Kailininkystės verslas: nupjauti pirštą ar visą ranką?

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektu siūloma uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, esą tai neetiška, kai kuriose Europos valstybėse jau atsisakoma prabangos preke laikomų kailių. Pasaulio tekstilės pramonės gigantai suinteresuoti pelnais ir siūlo kailių alternatyvą – sintetinių medžiagų drabužius, kurie dėvimi vieną sezoną, o vėliau perkami nauji, anuos išmetant. Ar tai racionalu, kada pasaulyje grėsmingai didėja aplinkos tarša, šiltėja klimatas, žmogus tampa pažeidžiamas? Ar mūsų politikai nuoširdūs, reikalaudami papjauti vištą, kuri deda aukso kiaušinius?

Pelninga verslo niša

Iš avies, triušio, lapės ar audinės kailio pasiūtos skrandos buvo ir yra populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Rusijoje, Kinijoje – ten, kur vyrauja žiema. Vidurinės Azijos tautos kailius dėvi saugodamiesi nuo nepakeliamų vasaros karščių. Tačiau pastaruoju metu ir Lietuvoje gyvūnų globėjai reikalauja uždrausti kailinių žvėrelių ūkius.

„Iš emigracijos sugrįžusieji šiandien renkasi tokius kaimo verslus, kuriems nereikia didelių žemės plotų, – kalba akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ šeimininkas ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, – jaunimas parsiveža Danijos, Švedijos, Norvegijos kailininkystės patirtį, galimybes investuoti.“

Seniausiame ir didžiausiame Lietuvos kailinės žvėrininkystės ūkyje Vilkijoje (Kauno r.) šią savaitę surengtas Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis. Jame dalyvavo ne tik pasisakantieji už kailinės žvėrininkystės verslo puoselėjimą, bet ir jų oponentai. Priminsime, jog praėjusiais metais vienas Seimo narys inicijavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti Lietuvoje auginti ir žudyti gyvūnus dėl kailio. Po to sekė televizijos reportažas, parengtas arba suvaidintas naktį nežinomoje žvėrelių fermoje. Fakto autentiškumo šalies tarnybos nepatvirtino, tačiau skandalą visuomenė priėmė už gryną pinigą.

Ekskursija žvėrelių ūkyje

Apsilankiusieji „Vilkijos ūkio“ fermose įsitikino, jog kailiniai žvėreliai laikomi gyvūnų gerovę garantuojančiomis sąlygomis, yra sotūs, ramūs ir smalsūs, noriai pozuoja fotografams ir žiburiuoja akimis kalbinami vaikų. Fermų teritorijoje takai tarp stoginių su gyvūnų narvais sausi, nesijaučia kitoms fermoms būdingo kvapo. Ūkio šeimininkas Č. Tallat-Kelpša pirmiausiai politikus ir žiniasklaidos atstovus pakvietė aplankyti kanadinių audinių fermą, tądien atvirą Kauno ir gretimų rajonų moksleiviams bei visiems norintiesiems. Ekskursijų po didžiulę kailinių žvėrelių fermų teritoriją vadovais dirbo ūkio specialistai. Jie išsamiai ir dalykiškai papasakojo apie kailinių žvėrelių auginimą, šėrimą, veisimą.

Situaciją šalies kailinių žvėrelių ūkiuose, jų integraciją su kitais agrarinio sektoriaus segmentais, lietuviškos produkcijos vietą pasaulio aukcionuose pristatė LŽAA atstovė spaudai Austė Korbutė. Jos teigimu, Lietuvos žvėrelių fermose dirba daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, dar apie 2,5 tūkst. – su šiuo verslu susijusiuose sektoriuose – kailių apdorojimo, prekyba, transporto paslaugų, fermų įrangos gamybos, statybos ir remonto darbų. Visi šalies žvėrelių ūkiai veikia atokiuose kaimuose ir yra pagrindiniai to regiono gyventojų darbdaviai. Pasak A. Korbutės, kailių pramonė yra vienas iš retų realiai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Kasmet žvėreliams šerti sunaudojama 55 tūkst. t gyvūninės kilmės atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias tektų utilizuoti Rietave, mokėti už paslaugą, taip branginant maisto produktus. Gautas audinių fermų mėšlas iškratomas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra galvijų mėšle. Tai svarbu tausojant gamtą – sumažinama tarša gaminant ir naudojant chemines trąšas. Kailinių gyvūnų liekanos naudojamos biodujų gamybai. LŽAA atstovės A. Korbutės teigimu, patys kailiniai yra ekologiška medžiaga, keletą dešimtmečių atitarnavę jie suyra kaip kompostas, skirtingai nei sintetika.

Ūkiuose laikomos kanadinės audinės yra domestikuotos, jų natūralūs poreikiai – turėti lizdą, poruotis, auginti jauniklius patenkinami labiau nei kitų ūkinių gyvūnų. Žvėreliai saugomi nuo ligų, sužalojimų ir streso, antraip nebūtų įmanoma tikėtis kokybiško kailio ir gerų pajamų.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 106, p. 1-2-7