Kaimo vystymuisi – „gyvosios laboratorijos“

„Gyvosios laboratorijos“ (angl. Living Labs) yra atviros inovacijų platformos, kurioms būdingas dinamiškumas. Tai nuolat save perkuriančios sistemos, kurios pereina visus gyvosioms sistemoms būdingus raidos etapus, yra nuolat besimokančios ir taip išliekančios „ant bangos“. Nors kaimo vietovių kaitos procesas kasdien plika akimi nėra matomas, rezultatų duoda kaitos elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika, kartų, patirčių ir kompetencijų įvairovė, žinių mainai, asmenybių augimas.

Atviros inovacijų platformos „gyvosios laboratorijos“ ypač vertina kaimo kontekstą, kaip galimybę susikurti konkurencinius pranašumus. Vyrauja tvirtas teritorinis požiūris, plėtojamos paslaugos ir produktai, kuriais siekiama pagerinti regiono gyvenimo kokybę.

Turėtų prisidėti VVG

„Gyvosios laboratorijos“ apjungia globalias ir lokalias žinias, kuria galimybes transformuoti vietos ekonomiką iš linijinės į žiedinę, įtraukti gamintojų ir vartotojų bendruomenes į naujovių (produktų ar paslaugų srityje) kūrimą tausojant išteklius.

Prie „gyvosios laboratorijos“ inicijavimo ir kūrimo turėtų prisidėti vietos veiklos grupės (VVG), kurios, rengdamos ir įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, sumanių kaimų projektus, aktyviai dalyvauja valdant teritorinius pokyčius. Jų valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių VVG teritorijos gyventojų ir institucijų interesams.

Laboratorijos eksperimentuoja, teikia vartotojų poreikių nustatymo, vietos produktų ir paslaugų testavimo metodikas, pasitelkia ir remiasi vietinėmis viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystėmis, t. y. atviromis naujovėms institucijos.

Svarbu susitelkti į viziją

„Gyvosios laboratorijos“ paradigma padeda kurti atviras ir tarpdisciplinines aplinkas. Suinteresuotieji gali priimti naujus iššūkius ir kurti sprendimus, tačiau turėtų būti susitelkta į sumanaus kaimo vizijos tikslą, stipri lyderystė, savarankiškumo tvarumas, bendruomenė, puoselėjanti stiprų iššūkių jausmą ir tvarios plėtros principus.

Sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais, kurie paprastai apima konkrečias vietos problemas ir galimybes, tam tikrą dėmesį skiriant žmogaus ir informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sąveikai. Kai yra bendras interesas, pasitelkdami tinklus (dalijimąsi žiniomis, pirkimus, bendraautorystę) ir įvairialypes žinias bei gaudami paramą („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“), suinteresuotieji kuria atviras inovacijas. Jos sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti sprendžiant jų gyvenamosios vietovės vystymosi problemas. Siekiant tikslų organizuojamas informacijos rinkimo procesas, kuris įtraukia ir skatina atviros duomenų bazės kūrimą, ugdo analizės bei vizualizavimo įgūdžius. Visuose projektų įgyvendinimo etapuose organizuojamas žinių kūrimas ir mokymai.

Dažnai veikiama vadovaujantis darnios plėtros modeliu, pagrįstu 4 vektoriais, kuriuos aptarnauja informacinių technologijų ir socialinė infrastruktūra:

• gamtiniai ištekliai (žemės ūkis, gaisrų ir klimato kaitos prevencija ir švelninimo priemonės, ganyklos, miškas);
• socialinė plėtra ir gerovė (sveikatos ir pagyvenusių žmonių centrai);
• žemės ūkio ir maisto gamyba, turizmo ir kitos ekonominės veiklos pagrįstos vietovės identitetu (paveldo išsaugojimas, virtualus medžioklės ir turizmo centras);
• pilietiškumas ir verslumas (interneto prieiga ir dalyvavimas visuomenei).

Jau turime gerų pavyzdžių

Nuo 2015 m. „gyvosios laboratorijos“ jau yra pasiekusios gerų rezultatų: bendradarbiavimo tarp miesto ir kaimo bendruomenių, inovacijų, pramonės (ypač bioenergetikos, aplinkos apsaugos), besimokančiųjų ir mokyklų veiklos gerinimo srityse. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi  ir kurios padeda kurti aplinką ir (arba) požiūrį yra šios:

pagrindiniai veikėjai yra vartotojai (kaimo gyventojai, ūkininkai ir jų gaminamos produkcijos ir viešųjų gėrybių vartotojai). Būtinai įtraukiamos vietos bendruomenės ir įvairios suinteresuotosios šalys. Dėmesys sutelkiamas į bendrakūrą ir bendradarbiavimą su mokslo ir švietimo institucijomis. Siekiama daugiadisciplinių atvirų naujovių. Rezultatai: patobulinti arba nauji produktai ar procesai, kurie yra atkuriami ir tvarūs. Poveikis: socialinė ir ekonominė aplinka (gebėjimų ugdymas, vystymasis, įgalinimas).

Pavyzdžiui, Sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos (angl., Smart Rural Living Lab), kuri buvo įkurta 2017 m. Portugalijos Penela kaimiškoje savivaldybėje, tikslas – sukurti naujas metodikas ir technologijas, siekiant įveikti kaimo vietovių silpnybes ir vystyti stiprybes, nubrėžti darnaus kaimo vystymosi  kryptis, kurti ir eksportuoti žinias į kitas teritorijas, dirbti su vartotojais, kad būtų skatinamas regiono vystymasis. Čia sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos pagrindinė sprendžiama problema – silpna vietos ekonomika. Todėl kaimas ir Gyvoji laboratorija susitelkė pirmiausia į tikslą stiprinti vietos ekonomiką ir plėtoti gamtos išteklius, skatinti pilietiškumą ir verslumą, didinti gerovę ir gerinti socialinį vystymąsi, skatinti teminį turizmą ir teritorijos identiteto išsaugojimą.

Lietuvoje taip pat jau yra organizacijų, kurios veikia pagal gyvųjų sistemų principus, priklauso informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonių grupei. Moterys ūkininkės-novatorės jungėsi ir dalyvavo GRASS CEILING („Europos horizonto“ programos daugiašalis projektas – Red. past.) „Gyvojoje laboratorijoje“. Projekto dalyvės pasisėmė žinių ir įgijo naujų įgūdžių apie inovacijas ir jų diegimą žemės ūkyje; pradėjo vystyti technologijas savo ūkiuose; turėjo galimybę bendradarbiauti su žemės ūkio ir verslo profesionalais, kurie yra suinteresuoti remti kaimo inovacijas, skirtas socialiniams ir ekologiniams iššūkiams spręsti ir kaimo vietovių atsparumui stiprinti. Šioje laboratorijoje bus nagrinėjami moterų poreikiai inovacijoms labai mažuose ūkiuose ir kaimo moterų plėtros iniciatyvos, skirtos stiprinti socialinį kapitalą kaimo vietovėse.