Kaimynų santykius „sutrumpino“ vanduo

Vandens – apie metrą

Ponia Elena braukia ašaras: po incidento neteko galimybės šildyti namus, buvo priversta iš naujo pirkti malkas, o gyvenamosiose patalpose įrengti kitą krosnelę. Gaunant menkas pajamos, išlaidos, kokių prireikė šaltą žiemą, senjorei beveik neįkandamos. Tad pinigų – kiek daugiau negu pustrečio tūkstančio eurų – buvo priversta skolintis.

Kelerius metus slegianti skola visiškai palaužė ir taip sunkiai judančios senjorės sveikatą, neseniai ištiko jau antras insultas. Kuršėniškė teigia žinanti, kas yra minėto įvykio kaltininkas, ir pastarasis savo kaltę jai esą pripažino, netgi buvo žadėjęs atlyginti patirtą žalą. Žadėjo, bet neatlygino.

E. Bartaševičienės pasakojimu, problemų dėl vandens surinkimo tiek jos sklype, tiek artimiausių kaimynų Topolių ir Kurtuvėnų gatvėse, kildavo reguliariai. Sako, kad šlapiuoju metų laiku namo rūsyje vandens tradiciškai prisirinkdavo per sprindį ar du – tokį kiekį sėkmingai ištraukdavo buitinis siurblys.

Tačiau 2024 metų rudenį senjorės namo rūsį ištiko kone katastrofa – atidariusi rūsio duris moteris pamatė, kad vandens viduje prisirinkę ne kaip įprasta, o dešimtimis kartų daugiau.

Vanduo buvo apsėmęs trečią nuo apačios rūsio laiptą, viduje plaukė daiktai, matėsi daugiau negu iki pusės apsemtas namą šildęs katilas, malkos. Vanduo, pašnekovės žodžiais, iš patalpos veržėsi į lauką pro seno namo pamato įskilimus, bėgo į sklypą.

„Pabandžiau rūsyje įjungti elektrą, o jinai tik sukibirkščiavo ir išsijungė, sutrumpino. Tamsoje paslydau ir parkritau ant laiptų“, – pasakoja moteris.

Į pagalbą tąsyk atskubėjo artimiausia kaimynė, iškvietė greitąją pagalbą, paskambino ugniagesiams gelbėtojams. Jie spėriai kylantį vandenį ištraukė, nesuabejoję, kad šios nelaimės priežastis – užsikimšusi (arba užkimšta) drenažo sistema.

Anot E. Bartaševičienės, siūlo galo bandyta ieškoti kreipiantis į UAB „Kuršėnų vandenys“. Atvykę specialistai įmonės žinioje esantį vamzdyną patikrino: viskas tvarkoje.

Moteris pasakoja, kad vadinamasis siūlo galas išlindo, kuomet ji apie savo bėdą prasitarė sklypo kaimynui Stasiui. Bendraamžis vyras, pasak kuršėniškės, atvirai prisipažino, kad priežastis galėtų būti ta, jog jis, patartas Kuršėnų seniūno Raimondo Bernoto, užbetonavo savo sklypo šulinėlyje esančius tris drenažo vamzdžius, dėl kurių netinkamo darbo vanduo be paliovos semdavo jo sklypą.

Tąkart Stasys geranoriškai pažadėję imtis veiksmų. Ir jų ėmėsi, tačiau „nuoširdžiai“ užaklintos sistemos, pasak Elenos, sutvarkyti jam nepavyko.

O vanduo E. Bartaševičienės namo rūsyje kilo kasdien. Nebežinodama, ką daryti, senjorė kreipėsi į Kuršėnų seniūniją, kuri atsiuntė porą vyrų vandeniui iš rūsio išsemti. Suprantama, kad tokia pagalba laikina, o ir neefektyvi.

Kantrybės netekusi kaimynė vieną dieną pasikvietė porą vyrų ir nužygiavo tiesiai į kaimyno sklypą norėdama atkasti drenažo šulinėlį ir pabandyti savo jėgomis atkimšti akivaizdžiai neveikiantį vamzdyną. Greitai pamatė priežastį – sklypo šeimininkas, kuris anksčiau, kaip ir minėta, neneigė kaltės, į vandens surinkimo šulinėlį buvo primetęs plytgalių ir akmenų, o drenažo vamzdžius, vedančius į jo ir dar į du kaimyninius kiemus, tikrai užbetonavęs.

Ir nors pats sklypo šeimininkas dabar dalyvavo valant šulinėlį, jo žmona, pasak E. Bartaševičienės, iškvietė policijos pareigūnus. Kasėjai buvo iš svetimos teritorijos išprašyti.

Kaimynas žadėjo atsilyginti, bet neatsilygino

Skęstančio rūsio šeimininkės pagalbos prašymą galiausiai išgirdo Kuršėnų miesto seniūnija. Buvo imtasi priemonių drenažo sistemos darbui atstatyti.

Nors po remonto vandens E. Bartaševičienės rūsyje nebeliko, pasekmės akivaizdžios: surūdijęs ir rūkstantis kietojo kuro katilas, peršlapusios malkos. Gindamasi nuo žiemos šalčio Topolių gatvės gyventoja buvo priversta įsigyti bent laikiną krosnelę patalpoms šildyti ir malkų.

Gyvybiškai svarbius daiktus sunkią negalią turinti moteris įsigijo už skolintus 3 000 eurų. Mintis, kaip tokią skolą reikės atiduoti, jei mėnesio pajamos – tik apie pusę tūkstančio eurų, kuršėniškei kelia siaubą.

Kaltę pripažinęs kaimynas buvo žadėjęs žalą dėl sugadinto turto atlyginti: pažadėjo-neištesėjo.

„Mūsų seniūnas pasakė, kad aiškintumėmės tarpusavyje, arba galiu dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą“, – verkdama pasakoja senjorė.

Nepavykus rasti susitarimo su kaimynais, ponia Elena nusprendė kreiptis į nemokamos teisinės pagalbos specialistus, buvo rengiami dokumentai teisminiam ieškiniui. Šie reikalai dabar kiek įstrigę dėl pavėluoto dokumentacijos rengimo – Elena sako, kad koją tam pakišo seniūno R. Bernoto išduota pažyma, kad „minimu laikotarpiu Šiaulių rajono savivaldybei priklausančių paviršinio vandens surinkimo sistemų patvenkimų nurodytu adresu nebuvo“. Apie incidentą E. Bartaševičienės namo rūsyje seniūno rašte neužsiminta.

Pensininkė viliasi, kad ieškinys teismą vis dėlto pasieks. Nuo patiriamo streso sunkiai vaikštančią kuršėniškę prieš keletą savaičių ištiko insultas. Jau antras... Dėkinga padėjusiems medikams.

Kaimynė: niekas nieko nedarė

„Šiaulių kraštui“ pavyko pasikalbėti su E. Bartaševičienės kaimyno Stasio žmona Gražina. Jos žodžiais, jokių vamzdžių niekas nebetonavo, juos tiesiog užnešė smėlis.

„Niekas nieko nedarė. Jai viskas rodosi ir tiek. Nežinau net ką pasakyti. Šito dalyko nebuvo, jeigu tiesiai šviesiai. Kokie akmenys? Padėjome akmenis siurbliukui įstatyti. Akmenys vandens neužkims“, – sakė kaimynė.

Anot ponios Gražinos, apsėmimo problemą savame sklype kenčia jau apie dešimt metų. Kadangi sklypas drenažo sistemoje yra paskutinis, į šeimos rūsį subėgdavo ne tik iš savo sklypo surinktas vanduo, bet ir iš kaimynų sklypų.

„Skendom. Tai vyras viską sutvarkė, bėgo pas seniūną, kalbėjo, prašymus seniūnijai rašė ir pagaliau viską sutvarkė. Vamzdžiai už mūsų namo buvo užsikišę kokius penkis metrus, tai juos atkišo, naujus šulinius dėjo. Kainavo apie 11 000 eurų. Mes daugiausiai skendom, daugiausiai ir rūpinomės. O kad nuostoliai, tai nuostoliai visiems buvo ir jie ne dėl mūsų kaltės, o dėl gamtos.“

Seniūnas nežino, ar buvo užkimšta

Kuršėnų miesto seniūnijos vadovas Raimondas Bernotas „Šiaulių kraštui“ sakė neturintis žinių, ką kaimynai savo sklypuose buvo pasidarę, kaip nežinia ir tai, ar drenažo vamzdžius užbetonavo.

„Privačiuose gyventojų sklypuose Šiaulių rajono savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų, kuriuos mums priklausytų prižiūrėti ir tvarkyti, nėra registruota. Tai buvo greičiausiai prieš kelis dešimtmečius pačių namus stačiusių žmonių iniciatyva statyti tarybiniai tinklai. Gyventojai su savo drenažinėms sistemomis, savo sklypais ir rūsiais turi tvarkytis patys.“

Seniūnija, seniūno žodžiais, gavusi žinių apie ligotos senolės rūsio užtvindymą, žmogiškai stengėsi pagelbėti – siuntė savo darbuotojus, ieškojo specialistų, kas ištrauktų vandenį.

Gyventojams prašant, buvo prakasta atkarpa per Kurtuvėnų gatvę, įdėtas vamzdis.

„Pasistengėme paremontuoti tą pačią sistemą, kad kažkiek tiems žmonėms padėti. Ir man atrodo, šiandien problemos nėra. Buvo tvarkytas tinklas savivaldybės inžinerinio statinio ribose Kurtuvėnų gatvėje ir į jokius privačius sklypus neita, todėl nežinom, kas ten buvo užkimšta ar neužkimšta“, – teigė Kuršėnų miesto seniūnijos vadovas.

Prisimena pataręs E. Bartaševičienei – jeigu turi kažkokių privačių interesų ir nesutarimų, gali aiškintis teisminiu keliu.

Edita AKSOMAITIENĖ / „Šiaulių kraštas“