Kai kitos gėlės vysta – saulėgrąžos pražysta

Saulėgrąžų ryškiai geltoni žiedlapiai primena saulę, simbolizuoja laimę ir optimizmą. Babtiškiai (Kauno r.) gėlininkai, kolekcininkai Lionė ir Paulius Ciplijauskai šių gėlių dovanojamu spindesiu ir gera nuotaika mėgaujasi iki pat šalnų. Išties saulėgrąžų esti ne vien geltonais žiedynais. Augintojai siūlo gėrėtis skintais žiedynais vazoje ar pavasarį saulėgrąžų pasisodinti gėlynuose. Sau­lėgrąžos gausiu žydėjimu džiugi­na nuo birželio pabaigos–liepos pradžios iki pat spalio pabaigos, nes daug metų kolekciją puoselėjan­tis Paulius jas sėja įvairiu laiku.

Atidžiai atrenka veisles

Anksčiau L. ir P. Ciplijauskai augino apie 50 dekoratyviųjų vienmečių saulėgrąžų (Helianthus annuus californicus) veislių. Jų žiedynai buvo įvairiausių spalvų ir atspalvių: geltoni, citrinų, apelsinų, rausvi, žalsvi, purpuriniai, šokoladiniai, tuščiaviduriai, pilnaviduriai. Jie 12–30 cm skersmens, po vieną ar kelis išsidėstę ant stiebo. Skirtingas buvo ir augalų aukštis – nuo 80 cm iki 2–3 m. Iš daugelio veislių ilgainiui kolekcininkai pasirinko auginti gautus sėjinukus, vykdo selekciją ir jų atranką.

„Labiausiai paklausios saulėgrąžos su geltonais, oranžiniais žiedlapiais, mėgstamos ir su salotiniais, tamsiai rožiniais, – pasakoja P. Ciplijauskas. – Jų žiedynai (galvutės) su rudais, beveik juodais, salotiniais ar oranžiniai apkraštuotais viduriukais, o juose skleidžiasi dvilyčiai, vamzdiški žiedai.“

Kolekcininkai atrenka tokias saulėgrąžas, kurių žiedkočiai standesni. Nuskynus jie geriau įgeria (įsiurbia) vandenį, yra tvirti ir elastingi. Ir gėlyne saulėgrąžos tokiais žiedkočiais nelinksta nuo vėjo pūstelėjimo. „Svarbu ir tai, kur krypsta žiedų galvutės: jos turi „žiūrėti" į viršų, būti orientuotos aukštyn, gali nežymiai pakrypti į šoną. Floristinėms puokštėms netiks augalai žemyn nulinkusiais žiedynais, nors ir bus labai gražūs“, – atrankos kriterijus vardija augintojas.

Ciplijauskai saulėgrąžų žiedynus skina puokštėms. Pamerkti saulėgrąžų sėjinukai gerai laikosi vandenyje, vėsesnėje patalpoje – iki 7–10 dienų. Iš jų kuriamos kompozicijos su įvairiomis gėlėmis ir dekoratyviniais augalais.

Kad skintos saulėgrąžos ilgiau nevystų, augintojas pataria jas merkti į parūgštintą vandenį: 5 l vandens – 0,5 šaukštelio citrinų rūgšties. Rūgšties nereikia padauginti, nes tuomet pajuoduos kotai. Vandenį parūgštinus per mažai – žiedynai nuleips greičiau.

Atlaiko rudenines šalnas

Kolekcininko teigimu, saulėgrąžos geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingame, gana puriame dirvožemyje. Ankstyvajam birželio žydėjimui gėlininkas sėklas sėja balandžio 10–15 d., o vėlyvajam (Mokytojo dienai) – liepos pradžioje. Vėlyvosios sėjos augalai žydi iki paskutiniųjų rudeninių šalnų, ištveria –3 °C šalnas.

Kad ilgai nepritrūktų žiedų, per sezoną P. Ciplijauskas saulėgrąžas sėja iš viso net 10 kartų.

Sėklas jis beria į gerai išdirbtą, išlygintą, kompleksinėmis trąšomis papildytą dirvą dviem eilėmis, kas 45 cm, rankine sėjamąja. Tuomet palieka didesnį 140 cm tarpą, kad būtų patogu eiti tarplysviu, prižiūrėti ir skinti.

Keli augintojo patarimai

Saulėgrąžas galima auginti po įvairių daržovių, gėlių ar pūdymo. Vasarą gėlininkas kelis kartus purena dirvą, ravi piktžoles.

P. Ciplijauskas atkreipia dėmesį, kad saulėgrąžų nereikia papildomai tręšti. Pertręšti augalai išaugs per stambiais lapais, per storais kotais ir smulkesniais žiedais.

Kolekcininkas selekcijai tinkamus augalus žydėjimo metu pasižymi, vėliau surenka jų sėklas – lukštavaisius. Kad paukščiai nenulestų, peržydėjusias galveles apriša marle.

Rudenį saulėgrąžų stiebai sudžiūsta ir sukietėja, juos sunku užarti. P. Ciplijauskas juos palieka taip palieka žiemai, o pavasarį su traktorine freza lengvai sutrupina į gabalėlius – tai dirvožemiui organinė trąša ir augalams mikrodrenažas.

Vėlyvos ir daugiametės

Pasak VU Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vedėjos dr. Gitanos Štukėnienės, saulėgrąžos žinomos kaip daržo ir vienamečiai dekoratyviniai augalai. Gerokai mažiau augalų mėgėjų žino apie daugiametes saulėgrąžas, kurios gražiausią savo pusę atskleidžia vėlyvą rudenį, į dangų iškelia saule primenančius žiedynus.

Gluosnialapė saulėgrąža (Helianthus salicifolius) – labai puošnus, neįprastas augalas, auginamas dėl įspūdingos lapijos. „Lapai siauri, nusvirę ant ilgų, tvirtų stiebų, užaugančių iki 1,5–3 m. Pražysta saulėtą, vėlų rudenį nedideliais, geltonais, 8 cm skersmens saulėgrąžų žiedukais, – pasakoja G. Štukėnienė. – Mėgsta saulę, laidų, vidutinio drėgnumo dirvožemį. Sodinamos kas 1,5 m, nes išaugina plačius kerus.“

Pasak specialistės, gluosnialapė saulėgrąža dekoratyvi visą vasarą. Bėgant savaitėms, ji auga tolygiai, lapija išlieka ryškiai žalia iki vėlyvo rudens. Tinka auginti kaip akcentinį augalą, derinti su kitais žydinčiais augalais: šalavijais, daugiamečiais astrais ir astrūnais, kemerais, veronikūnais, vingiriais, bandreniais, korėjinėmis chrizantemomis, šluoteliniais flioksais, maklėjomis, pentiniais, katilėliais ir kt.

Tamsiaraudė saulėgrąža (Helianthus atrorubens) ‘Giganteus’ išauga 2 m ir daugiau, gausiu žydėjimu džiugina rugsėjį ir spalį, kai gėlynai jau būna beprarandantys spalvas. Žiedai apie 10 cm skersmens, ryškiai geltoni. Gėlynuose sodinama kas 70 cm, persodinti reikia kas 3–5 metus. Labai ištvermingos žiemą, pakenčia –35 °C šaltį. Tinka aukštesnių augalų gėlynuose.

G. Štukėnienė pažymi, kad itin puošni daugiametės saulėgrąžos veislė ‘Double Whammy’ – dideliais, iki 15 cm skersmens, pilnaviduriais, ryškiai geltonais žiedais. Augalai 60–100 cm ir vešlūs, 45–60 cm pločio, stačiais, tvirtais stiebais, plonais, lacentiškais lapais. Labai tinka floristinėms kompozicijoms. Šios daugiametės gėlės nereiklios, mėgsta saulėtas vietas, kurioms suteiks itin ryškų akcentą. Augdami labiau pavėsyje, išaugs aukštesni, laibesniais stiebais – reikės atramų. Šios saulėgrąžos nereiklios dirvožemiui, geriausia normalaus drėgnumo dirva. Greitai plečiasi ir užima nemažus plotus, todėl kas 3–4 metus patartina kerą dalyti.

Pataria parinkti tinkamą vietą gėlyne. Pasak ekspertės, saulėgrąžas geriau auginti gėlynų gilumoje, palei tvorą, pavieniui ar grupėmis, derinti su aukštaūgėmis varpinėmis žolėmis: kininiais ir didžiaisiais miskantais, aštriažiedžiais lendrūnais, soruolėmis ir įvairiomis daugiametėmis bei vienmetėmis gėlėmis: kosmėjomis, burnočiais, šluotelinėmis celiozijomis, gvaizdūnėmis, bitininėmis sprigėmis, kochijomis, dekoratyviaisiais kukurūzais, molucelomis, tabakais, juodgrūdėmis, dygiosiomis kleomėmis.

Atnaujinta „Rasų“ archyvo medžiaga

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.