Kada spekuliuoti druska galima, kada – ne

Valgomoji druska tapo deficitine preke. Jos įsigyti parduotuvėje – kaip laimėti loterijoje. Vos parduotuvių lentynose pasirodo druska, ją bemat išgraibsto pirkėjai. Kai kurie šalies piliečiai socialiniuose tinkluose ir kitoje internetinėje erdvėje skelbiasi parduodantys druską už gerokai didesnę kainą, nei ji kainuoja parduotuvėse. Kas tai – spekuliacija ar legali veikla?

Prašo net 7 Eur

Vieni Lietuvos piliečiai skelbiasi internetinėje erdvėje parduodantys joduotą druską už 80 ct/kg, kiti – už 1 Eur/kg. Treti siūlo įsigyti valgomosios akmens druskos už 1,50 Eur/kg arba už 2–3 Eur/kg. Vienas vyras skelbėsi tokią druską parduodantis už 7 Eur/kg.

„Spekuliantai superka druską, o paskui, sudarę dirbtinį deficitą, mėgina gerai užsidirbti ją perparduodami“, – piktinosi į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipęsis skaitytojas. Jis pateikė nuorodą į feisbuko paskyrą, kurios šeimininkas pranešė parduodantis kilograminį akmens druskos pakelį už 7 Eur. Brangiau nei parduotuvėje druska jau parduodama ir turguje, mugėse. Antai prieš dvi savaites Kaune vykusioje Kaziuko mugėje moteris už kilograminį lenkiškos joduotos druskos pakelį prašė 1 Eur, už tris tokius pakelius – 2 Eur.

Kainą pasirenka patys

Kaip Lietuvos policija vertina druskos perpardavinėjimą – tai natūrali laisvosios rinkos apraiška ar spekuliacija? Į šį ŪP klausimą Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atsakė taip: „Jei žmonės turi leidimą prekiauti maisto produktais, tai produktų kainą jie pasirenka patys.“

Pasak R. Matonio, stebėti ir tikrinti, ar žmonės druska prekiauja legaliai, t. y. turėdami leidimą, – ne policijos, o „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir kitų institucijų kompetencijos klausimai“.

Nepriklausomo eksperto Kęstučio Urbos nuomone, dėl karo Ukrainoje žmones apniko socialinė psichozė, kuria naudojasi apsukrūs asmenys. „Piliečiams be įrodymo – socialinio verslo projekto – neturėtų būti pardavinėjami didžiuliai kai kurių plataus vartojimo prekių kiekiai“, – ŪP sakė K. Urba.

Reikia įregistruoti veiklą  

„Lietuvoje vykdyti maisto produktų prekybos veiklą (įskaitant ir prekybą valgomąja druska turgavietėse ar internetu) gali tik VMVT nustatyta tvarka registruoti maisto tvarkymo subjektai. Veiklos registracijos metu maisto tvarkymo subjektui suteikiama teisė vykdyti tokią veiklą, jis įtraukiamas į VMVT Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, jam suteikiamas unikalus atpažinimo numeris. Taip patvirtinama, kad maistas tvarkomas tinkamomis, higienos reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o įmonė (prekiautojas) yra tikrinamas ir kontroliuojamas“, – ŪP aiškino VMVT specialistai.

Pasak jų, prekybos maistu turgavietėse planinė kontrolė atliekama vadovaujantis VMVT kasmet patvirtinamais planais, atsižvelgus į turgavietei priskirtą rizikos grupę. Taip pat gali būti atliekama neplaninė kontrolė, turint informacijos arba gavus vartotojo pranešimą (skundą) apie tam tikro pardavėjo galimai vykdomą nelegalią maisto tvarkymo veiklą. VMVT nuolat stebi ir interneto erdvę, ypač skelbimų portalus ir socialinius tinklus.

Prekyba maistu neįregistravus veiklos traktuojama kaip nelegali veikla, todėl tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą. Baudos už reikalavimų nesilaikymą gali siekti nuo 390 Eur iki 1 100 Eur. Toliau nelegaliai vykdant ūkinę veiklą, bauda gali siekti ir 2 400 Eur.

Registruoja mokesčių mokėją  

„Gyventojas, kaip fizinis asmuo, gali užsiimti bet kokia įstatymų nedraudžiama veikla, jeigu LR teisės aktuose nenustatyta, jog verčiantis atitinkamos rūšies veikla būtina įsteigti juridinį asmenį. Be to, gyventojas, nusprendęs vykdyti tam tikros rūšies veiklą, turėtų pasidomėti šią veiklą kuruojančiose institucijose apie reikalavimus jo norimai vykdyti veiklos rūšiai bei pasirūpinti visais veiklos vykdymui reikalingais leidimais, – ŪP aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. – Mokesčių administratorius individualią veiklą Mokesčių mokėtojų registre įregistruoja mokesčių tikslais ir atitinkamų leidimų (licencijų, kitų dokumentų), patvirtinančių, kad asmuo turi teisę verstis atitinkama veikla, neišduoda.“

Pasak pašnekovės, VMI prekybą maisto produktais vertina mokestine prasme, t. y. ar gyventojas teisingai ir laiku deklaruoja bei moka atitinkamus mokesčius, ar laiku ir tinkamai pranešė mokesčių administratoriui apie ketinamą vykdyti individualią veiklą. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ), gyventojo už parduotas maisto prekes gautos pajamos yra laikomos pajamų mokesčio objektu ir apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.

Iš perpardavimo tikslu įsigytų druskos ir kitų maisto produktų pardavimo gyventojo gautos pajamos priskiriamos gautosioms iš individualios veiklos arba iš veiklos pagal prekybos verslo liudijimą, tad yra apmokestinamos.

Privalo nurodyti pajamas

Priešingai nei atsitiktinio sandorio (pavyzdžiui, nebereikalingų prekių pardavimo) atveju, individualią veiklą vykdantis gyventojas druską ar kruopas perka ir parduoda nuolat, tai daro savarankiškai bei siekdamas gauti ekonominės naudos. Todėl privalo informuoti mokesčių administratorių (VMI) apie ketinamą vykdyti individualią veiklą. Gautas pajamas jis turėtų apskaityti gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir nuo apmokestinamųjų pajamų sumokėti GPM, – teigė R. Virvilienė. – Individualios veiklos pajamoms taikomas pajamų mokesčio tarifas priklauso nuo gyventojo per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų dydžio: jeigu apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 tūkst. Eur, taikomas 5 proc. tarifas; jeigu apmokestinamosios individualios veiklos pajamos viršija 20 tūkst. Eur, tačiau yra ne didesnės nei 35 tūkst. Eur, priklausomai nuo nurodytose ribose gautų pajamų dydžio taikytinas pajamų mokesčio tarifas kinta nuo 5 proc. iki 15 proc.; jeigu apmokestinamosios individualios veiklos pajamos viršija 35 tūkst. Eur, 15 proc. tarifas.“  

Verslo liudijimas – net dienai 

Pasak R. Virvilienės, gyventojas verslo liudijimą gali įsigyti ribotam dienų skaičiui, pavyzdžiui, vienai. Savivaldybių nustatytą pajamų mokestį už tokią veiklą jis sumoka įsigydamas verslo liudijimą.

„VMI, numatydama pagrindines veiklos kryptis, didžiausią dėmesį skiria tuo metu rizikingiausioms veiklos sritims, kurios turi didžiausios įtakos biudžeto pajamoms jose. Didžiosios dalies gyventojų su mokesčiais susijusios klaidos būna netyčinės, VMI daugiausia dėmesio skiria šių mokesčių mokėtojų konsultavimui ir informavimui, „pamiršusiems“ savo pareigas jas primena ir skatina klaidas ištaisyti savanoriškai, o mokesčių mokėtojams, vengiantiems mokėti mokesčius, taikomos kontrolės priemonės, atliekama tokių mokesčių mokėtojų stebėsena, – pabrėžė VMI specialistė. – Mokesčių administratorius nuolat vertina visą turimą bei iš trečiųjų šaltinių gaunamą informaciją, taip pat ir informaciją apie pardavimus, vykdomus e. erdvėje, socialiniuose tinkluose, kad įsitikintų jog gyventojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, o identifikavus galimai rizikingus sandorius, sprendžia dėl kontrolės veiksmų inicijavimo.“ 

Atsiveš iš kitur

„Prasidėjus karui Ukrainoje, pakilo ilgai galiojančių maisto produktų paklausa. Žmonės pirko daugiau konservų, cukraus, kruopų, ypač – druskos: jos pardavimai padidėjo 6 kartus. Dabar šių produktų pirkimai slopsta. Matyt, žmonės spėjo jų prisipirkti“, – ŪP sakė prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. Pasak jo, 90 proc. druskos, kurią iki karo parduodavo „Norfa“, buvo ukrainietiška. Šiuo metu druskos tiekimas iš Ukrainos į Lietuvą yra sutrikęs dėl logistinių nesklandumų.

„Norfos“ sandėliuose druskos netrūksta, yra ir ukrainietiškos. Tik nespėjame jos iš sandėlių vežti į savo parduotuves, nes ją iškart išperka. Jei Ukrainoje nebus druskos, jos atsivešime iš kitų šalių. Pasaulyje yra sočiai druskos“, – patikino D. Ryliškis. Pasak jo, šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse ribojamas parduodamos druskos kiekis. Vienam pirkėjui leidžiama jos įsigyti tik du pakelius už įprastą kainą – 39 ct/kg. „Norintiesiems įsigyti trečią druskos pakelį, jis stipriai brangsta – kainuoja daugiau nei eurą, kad visi gudručiai ir spekuliantai nesinaudotų pirkimo psichozės sukelta situacija“, – apie taisykles parduodant druską „Norfoje“ aiškino D. Ryliškis