Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

dr. Laima SKAURONĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė
 

Kaimo gyventojų finansinis raštingumas – kokia situacija?

2023/11/29


(VDU ŽŪA langas) Kalbėdami apie kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą bei kaimo vystymą negalime apeiti finansinio raštingumo temos, tai yra viena pagrindinių kompetencijų XXI amžiuje – finansinį raštingumą.

Finansinio raštingumo terminas ir problematika

Finansinį raštingumą įvairūs mokslininkai ir organizacijos apibrėžia skirtingai. Apibendrintai šiuo metu daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, pripažįstama EBPO Tarptautinio finansinio švietimo tinklo pasiūlyta finansinio raštingumo sąvoka. Jos esminiai elementai yra žinios ir supratimas apie finansus ir finansines rizikas, gebėjimai, motyvacija ir pasitikėjimas savimi taikyti šias žinias ir supratimą, siekiant priimti įvairiuose finansiniuose kontekstuose veiksmingus sprendimus, didinti asmens ir visuomenės finansinę gerovę bei dalyvavimą ekonominiame gyvenimo (EBPO, 2020).  

Šiandien finansinis raštingumas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prioritetų švietimo ir ekonomikos srityse. Tai suprantama, nes finansiškai išprusęs žmogus yra pajėgus priimti geresnį ir tinkamesnį finansinį sprendimą, išgyventi sunkmečius, suvokti mokesčius, išugdyti gebėjimus visada turėti pinigų šiuo metu, netolimoje ir tolimesnėje ateityje, apsidrausti nuo galimų finansinių problemų, išvengti nepasvertų skolų, protingai investuoti dalį sutaupytų pajamų ir kurti ne tik savo, bet ir vietos, kurioje jis gyvena, socialinę ir ekonominę gerovę.

Įvairios ES suinteresuotųjų šalių grupės, politikos formuotojai vis labiau nerimauja dėl kaimo vietovių gyventojų. Pripažįstama, kad jie turi mažiau ne tik žinių apie finansines sąvokas, bet ir priemonių, reikalingų priimti sprendimus, naudingiausius jų išgyvenimui, finansiniam saugumui, ekonominei gerovei, pasiturimam gyvenimui ir finansinei laisvei. O kodėl taip yra?

Kaimo vietovėms būdingos specifinės socialinės, ekonominės problemos: žemesnis gyventojų užimtumo lygis, mažos uždirbamos pajamos, finansinio švietimo paslaugų prieinamumo stoka ir kt. Be to, kaimuose gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Akivaizdu, kad šios kartos žmonėms finansinio raštingumo žinių trūksta – mokyklose savo laiku jiems šių dalykų niekas neaiškino, todėl sudėtingiau rasti, gauti nepriklausomą, objektyvią ir suprantamą informaciją apie finansinius produktus, būti atspariems sukčių atakoms ir suvokti ekonominių procesų įtaką kasdieniams asmeninių finansų sprendimams. Taip pat kaimiškosiose savivaldybėse trūksta ekonomikos dalyko mokytojų, kurie galėtų mokiniams visapusiškai suteikti finansines žinias.

Tokie finansinio raštingumo iššūkiai turi įtakos ne tik kaimo gyventojų kasdieniam pinigų valdymui, bet ir jų gebėjimui kaupti ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, įsigyti būstą, siekti aukštojo mokslo, apsisaugoti nuo įvairių rizikų ar finansuoti išėjimą į pensiją. O dėl finansinių žinių trūkumo ir neracionalaus pinigų valdymo įgūdžių stokos kaimo gyventojai gali būti itin pažeidžiami didelių finansinių sukrėtimų ir krizių metu.

Taigi vystant stiprias, sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves bei ieškant kaimiškųjų savivaldybių sumanaus finansinio savarankiškumo skatinimo modelių, būtina rūpintis gyventojų finansiniu raštingumu. Svarbu, kad kiekvienas kaimo gyventojas, pradedant vaikais ir baigiant senjorais, suprastų pagrindines finansines sąvokas ir turėtų gebėjimą bei pasitikėjimą valdyti asmeninius finansus, priimti trumpalaikius sprendimus ir tinkamai planuoti ilgalaikius finansus, atsižvelgiant į gyvenimo įvykius ir besikeičiančias ekonomines sąlygas.

Finansinių paslaugų svarba kaimo žmonių gyvenime pabrėžiama ir ilgalaikėje strategijoje „ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“. Pasak jos, visiems kaimo gyventojams turi būti užtikrinamos realios galimybės naudotis pakankamai kokybiškomis finansinėmis paslaugomis, kurios priskiriamos prie pagrindinių, būtinų paslaugų (vandens tiekimo, sanitarijos, sveikatos priežiūros, energijos, transporto ir skaitmeninio ryšio) paketo. Kaimiškųjų savivaldybių ir kaimo vietovių gyventojai, nors ir atitolę nuo centrų, šiandien nori taip pat oriai gyventi. Siekiant pagerinti finansinį švietimą kaimo vietovėse, labai svarbu sudaryti galimybes jos gyventojams finansų kalbą suvokti paprastai, suteikiant aiškią informaciją, įtraukiant į įvairias mokymų programas, finansinio raštingumo didinimo iniciatyvas.

Iš pirmo žvilgsnio finansinis raštingumas, asmeniniai finansai ir jų valdymas tikriausiai yra pati paprasčiausia finansų sritis, kuri, daugelio supratimu, nereikalauja specialių žinių ar gilaus finansų rinkų išmanymo. Tačiau išties toli gražu ne visiems pavyksta valdyti piniginius srautus ir susitvarkyti su savo pinigais. Žmonės neturi pakankamai finansinių žinių net ir bandydami efektyviai tvarkyti savo kasdieninius asmeninius su finansų valdymu susijusius reikalus.

EBPO (2020) apklausos duomenimis, elementaraus finansinio raštingumo stoka yra fiksuojama visame pasaulyje.

Tyrimai patvirtina, kad Lietuvoje tiek suaugusiųjų, tiek mokinių finansinis raštingumas nėra aukštas. Pagal EBPO (2018) atliktą tarptautinį PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimą, Lietuvos mokinių finansinis raštingumas nors ir gerėja, t. y. per trejus metus nuo 2015 metų rezultatas pakilo 50 PISA skalės taškų ir sudarė 498 taškus, vis dėlto jų finansinis raštingumas išlieka statistiškai reikšmingai prastesnis už tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkį (505 PISA skalės taškai) (žr. 1 pav.).

grafikas
1 pav. Pasaulio šalių jaunimo (15-18 metų) finansinio raštingumo vertinimas, taškais
Šaltinis: PISA 2018 Results. Are students smart about money? (Volume IV). OECD 2020.

Taip pat šiuo tyrimu nustatyta, kad mokinių, besimokančių kaimo vietovių mokyklose, finansinis raštingumas yra prastesnis.

Lietuvos suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijos taip pat yra vidutinės ir tai atskleidžia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva atliktas tyrimas (2021), kuriuo nustatytas bendras šalies gyventojų finansinio raštingumo rodiklis – 45 iš 100 galimų balų.

Palyginti su kitais namų ūkiais kaimo žmonių galimybės ribotos 

Dar 2017 metais, siekiant pagerinti Lietuvos gyventojų finansinį ir mokesčių raštingumą, penkios šalies valstybinės institucijos (Lietuvos bankas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Finansų ministerija, „Sodra“ ir Valstybine mokesčių inspekcija) susitarė iki 2021 metų įgyvendinti visuomenės finansinio švietimo planą. Jame buvo numatyti trys prioritetai: padidinti vaikų finansinį ir mokesčių raštingumą, įtraukiant šią temą į formaliojo ugdymo programas ir koordinuojant neformaliojo ugdymo veiklas; pagilinti suaugusių gyventojų finansines žinias ir pagerinti finansinę elgseną, skatinant taupyti ir racionaliai naudoti finansinius produktus ir paslaugas; padidinti suaugusių gyventojų supratimą apie mokamų mokesčių naudą. Galima teigti, kad šio plano įgyvendinimas liko neaiškus. Šiuo metu yra parengtas ir Ateities ekonomikos DNR planas (Finansų ministerija, 2020), kuriame numatytos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, skatinant finansinį raštingumą.

Taigi yra įvairiausių nacionalinių planų ir pastangų, tačiau šiandien Lietuvos kaimo žmonės vis dar turi labai ribotas galimybes dalyvauti finansinio švietimo programose, nepakankamas jų informuotumas apie finansinius produktus ir paslaugas. Kaimiškosiose savivaldybėse nepakankamai išvystyta finansų infrastruktūra, ne tik uždaromos finansų įstaigos, jų apskritai stokojama kaimo vietovėse. Visa tai stipriai užkerta kelią kaimo žmonių ne tik finansinės patirties ugdymui. O mažesnės kaimo gyventojų pajamos, socialinės išmokos, nepasitikėjimas finansų institucijomis, žemas finansinių vartotojų apsaugos lygis yra vienos iš svarbiausių kliūčių finansinių poreikių užtikrinimo galimybėms (žr. lentelę.).

 

Kaimo gyventojų, lyginant su kitais namų ūkiais, piniginių pajamų šaltiniai 2020-2022 metais

pajamu saltiniai
Šaltinis: LR Oficialiosios statistikos portalas.

Iš esmės galima teigti, kad finansinio raštingumo žinių ir gebėjimų stoka turi įtakos kaimo žmonių tvarių pajamų srautų užtikrinimui, o tuo pačiu ir vietos ekonomikos vystymui, verslumo puoselėjimui. Todėl, atsižvelgiant į tokius rezultatus ir didėjančią finansinę atskirtį, EBPO rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo ankstyvesniame amžiuje, kas leistų išsiugdyti tinkamus finansinius įpročius ir užtikrinti vėlesnių kartų finansinį raštingumą. Labai svarbu skirti dėmesį ir suaugusiųjų finansiniam raštingumui didinti.

Kaimo gyventojų finansinio raštingumo gerinimo galimybės

Lietuvos bankas, spręsdamas finansinio Lietuvos gyventojų raštingumo žinių ir gebėjimų stokos problematiką ir rūpindamasis jų finansine gerove bei siekdamas kurti vertę visuomenei, 2022 metais įkūrė Finansinio raštingumo centrą, kuris jau šiais metais pradėjo vykdyti iniciatyvą – Nacionalinę finansinio raštingumo dieną. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į finansinio raštingumo svarbą ir paskatinti Lietuvos gyventojus tobulinti savo finansines žinias bei įgūdžius. Šią iniciatyvą planuojama tęsti kiekvienais metais. Taip pat Lietuvos bankas plečia dar vieną pasaulinę iniciatyvą – Tarptautinę investuotojų savaitę, kurią organizuoja Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) ir kviečia visas norinčias šalis bei jų institucijas vykdyti įvairias edukacines veiklas, susijusias su investavimo tema.

Reikia tikėtis, kad šios Lietuvos banko geros iniciatyvos leis stiprinti ir Lietuvos kaimo gyventojų  finansinio raštingumo poreikius, kartu gerinti kaimo vietovių sumanų valdymą, prisidėti prie kaimiškųjų savivaldybių finansinio savarankiškumo skatinimo. Taigi siekis ir būtų, kad tiek Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, tiek pačios kaimiškosios savivaldybės bendradarbiaudamos tarpusavyje numatytų bendrus veiksmus, priemones, orientuotas specialiai į kaimo žmonių finansinio raštingumo didinimą.

 

Straipsnio autorė dr. Laima Skauronė yra VDU Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja, lektorė.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...
2024/02/24

Tyrimas atskleidė, kiek vaikų Lietuvoje gali patirti smurtą

Visuomenė geriau atpažįsta smurtines situacijas, tačiau vis dar didelė dalis žmonių fizines bausmes laiko auklėjimo priemone ir yra linkę smurtą prieš vaikus pateisinti – tokie rezultatai išryškėjo vaiko teisių gynėjų už...