Kaimo žmonės nevengia iniciatyvų

Dažnai galvojama, kad kaimo žmogus tik žemės ūkiu gyvas – nuo ryto iki vakaro sukinėjasi palei karvių užpakalius arba plėšia dirvonus ir beria į juos sėklą. Iš tikrųjų kaimuose galima aptikti netikėtų vietos gyventojų pomėgių, atliktų darbų ir neįprastų veiklos sričių. Pasižvalgykime po šių veiklų įvairovę.

Vantų meistrai

Kretingos r. Šukės k. jau kurį laiką tęsiasi neįprastas subruzdimas – šio kaimo gyventojai Vaida Bružienė ir Rimantas Liebus baigia pastatyti pirtį. Joje, kaip sako patys šeimininkai, vyks ne baliai ir ne alkoholis liesis, tačiau bus valomas kūnas ir dvasia, o panorėję atsigaivinti galės nebent vandeniu arba arbata iš šeimininkų surinktų arbatžolių. Tad Šukėje bus teikiamos lyg ir SPA paslaugos.

Pirtis dar nepabaigta, tačiau jos šeimininkai jau prisiruošę ir džiovina tiek vantų, kad jų užteks visiems metams į priekį. Tos vantos tikriausiai ir yra pati įdomiausia jų veiklos dalis. Jas riša ne vien iš tradicinių beržų šakų, kurios ne tik minkštos, bet sudžiovintos ir maloniai kvepia. Visai neprastos vantos išeina ir iš karklų šakų. Į vantų sandėlį sėkmingai gula ir klevo, ąžuolo bei skroblo vantos, kurios esančios plokštesnės ir leidžia daugiau garo paimti.

Vantas ne tik džiovina. Pasirodo, jas, nelyginant lašinius, galima ir druska sūdyti. O įdomiausias vantų gamybos receptas – užšaldymas. Tam ypač tinka žydinčių ievų šakelės, kurios vanojantis kvepės marcipanais. Amareto kvapą galima išgauti vanojantis vyšnios vantomis.

Vaida ir Rimantas vantų rišimui skiria labai didelį dėmesį, net atostogaudami prie ežerų nenustygsta vietoje ir, pamatę tinkamų šakų, imasi darbo.

Atstatė koplyčią

Žemaitijos kraštą turbūt sunku būtų įsivaizduoti be pakelėse stovinčių medinių koplytėlių, kuriose žmonės įkurdindavo rūpintojėlius, pietas ar kitus šventuosius. Tačiau pastaraisiais metais labai padaugėjo skulptūrėlių vagysčių iš šių mažosios architektūros objektų. Tokios koplytėlės paprastai nerakinamos, joje žvakutę uždegti gali sumanyti pamaldus prašalaitis, o tokia aplinkybė vagims itin palanki.

Salantų pašonėje esančiame Dvaralio k. gyvenančios Valerijos Urbonienės sodyboje buvo atliktas priešingas darbas – restauruota 1923 m. statyta ir Antrąjį pasaulinį karą regėjusi koplyčia. Jos sienos, kaip ir tuo laiku statytas gyvenamasis namas, kurio kieme koplytėlė įkurdinta, buvo padaryta iš molio. V. Urbonienės anūkės Rugilė Bėrontienė bei Indrė Žvinklienė nusprendė koplyčią atstatyti tokią, kokia ji buvo anksčiau.

Koplyčioje būta kelių skulptūrų, tačiau viena iš jų prieš kelis dešimtmečius buvo pavogta. Rajono paminklotvarkininkų dėka buvo rasta pavogtos šv. Kazimiero skulptūros nuotrauka. Su ja kreiptasi į kaimyninio Plungės r. Gintališkės k. gyvenantį tautodailininką Vytą Jaugėlą, kuris išdrožė naują skulptūrą.

Prie koplyčios atstatymo darbų prisidėjo ir Imbarės seniūnija. Neseniai atgimusį statinį pašventino Salantų parapijos klebonas Audrius Keršys.

Iš praeities iškyla dar vienas įstabus pavyzdys. Telšių r. Tučių k. vietos gyventojų iniciatyva miške buvo atkurtas koplytėlių parkas, kur anksčiau yra buvusios senos kapinaitės. Dar sovietmečiu iš melioracijos vajaus griaunamų sodybų buvo surinkti kryžiai ir koplytėlės ir visa tai sunešta į sunykusias kapinaites. Tačiau ilgainiui visi tie kryžiai arba patys sunyko, arba buvo kažkieno išnešioti. Maždaug prieš 15 metų vietos gyventojų iniciatyva visa tai buvo atkurta.

Originalus bitynas

Iš emigracijos grįžę Irena ir Algirdas Končiai įsikūrė Žarėnų seniūnijoje (Telšių r.) ir nusprendė vystyti bitininkystės ūkį. Tačiau pirmiausia reikėjo sutvarkyti apie 25 ha teritoriją šalia Saloto ežeriuko. Čia įrengė pavėsines, aikštelę vaikų žaidimams, tinkliniui – šią poilsiavietę žada nuomoti gamtos išsiilgusiems poilsiautojams.

O bitininkystės paslapčių sėmėsi Rusijoje, iš kur atkeliavo ir pirmieji modernūs aviliai. Kiekviename jų telpa po 48 bičių šeimas, galima įeiti į šio „komplekso“ vidų ir darbuotis net prastu oru, ko prie paprasto avilio niekada nepadarysi. Tokia konstrukcija ypač patogi avilius transportuojant iš vienos vietos į kitą – pakanka prikabinti prie automobilio ir viską perkelti į vietą, kur tuo metu daugiau žydinčių augalų.

Pagal šių avilių pavyzdį bitininkai pasigamino ir savą avilių kompleksą, tik kone tris kartus didesnį, talpinantį 131 bičių šeimą. Šį įrenginį sumontavo ant vilkiko priekabos, o norint viską perkelti į kitą vietą, pakanka prikabinti prie traktoriaus ir nuvežti ten, kur reikia.

Pasirodo, emigracijoje Švedijoje gyvenę I. ir A. Končiai taip ir į Lietuvą parvyko: traktorių nusipirko Švedijoje, prisikabino prie jo priekabą ir susidėję visus daiktus grįžo į gimtąjį kraštą.

Kaimo žmonės nevengia veiklų, susijusių ir su muzikos kūrimu, tapyba, muziejų įrengimu, ką jau kalbėti apie įvairios technikos konstravimą. Ankstesniais metais šis pomėgis ne vienam ūkininkaujančiam žmogui padėjo išsilaikyti, neišleidžiant didelių pinigų sumų brangiems traktoriams.