Kaimo plėtros koncepcija – teminis kaimas

Teminiai gali būti parkai, prekės ir paslaugos, kruizai, turistiniai maršrutai, restoranai, viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, miestai ir kaimai. Temos dažniausia taikomos objektuose, kurių veikla  nukreipta į komercines veiklas, yra labai svarbios norint sukurti įsimintiną įspūdį klientams, pavyzdžiui turistams.

Tema pasitelkiama siekiant sukurti holistinę ir darnią (erdvės, kultūros ir socialinės aplinkos atžvilgiu) vartojimo vietą. Pavyzdžiui: „Sūrių sostinė”, „Paukščių kaimas”, „Senolių kaimas”, „Labirintai”.

Teminimas gali būti ir metodas, kuris daugiausia siejamas su tam tikra simbolika, temine aplinka. Restoranai, viešbučiai, pramogų parkai, apsipirkimo centrai arba bet kuri kita paslauga gali būti paremta temine koncepcija, kuri tarnauja kaip pasakojimas, kontekstas žmonių veiklos sąveikoms, vietos išteklių ir paslaugų komercinimui. Temos metodas sukuria hibridinį / mišrų „vartojimą“, kuomet vienu metu vartojama ir tema, ir paslaugos, ir infrastruktūra. Per šimtmečius tematika buvo įtvirtinta kaip vienas iš pagrindinių vartotojiškumo patirties formavimo metodų.

Tema padeda sukurti prasmę ir ženklus paslaugoms, prekėms bei vietoms. Tema yra ženklas arba „super ženklas“, sudarytas iš kelių svarbių elementų: kultūrinio konteksto, prioritetų, lyderystės, teminio kaimo veikėjų pasverto įsitraukimo. Vietos paslaugų vartotojai yra siejami ir įtraukiami į temos plėtojimą įvairiais būdais, kuriamas dvipusis ryšys, bendras kūrybos procesas.

Teminiai kaimai dažniausiai plėtoja, siūlo turistams tam tikros temos vienijamas veiklas. Tai daugiausia paslaugos, susijusios su pasirinkta tema: įvairių tipų dirbtuvės (pvz., rankdarbiai ar tradiciniai patiekalai), vietiniai žaidimai, pamokos ir šou, šventės, spektakliai, ekskursijos, konkursai, edukacinės programos, nakvynė.

Teminio kaimo gyventojai kartu pasirenka temą ir sukuria unikalų vietos paslaugų rinkinį, kurį sudaro lankytinos vietos, daugiausia paremtos vietiniu kultūriniu, gamtos ir socialiniu paveldu. Teminių kaimų temos dažnai būna pagrįstos unikaliais vietos ištekliais – kultūra, istorija, paveldu ar inovacijomis. Daugumoje strategijų pabrėžiama, kad teminiai kaimai turi būti kuriami senųjų tradicijų pagrindu, kad į juos turistai turėtų būti pritraukiami tradiciniais amatais, apeigomis, produktais. Vėliau mokslininkai ėmė raginti teminių kaimų kūrėjus pažvelgti į tradicinius dalykus naujai, ir teminių kaimų apibrėžimuose ėmė dominuoti naujas, holistinis požiūris, inovacijos ir sumanumas. Praktikoje ieškant kaimo vystymo proveržio sričių taip pat buvo suvokta, kad teminis kaimas gali pasiūlyti ne tik su senąją kultūra susijusias paslaugas ir produktus, bet ir naujas kūrybiškai pritaikytas veiklas, stiprinančias kaimo kultūrinį tapatumą. Temos naujumas, neįprastumas ir išskirtinumas gali tapti teminio kaimo traukos objektu. Tad galima daryti prielaidą, kad teminių kaimų temos ir siūlomos veiklos siejamos su lankytojų interesais ir yra vienas iš veiksnių, skatinančių apsilankyti, pažinti ir patirti. Lankytojus į teminius kaimus traukia galimybės patenkinti savo smalsumą, sužinoti ir išbandyti naujus dalykus.

Teminiuose kaimuose, autentiškose erdvėse lankytojai turi galimybes dalyvauti šventėse ir festivaliuose, edukacinėse veiklose, pramogauti, klausyti įvairių pasakojimų, žaisti ir tiesiogiai įsitraukti į įvairias vietos veiklas, gauti rekreacinę, pažintinę, pramoginę vertę. Teminimas – konkuravimo priemonė, padedanti išskirti vienas paslaugas, prekes, turistines vietas ar kontekstus tarp kitų.

Teminiai kaimai (kaip ir kiti teminiai objektai) teikia vertę per patirtis. Patirtis lankytojams kuriama per teminę aplinką, lankytojų interesus pristatančias temas, bendros kūrybos ir integruoto vartojimo procesus. Kaimiškos vietovės, kuriose veikia teminiai kaimai, jaučia bendrą vertę – aplinkos, socialinės ar ekonominės būklės pokyčius. Jos tampa reprezentacinėmis, todėl seniūnija ir gyventojai labiau rūpinasi aplinka, įgyvendinama daugiau vietos projektų. Atsiranda naujos galimybės prasmingai ir apgalvotai (derinant vietos ir pritrauktus išteklius) parduoti vietos maisto bei kitus produktus.

Autorė yra VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė.