Kada už tvarumą atsakingi valdininkai persijungs iš nuolankumo į kritinio mąstymo režimą?

Apie ką yra CBAM: anglį ar jos dioksidą?

Iš pateiktų ES teisės akto citatų net ir nemokantiems užsienio kalbų nesunku pastebėti dvi grupes analogiškų tekstų, kuriuose pabraukti žodžiai skirtingomis kalbomis reiškia arba anglį, arba anglies dioksidą. Tačiau toks laisvumas teisės akte negali būti toleruojamas. Skirtumas tarp žodžių „anglis“ ir „anglies dioksidas“ yra toks pats kaip tarp žodžių „juoda“ ir „balta“ arba „ugnis“ ir „vanduo“. Nesigilinant į tai, kad anglis yra cheminis periodinės lentelės elementas, o anglies dvideginis – tik vienas iš daugybės jos junginių, net buitiniame lygmenyje kiekvienam žmogui žinoma, kad anglis dega, o anglies dioksidu ugnis gesinama.

Problema ta, kad kalba eina apie didžiules pasekmes sukeliantį, ES masto teisės aktą, sukuriantį korekcinį mechanizmą nežinia kam, kurio tiksliai apibrėžti nesugeba pats teisės leidėjas. Įsivaizduokime įstatymus gerbiantį pilietį, kuris teisės akto versijoje viena kalba perskaito „balta“, o kita kalba toje pačioje vietoje randa parašyta „juoda“.

Situacijos kurioziškumas visu grožiu pasireiškia tuomet, kai žodis „carbon“ to paties Reglamento 2025/2620 vienoje teksto vietoje verčiamas kaip anglies dioksidas, kitoje – kaip anglis.

Kokia versija buvo pateikta įstatymų leidėjams?

Tačiau galbūt yra atvirkščiai – anglies dioksidas to paties teisės akto versijose kitomis kalbomis keičiamas sąvokomis anglis arba jos dioksidas. Nevarginsiu skaitytojų citatomis, tačiau tokia pat teisinės lingvistinės specifika atsiskleidžia ne tik EK Reglamente 2025/2620, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 2023/956. Ir tai ne paskutinis pavyzdys. Kaip tai galėjo įvykti? Juk prieš pateikiant ES teisės aktus galutiniam aukščiausių institucijų tvirtinimui, jie praeina ilgas derinimo procedūras – tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Atrodytų, kad visas šis darbas tebuvo formalus ir paviršutiniškas. Pasirodo, ne visada! Reglamento 2023/956 patvirtinimo istorija įrodo, jog kai kurios šalys, užuot besąlygiškai pritarusios EK parengtiems projektams, juos skaito ir analizuoja.

2021 m. liepos 14 d. EK visomis ES kalbomis pateikė pasiūlymą dėl CBAM Reglamento – COM(2021) 564 final. Danų kalba jis vadinosi „om indførelse af en CO₂-grænsetilpasningsmekanisme“. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos daniškos Reglamento 2023/956 versijos pavadinimas kitoks – „om indførelse af en kulstofgrænsetilpasningsmekanisme“. Net ir neišmanant kalbos, vien tik paviršutiniškai palyginus, galima daryti išvadą, kad Danijoje CBAM yra ne apie CO₂, o apie anglį. Suprantama, pradžioje minimas EK įgyvendinimo reglamentas 2025/2620 danų kalba taip pat yra ne apie CBAM anglies dioksidą, o apie anglį.

Visų pirma, tai vertinčiau kaip gerąją Danijos institucijų ir ekspertų darbo praktiką. Bet kartu klausčiau – o Lietuvos? Be to, tai yra faktinis įrodymas, kad skirtumas tarp terminų „anglis“ ir „anglies dioksidas“ iš tikrųjų nėra nereikšmingas!

Turi būti sustabdyti ir perdaryti

Vargu ar reikia įrodinėti, kad teisės aktai, kurių versijos ES kalbomis reiškia skirtingas nuostatas, teisinės valstybės principus gerbiančioje Bendrijoje nebegali toliau galioti ir turi būti nedelsiant stabdomi bei taisomi iš esmės. Tačiau stabdoma turi būti ne tik su CBAM susijusių srities reglamentų grupė. „Nudžiuginsiu“ teisės aktų rengėjus žinia, kad lygiai taip pat „remonto“ reikia ir kitų sričių teisės aktams, kuriuose vyksta panašios žodžio carbon interpretacijos. Ir tų kuriozų nereikia ieškoti giliai knaisiojantis po teisės aktų tekstus. Jie yra paviršiuje. Štai konkretus pavyzdys – Reglamentas 2024/3012. Interpretacijų įvairove galima įsitikinti vien tik perskaičius jo neilgą pavaidinimą keliomis kalbomis:

• „establishing a Union certification framework for permanent carbon removals, carbon farming and carbon storage in products“ (anglų k.);
• „kuriuo sukuriama Sąjungos ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose sertifikavimo sistema“ (lietuvių k.);
• „zur Schaffung eines Unionsrahmens für die Zertifizierung von dauerhaften CO2-Entnahmen, Kohlenstoffspeichernder Landbewirtschaftung und der CO2-Speicherung in Produkten“ (vokiečių k.);
• „w sprawie ustanowienia unijnych ram certyfikacji trwałego pochłaniania dwutlenku węgla, technik węglochłonnych oraz składowania dwutlenku węgla w produktach“ (lenkų k.).

Susidaro įspūdis, kad kiekvienu pateiktu atveju buvo daroma taip, kaip išmanoma. Taigi, yra ne vertimo problema, bet sisteminė, nes terminologija slydinėja į abi puses tarsi ant ledo.

Tačiau paminėti teisės aktai buvo patvirtinti aukščiausių ES institucijų – Europos Parlamento, Tarybos, EK. Todėl privalu gauti paaiškinimus, pvz., su kokios kokybės dokumentais gimtąja kalba dirba europarlamentarai – teisės aktų leidėjai. Kas yra atsakingas už jiems teikiamų dokumentų versijų tikslumą ir tapatumą, turinio analizę ir išaiškinimą, ypač tais atvejais, kai reguliuojama sritis yra siaura, reikalaujanti gilių specialiųjų žinių.

Kas toliau?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.