirinkimo. Medžioklės paankstinimas pagelbėtų: pailgėtų medžiojimo laikas. Aš sakyčiau, kad, žiūrint iš ūkinės pusės, reikėtų paankstinti medžiojimo terminą, jeigu vilkai pjauna naminius gyvūnus, tai reikia juos medžioti ir sumažinti jų daromą žalą, bet iš gamtosauginės pusės gal kitaip atrodo. Reikėtų klausti specialistų: gal jiems reikėtų leisti apmokyti vilkiukus, kad šie galėtų išgyventi savarankiškai, juk laukinius žvėris ne taip lengva pagauti, tad vilkai traukia į ūkininkų ganyklas ir ten skerdžia nekaltus gyvulėlius. O ir vilkų dabar, matyt, gerokai padaugėjo“, – redakcijai sako Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virgilijus Urbonavičius.

Ankstinti medžioklę reikėtų, bet ne visur

ŪP paklausė, ką apie tai mano Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vyr. medžioklės žinovas Anatolijus Palionis. Ar pritartų tokiam pakeitimui? Tam jis pritaria. „Kur problemiškų vilkų yra, nėra blogai pradėti vilkus medžioti anksčiau, nes praėjusį medžioklės sezoną neišnaudojome net limito“, – aiškina jis ir priduria, kad visai protinga būtų pradėti medžioti vilkus, kai pradedamos didžiosios medžioklės – nuo rugpjūčio 15 dienos.

Tačiau medžioklės žinovas atkreipia dėmesį, kad ne visur reikėtų paankstinti vilkų medžioklės pradžią. „Tą reikėtų daryti ten, kur yra problema, kur daroma žala“, – teigia jis. A. Palionio nuomone, reikėtų paankstinti vilkų medžioklę, bet ne visuose rajonuose, ne visuose regionuose, ne visose teritorijose. „Kapčiamiestyje, pavyzdžiui, vilkai nekelia grėsmės naminiams gyvūnams. Tai kam ten vilkus pradėti medžioti anksčiau? Vilkai nėra vien tik blogis, tik tie, kurie pjauna naminius gyvūnus. Jie ir gerų dalykų padaro. Usūrinių šunų suėda daug, kitų gyvūnų – nesveikų, paliegusių, nusenusių. Vilkai juk yra miško sanitarai“, – dėsto savo nuomonę medžioklės žinovas. 

„Kur keliama grėsmė naminiams gyvūnams – taip, reikia ankstinti vilkų medžioklės pradžią, o kur tos grėsmės nėra, tai aš sakyčiau, kad tegul lieka taip, kaip yra: nuo spalio15 d., kai prasideda medžioklių su varovais sezonas“, – sako A. Palionis. 

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.