Kaime apstu socialinių problemų: joms spręsti reikalingi profesionalai

Socialinių problemų priežastys ir ištakos ne visada yra socialinės, tačiau padariniai kenkia ne tik tos teritorijos bendruomenei, bet ir kelia grėsmę visuomenei, šalies ekonomikai.

Socialinės problemos gali būti transformuotos į socialinio ir bendruomeninio verslo vystymo galimybes kaimiškose šalies savivaldybėse.

Visose šalies savivaldybėse yra stiprus poreikis didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį. Kaimo vietovėse mažėja gyventojų, ypač jaunų. Sparčiai senstančios visuomenės poreikiai nepakankamai gerai atpažįstami, todėl jų tenkinimas šlubuoja. Trūksta darbo ir socialinio užimtumo, labai lėtai sprendžiamos ilgalaikių bedarbių ir sergančiųjų priklausomybės ligomis problemos. Trūksta vaikų neformalaus ugdymo paslaugų, o socialinių, gydymo ir švietimo paslaugų prieinamumas bei pasiekiamumas yra nepakankamas. Kai kuriose savivaldybės stinga kaimo bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo į problemų sprendimą. Ypač stokojama didesnių, ilgalaikių, svaraus poveikio iniciatyvų, nes joms reikia daug ir įvairių išteklių.

Visos išvardintos socialinės problemos, kai tam tikrai asmenų arba socialinei grupei susiklosto nepageidaujamos sąlygos, o individualių iniciatyvų padėčiai pagerinti nepakanka, rodo, kad kaimiškose savivaldybėse stokojama viešosios vadybos kompetencijų, strateginio mąstymo ir proaktyvaus veikimo, socialinio verslumo. Socialiniai reiškiniai ir procesai sudėtingi, jie veikiami išorės veiksnių, todėl reikalingas nuolatinis mokymasis tiek žmogaus, tiek organizacijos lygmeniu.

Kodėl investicijos į socialinę apsaugą kaime nepasiekė rezultato?

Socialinių problemų sprendimais turėtų būti suinteresuotos vietinės valdžios institucijos. Labai didelė savivaldybių biudžeto lėšų dalis yra skiriama socialinės apsaugos sričiai. Socialinės problemos stabdo vietos ekonomikos vystymąsi. Dalis kaimo vietovių yra labai pažeidžiamos ir tuštėja, nėra patrauklios naujiems gyventojams ir verslams, nors apskritai šalies mastu į kaimiškąsias vietoves labai daug investuojama.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimui buvo skirta kiek daugiau nei 2,8 mlrd. Eur. Pratęsus programos įgyvendinimą iki 2022 m., buvo taip pat reikšmingai padidintas skiriamas finansavimas – papildomai skirta 672,33 mln. Eur iš EŽŪFKP ir EURI fondų, nacionalinio finansavimo lėšų. Pastarosios investicijos turėjo prevenciškai veikti, kad socialinės problemos „nesidaugintų“, padėtų vystyti vietos ekonomiką, kurti ilgalaikį kaimo vietovės konkurencingumą.

Vien tik Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų ar valstybės institucijų ir organizacijų pastangų jau neužtenka.

Dauguma socialinių problemų gali būti sprendžiamos partnerystėje, atvirai ir plačiai komunikuojant su visais suinteresuotaisiais, kompleksiškai įsitraukiant ir dalyvaujant įvairioms kaimo institucijoms ir organizacijoms, diegiant ir kuriant konkrečiai situacijai ir kaimo bendruomenei pritaikytas socialines inovacijas, ieškant geriausių metodų.

Kad problemos „nesidaugintų“ darbuojasi įvairaus lygmens vadovai ir specialistai

Kaimo vietovių vystymosi valdyme dalyvauja įvairaus viešojo administravimo lygmens ir įvairias funkcijas atliekančių institucijų vadovai bei specialistai.

• Nacionaliniu lygmeniu – Žemės ūkio ministerijos vyriausieji specialistai, patarėjai, ES paramą administruojančių institucijų skyrių vadovai ir specialistai, ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų specialistai ir kt.
• Regioniniu lygmeniu – savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai, žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių specialistai, vietos savivaldos specialistai; turizmo ir verslo informacijos centrų vadovai, vadybininkai, vietovės rinkodaros projektų vadovai, regionų plėtros agentūrų vadovai ir specialistai, vietos veiklos grupių administratoriai, sumanių kaimų ir regionų projektų vadovai ir kt.
• Vietos lygmeniu – kaimiškųjų seniūnijų seniūnai ir seniūnaičiai, vietos projektų vadovai, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ekspertai, konsultantai ir bendruomeninių organizacijų lyderiai, vietos (regiono) maisto sistemos organizatoriai, socialinio ir bendruomeninio verslo vystytojai, kaimo plėtros mokslo, tyrimų ir studijų įstaigose dirbantys tyrėjai ar konsultantai, kitų kaimo plėtros vadybos srities įvairių pozicijų specialistai bei kt.

Aplinka sparčiai kinta – žinias ir kompetencijas svarbu atnaujinti

Dauguma vadovų ir specialistų įgyja tam tikrų žinių ir kompetencijų, tačiau aplinka sparčiai kinta. Plėtojasi kaimo plėtros bei regioninė politika ES ir Lietuvoje, vyksta globalios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, auga sumanių kaimų ir kaimų startuolių judėjimai, taigi poreikis vystyti regionų ekonomiką ir vietos maisto sistemas reikalauja naujų žinių ir kompetencijų.

Kaimiškų regionų pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo ir regionų plėtros principus bei metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Vytauto Didžiojo Universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma magistrantūros studijų programa „Kaimo plėtros administravimas“. Visada kviečiame mokytis, įgyti naujų žinių ir kompetencijų.

Gyvename sparčiai senėjančioje visuomenėje, todėl nereikėtų tikėtis, kad į viešojo sektoriaus darbo pozicijas, į nevyriausybinį sektorių ateis ką tik studijas baigę specialistai. Dalyvavimas neformalaus mokymo seminaruose taip pat nėra pakankamas siekiant atnaujinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Studijuoti, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, reikėtų užimant tam tikras darbo pozicijas ar lyderiaujant ir siekiant geriau valdyti kaimo vietovių vystymąsi.

Karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, gal tik keičiasi karjeros reikšmingumo asmeniui mastas. Studijų magija atveria nuostabius horizontus. Tai prasminga ir naudinga. Visiems abejojantiems – tik pirmyn į mokslo ir profesionalių sprendimų aukštumas!

---

prof. dr. Vilma Atkočiūnienė yra magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ pirmininkė. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra