Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Rita KRUŠINSKAITĖ
ŪP korespondentė
 

Kai ūkininkai neūkininkauja

2023/12/17


Dažniausiai ūkininkus įsivaizduojame nuo tamsos iki tamsos sėdinčius prie traktoriaus ar kombaino vairo, triūsiančius fermose prie gyvulių ir neturinčius nė valandėlės laisvalaikio. Vis dėlto žemdirbiai ne vien darbu gyvi. Vilkaviškio rajono ūkininkai be gausybės darbų žaidžia krepšinį, smiginį, medžioja, skrieja motociklais, dalyvauja visuomeninėje veikloje ir kuria poeziją.

Rašo eilėraščius

Likimo vingių žmogui neduota nuspėti, tačiau kartais nutinka taip, kad būtent dėl tų vingių jaučiamės laimingi. Šarūnas Radvinauskas, svajojęs apie kariūno karjerą, tapo eiles rašančiu ūkininku ir tokiu gyvenimo virsmu nė kiek nesiskundžia. „Kaime gimiau ir užaugau, todėl ūkininkauti pradėjau tarsi savaime. Panašiai nutiko ir su eilėmis. Kartą, besiruošiant sveikinti draugą, žmona pasiūlė pasveikint originaliau – sukurti eiles. Pabandžiau ir pavyko. Netrukus paskambino kitas draugas ir paprašė sukurti eiliuotą pasveikinimą vestuvių proga, o kiek vėliau – ir tėvo jubiliejaus proga. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminimais su „Ūkininko patarėju“ pasidalijo jau trejus metus eiles apie kolegas ūkininkus ir kaimą rašantis Š. Radvinauskas.

Anot ūkininko, rašant eiles svarbiausia pagauti emociją, kuri žmogų priverstų nusišypsoti arba nustebti, dar labai svarbu, rašant proginius posmus, turėti bent šiek tiek informacijos apie žmogų, kuriam jie skirti. Kai šių metų pavasarį atsikūrė Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjunga, kiekvienam jos nariui gimtadienio proga skamba Š. Radvinausko sukurtos eilės.

„Mokykloje rašinėlius rašydavau, nes reikėdavo, dabar rašau, nes smagu. Kai sveikinimą užsako iš anksto, galiu ramiai išdėstyti mintis, tačiau būna, kad paskambina iš vakaro ir paprašo eilių rytojui. Sėdu ir rašau, nors ant galvos lipa trys vaikai ir žmona yra numačiusi kitokių darbų. Jei reikia, tai reikia“, – apie gyvenimo malonumą teikiančią kūrybą kalbėjo ūkininkas ir pridūrė, kad didžiausias jo gyvenimo džiaugsmas – devynerių metų Vilius, penkerių metų Domantas, pusantrų metukų Elija ir žmona Brigita.

Š. Radvinauskas neslepia, kad kūrybą suderinti su darbu ūkyje ne visada lengva, tačiau įmanoma. „Jei būtų daugiau laisvo laiko, eilėraščių būtų daugiau“, – patikino vyras.

Nuo 2009-ųjų ūkininkaujantis Š. Radvinauskas augina keliasdešimt mėsinių mišrūnų galvijų ir dirba 80 ha žemės, kurioje sėja įvairias grūdines kultūras. Be savo ūkio, energingas vilkaviškietis rūpinasi dar dviem ūkiais – mamos ir žmonos, tad iš viso tenka prižiūrėti 150 ha. Visus darbus stengiasi nudirbti vienas, tik per javapjūtę į talką ateina žmonos broliai.

Anot Š. Radvinausko, šiemet, nors gamta ir negailėjo išbandymų, derlius užaugo neblogas. Apie investicijas į ūkį vyras kalba atsargiai: technika dėl karo Ukrainoje labai pabrangusi, o sąlygos imti kreditus iš bankų – nepalankios. „Manau, kad gal geriau šiuo metu nieko nedaryti, nei žengti neatsargų žingsnį“, – pastebėjo Š. Radvinauskas.

Atrado smiginį

Aštuonerius metus ūkininkaujantis Saulius Pavelčikas ūkininkauja kartu su tėčiu Vidu. Šeimos ūkio valdos – apie 260 ha, kryptis – augalininkystė. S. Pavelčiko nuomone, ūkininkavimas yra banguotas reikalas – vieni metai būna geresni, kiti – prastesni: „Šių metų grūdų supirkimo kainos nedžiugino. Kadangi rudenį buvo pirktos brangios trąšos, tai norėjosi gerų pardavimo kainų. Tačiau kaip buvo, taip buvo, reikia džiaugtis, kad pas mus nevyksta karas kaip Ukrainoje.“

Pavelčikai turi visą žemės dirbimui ir derliaus nuėmimui reikalingą techniką – traktorius, kombainą, sėjamąją, purkštuvą, tręštuvą, skutiklius, perka tik tiesioginės rapsų sėjos paslaugą, kuria naudojasi jau antri metai.

„Dirbame, stengiamės ir jokių didelių problemų nėra. Nepatinka žmonės, kurie skundžiasi, kad sunku ūkininkauti. Ūkininkauti nėra sunku, reikia tik turėti daug noro. Didžiausi sunkumai, su kuriais tenka susidurti – permainingi ir nepalankūs orai. Visa kita – įveikiama, svarbiausia, kad kojos ir rankos sveikos būtų. Ūkyje dirbame su tėčiu dviese, tik per javapjūtę, kai darbas darbą gena, samdome vieną darbuotoją“, – pasakojo ūkininkas. Žmona Aušrinė dirba medicinos srityje.

Pagal specialybę S. Pavelčikas yra plataus profilio statybininkas, tačiau savo pašaukimą vyras atrado ūkininkaudamas: „Pasekiau tėčio pėdomis, nors jis manęs ir neskatino grįžti į kaimą. Trejus metus mokydamasis Vilniuje supratau, kad man reikia kaimo, reikia žemės ūkio. Taip ir pasilikau kaime. Gailiuosi, kad pasirinkau statybininko profesiją, o ne susijusią su žemės ūkiu. Tačiau dar nevėlu įgyvendinti šį siekį. Galvoju pradėti žemės ūkio studijas.“

Nepaisant didelio darbų krūvio ūkyje, S. Pavelčikas visada atranda laiko ir pomėgiams. „Turbūt nėra tokios sporto šakos, kurios nebūčiau išbandęs. Pastaruoju metu žaidžiu krepšinį, kiek mažiau – tinklinį, nes šią sporto šaką dėl peties traumos teko truputį apriboti, tačiau daugiausia laiko skiriu smiginiui, kuris pastaruoju metu Lietuvoje labai populiarėja. Norint žaisti smiginį, nereikia specialaus fizinio pasiruošimo, jį žaisti gali kiekvienas. Smiginį sudaro trys strėlytės ir taikinys. Tai įdomus, įtraukiantis, smagus sportas“, – entuziastingai pasakojo ūkininkas.

Ūkininkui Sauliui Pavelčikui laiko pakanka ir darbui ūkyje, ir mėgstamam smiginiui.

Smiginio klubas „Keturvalakiai“, kuriam atstovauja ir S. Pavelčikas, dalyvauja visose Lietuvoje vykstančiose varžybose. Aukščiausias klubo pasiekimas Lietuvos mastu – III vieta komandinėje rungtyje. Žaidžia Vilkaviškio turnyre. Pelnė ne vieną taurę ir medalį. Ūkininko namuose sukaupta didelė kolekcija taurių, medalių ir kitų apdovanojimų, liudijančių jo pasiekimus krepšinyje ir tinklinyje.

„Anksčiau vakarais pažaisdavau ir futbolą. Be darbų ir sporto, randu laiko dar vienam pomėgiui – žvejybai. Žvejoju aplink Vilkaviškį 20 km spinduliu esančiuose ežeruose. Didžiausias laimikis – 2,8 kg lynas. Man ūkininkavimas laisvalaikiui netrukdo. Svarbiausia turėti noro, o laiko atsiras visada. Ūkininkams, kurie sako, kad neturi laisvalaikio, patarčiau kartais pailsėti nuo darbų“, – pabrėžė ir darbui, ir pomėgiams laiko atrandantis ūkininkas.

Su vilku laukė šerno

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Sauliaus PAVELČIKO ir Šarūno RADVINAUSKO nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Eiles rašantis ūkininkas Šarūnas Radvinauskas šeimos apsuptyje.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas