Kaunas +8,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Bal 2026
Kaunas +8,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 11 Bal 2026




Kai ima svirti rankos, visada prisimenu Ramzį

2023/12/02


Padidink tekstą

Plungė („Žemaitis“). Taip sako 28-erių rietaviškė Justina Meižė – Gargžduose dirbanti veterinarijos gydytoja. Nors jaunai moteriai kasdien tenka važinėti į darbą kitame mieste, Rietavo ji nekeistų į jokį kitą miestą. Čia Justinos šeima, artimieji, čia ji, kaip pati sako, žino beveik kiekvieną žmogų.

„Smagu savam krašte, kur kiekvienas kampas savas. Be to, Rietavas yra strategiškai patogi vieta gyventi, juk šalia turime didesnių miestų, kurie gana greitai pasiekiami. Atstumas niekada nebuvo didelė problema. Gyvendami mažesniame mieste nesusiduriame ir su kamščių problemomis“, – gimtojo miesto privalumus vardija pašnekovė.

Tačiau šįkart ne apie Rietavą kalbėjomės, o apie Justinos pašaukimą dirbti veterinarijos gydytoja, išsipildžiusią svajonę turėti kliniką, kurios pacientai – gyvūnai, ir sunkiausiomis darbo akimirkomis pasiduoti neleidžiantį buvusį pacientą Ramzį.

Išpildė savo svajonę

Rietave gimusi ir augusi Justina mokėsi Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Ją baigusi išvyko į Kauną siekti savo svajonės. Jauna mergina tvirtai jautė, jog didžiausias jos noras – padėti keturkojams žmonių draugams. Todėl po mokslų gimnazijoje pradėjo studijuoti Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje.

Rietaviškė sako dažnai sulaukianti klausimo, kodėl pasirinko veterinariją – rūpintis gyvūnų, o ne žmonių sveikata, – ir tikina, jog tam įtakos, ko gero, turėjo tai, kad nuo mažų dienų ją supo gyvūnai, tarp kurių ji augo, susiformavo kaip asmenybė.

„Būtent aplinka manyje išugdė atjautą, kantrybę, meilę, ypač tiems, kurie yra silpnesni už mus. Laikui bėgant atsirado noras suprasti biologinius ir fiziologinius procesus, kurie vyksta gyvos būtybės organizme. Dėl šių priežasčių pasirinkau būtent veterinarijos gydytojos specialybę. Kasdien džiaugiuosi, kad pasukau šiuo gyvenimo keliu, kasdien mane motyvuojančiu, skatinančiu tobulėti ir būti geresne savo versija. Visada sakau, jog veterinarijos gydytojas gydo ne tik gyvūnus, bet ir žmogų. Tik labiau tai siejasi su psichologine žmogaus savijauta. Augintinių savininkams yra skaudu, kai jų gyvūnai serga, tad mūsų darbas dažniausiai būna padėti ne tik gyvūnui, bet ir savininkui, kad jis pasijustų geriau, nusiramintų“, – pasakoja pašnekovė.

Justina yra sukaupusi 8-erių metų darbinę patirtį, mat nuo pat studijų pradžios atliko praktiką veterinarijos klinikose. Dirbti veterinarijos gydytoja pradėjo 2020 metais. Rietaviškė, nuolat gilinanti žinias įvairiose veterinarijos srityse Lietuvos bei užsienio šalių seminaruose, konferencijose ir mokymuose, yra bendrosios praktikos gydytoja, besispecializuojanti minkštųjų audinių chirurgijoje, dermatologijoje, gastroenterologijoje ir endokrinologijoje.

Sunkiausiomis akimirkomis prisimena Ramzį

Nors Justinai jos darbas teikia didžiulį malonumą ir moteris nė karto gyvenime nėra pasigailėjusi pasirinkusi šią profesiją, prisipažįsta, jog dirbant netrūksta ir iššūkių.

Sunkioji dalis šiame darbe, anot Justinos, dažnai būna pokalbiai su augintinių šeimininkais. Anot gydytojos, internete labai daug informacijos, kuri klaidina žmones. Taip pat nereta situacija, kuri būna nelengva tiek gydytojui, tiek gyvūno šeimininkui, kada augintiniui reikia išsamesnių tyrimų diagnozei patvirtinti ar išsiaiškinti, tačiau jo savininko galimybės to neleidžia.

Tada, rietaviškės žodžiais, būna labai gaila, nes padėti šiam gyvūnui nelabai ir gali... Neatsiejama darbo dalis yra ir eutanazija, kuri, pasak Justinos, nė vienam gydytojui nėra maloni.

Kasdien su įvairiomis keturkojų ligomis bei bėdomis susidurianti gydytoja prisimena ir labiausiai jai įsiminusią patirtį: „Visada įsimintiniausi atvejai yra tie, kuriuose buvo mažiausiai vilties, jog gali kažką padaryti. Iki šiol prisimenu vieną medžioklinės veislės šunį. Buvo praėjusių metų gruodžio 30 diena. Vidurnaktį gaunu skambutį, jog reikia skubiai padėti medžioklėje sužalotam gyvūnui. Tuo metu važiavau namo iš koncerto, bet nė minutei nesudvejojau ir jau po pusvalandžio pasiruošusi laukiau paciento. Šuo atvežtas su daugybiniais pažeidimais odoje bei atvira pilvo siena. Visas žarnynas buvo iškritęs iš pilvo ertmės ir aplipęs medžių spygliais. Šuns būklė buvo kritinė, be to, jei gerai prisimenu, jis ėjo tryliktus gyvenimo metus. Operacija truko 5 valandas, per tą laiką mano galvoje sukosi tikrai daug minčių, bet kažkur giliai ruseno dalelė vilties. Ir Ramzis pasveiko. Kitą dieną net paspruko iš namų. Juokauju, jog turbūt sugalvojo papasakoti savo draugams, kokia rimta kova buvo įvykusi su šernu. Kai kartais ima svirti rankos ir atrodo, kad nebegali niekuo padėti, visada prisimenu Ramzį“.

„Gyvūnų priežiūros tema man – jautri“

Ko gero, kiekvienas esame girdėję pačių įvairiausių istorijų, susijusių su žiauriu žmonių elgesiu su gyvūnais. Ne vieną jų žino ir Justina, kuriai gyvūnų priežiūros, apsaugos ir teisių tema – itin jautri.

Anot jaunos specialistės, daugelis mano, jog gyvūno teisės yra pažeidžiamos tik tada, kai jis yra mušamas, žalojamas, laikomas pusbadžiu ar be vandens, kai apribojama jo laisvė judėti, išnaudojamas veisiant, neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir fiziologinius poreikius. Daugelis nepagalvoja, jog neatsakingas vaistų, dažniausiai skirtų žmonėms, davimas augintiniui taip pat yra netinkamas elgesys.

„Su tuo mes susiduriame kasdien. Daugelis žmonių nesistengia rūpintis savo sveikata, tai apie augintinio sveikatą taip pat vengia galvoti. Jau daug metų yra privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, maždaug porą metų yra privalomas ir gyvūnų ženklinimas, po truputį, mažais žingsneliais didinamos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Taip formuojamas atsakingesnis požiūris į gyvūną. Ties tuo daug dirbame ir mes, gydytojai. Kasdien šviečiame žmones, bandome kuo išsamiau atsakyti į jiems rūpimus klausimus, kartu ieškome sprendimų, daug skiriame laiko pokalbiams ne tik apie gyvūno gydymą, bet ir profilaktiką“, – tikina Justina ir kartu pasidžiaugia, jog laikui bėgant žmonės atsakingiau ima žiūrėti į gyvūnus ir jų sveikatą, nori, kad jų augintiniai jaustųsi gerai, nesirgtų.

Veterinarijos klinika – išpildyta svajonė

Gargžduose veikiančios veterinarijos klinikos „CityVet“ įkūrėjos – Justina ir jos kolegė Vilija. Paklausta, kodėl nuspręsta kliniką atidaryti būtent Gargžduose, rietaviškė šypsosi. Ji – iš Rietavo, o Vilija – iš Šilutės rajono, tad Gargždai – viduriukas.

„Pagrindinis mūsų siekis yra ne tik padėti gyvūnams, bet ir sukurti jiems bei jų šeimininkams jaukią ir malonią aplinką. Ir kiekvienas, atvykęs pas mus į kliniką, manau, tai pajaučia. Dažnai šeimininkai stebisi, kad pas mus jų gyvūnai taip nestresuoja, kaip kitur“, – šypsosi Justina, pasak kurios, klinikos „CityVet“ pacientai – ne tik gargždiškiai. Atvyksta iš viso Klaipėdos rajono, taip pat iš Rietavo, Plungės, Šilalės, Šilutės.

Rietaviškė prisipažino, jog buvo minčių kliniką atidaryti gimtajame mieste. Šio sumanymo gydytoja nepaleidžia ir dabar. „Jei reikia, konsultuoju ir Rietave, tačiau dažniausiai vis tiek tenka vykti į kliniką, kur turim diagnostikos įrangą. Neskiriu gydymo nežinodama diagnozės“, – teigia J. Meižė.

 

Gintarė KARMONIENĖ / ŽEMAITIS

Justinos Meižės asmeninio archyvo nuotr.

Dalintis
2026/04/11

Fermas teks šlakstyti kvepalais?

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutikus keisti nuo šių metų pradžios sugriežtintos kvapų normos kaimiškose vietovėse, tai padaryti dar pernai raginęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) sutarė, kad SAM sprendimas yra nepagrįs...
2026/04/11

Kodėl svarbu pažinti dirvožemį ir kodėl nebeužtenka vien NPK tyrimo?

Ar norite tręšti tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia? Išlaikyti stabilų derlių, bet mažinti sąnaudas? Turėti dirvožemį, kuris geriau atlaiko sausras, liūtis ir technikos poveikį, sumažinti trąšų, dirvožemio gerinimo priemo...
2026/04/11

Reikalavimai norint teikti ūkinių gyvūnų sėklinimo paslaugas

Asmenys, planuojantys teikti ūkinių gyvūnų sėklinimo paslaugas, prieš pradėdami veiklą privalo gauti Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos išduodamą leidimą. Leidimas patvirtina, kad paslaugos teikėjas turi reikiamą kvali...
2026/04/11

Pradedama krašto kelių „dešiniojo rato“ programa: dėmesys kritinėms dangos pažaidoms ir eismo saugumui

Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, ku...
2026/04/11

Geriausia komanda – šeima

Anykščiai („Anykšta“). Ukmergėje gyvenantys, Anykščių rajone ūkininkaujantys Evelina ir Tadas Malinauskai jau 15 metų dirba žemę. Abu studijavę sostinėje, nusprendė: mieste jiems ne vieta. Kai ūkio darbų maži...
2026/04/11

Mėgstate avokadus? 3 „TikTok“ triukai, kuriuos privalote žinoti – sutaupysite ir laiko, ir pinigų

Daugeliui avokadas – tiesiog būtinas kasdienių sveikų pusryčių, salotų ir pagardų ingredientas. Jų paklausa pastaraisiais metais nuosekliai auga, ir šis vaisius jau seniai nebėra egzotika, pastebi Gintarė Kitovė, „Iki“ kom...
2026/04/11

Grožėkimės, bet neskinkime

Balandžio-gegužės mėnesiais pražysta nuostabaus grožio saugomi augalai – vėjalandės šilagėlės (lot. pulsatilla patens). Dažniausiai jis auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų ...
2026/04/11

Parama pagal ekologinę sistemą „Gyvūnų gerovė“ už naminius paukščius ir kiaules

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog nuo balandžio 13 d., pasėlių deklaravimo pradžios, iki gegužės 15 d. ūkininkai gali prašyti paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencin...