Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026
Kaunas +5,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Lap 2026

Paieškos rezultatai


  • Gerą nuotaiką ir draugystę įkvepia žaismingos laiptinės

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Ar esate gėrę rytinę kavą daugiabučio namo laiptinėje ant patogios sofutės tarp išmargintų gėlių? Tokiu ritualu mėgaujasi Šiauliuose, Radviliškio gatvėje, stovinčio namo gyventojos. Spalvingais piešiniais šiame name išpieštos visos try...
  • Ūkyje – ne tik karvės, bet ir elniai, danieliai

    Radviliškio rajone yra nemažai perspektyvių ūkių. Vienas jų – Arūno Stalionio gyvulininkystės ir augalininkystės ūkis, kurį Radviliškio krašto ūkininkų sąjunga pristatė konkursui „Metų ūkis“. Ūkininkas deklaruoja 196 ha žemės, augina grūdines ir ankštines kultūras, laiko 60 galvijų, iš kurių 4...
  • Jie gyvena šalia mūsų

    Mūsų namai, sandėliai, palėpės ir rūsiai neretai tampa prieglobsčiu įvairiems gyvūnams, prisitaikiusiems gyventi greta žmogaus. Tarp jų – ir vorai. 
  • Tiksliai nustatytos ribos yra svarbi žemės sklypo pirkėjo interesų apsauga

    Perkant žemės sklypą svarbu žinoti tikslų jo plotą ir ribas. Todėl viešojoje erdvėje pasigirstant siūlymų atsisakyti privalomų kadastrinių matavimų prieš sudarant žemės sklypų perleidimo sandorius, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) rekomenduoja įvertinti ne tik galimybę supaprastinti sandorių sudarymą, bet ir galimas pasekmes pirkėja...
  • R. Ežerskienė. Finansinį saugumą lietuviams užtikrintų 2650 eurų atlyginimas

    Kad jaustųsi finansiškai saugūs, Lietuvos gyventojai norėtų gauti apie 2650 eurų atlyginimą „į rankas“. Tai maždaug 1050 eurų, arba dviem trečdaliais, daugiau, nei vidutinis atlyginimas. Panašiai mąsto ir mūsų kaimynai – estų „saugumo kartelė“ dar aukštesnė, o latviams iki jos toliausia.
  • Dalijant anksčiau išmatuotą žemės sklypą, kaimynų kviesti neprivaloma

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia matininkų dėmesį, kad dalijant, atidalijant ar kitaip pertvarkant žemės sklypą ne visais atvejais būtina į ribų ženklinimą kviesti gretimų žemės sklypų savininkus ar kitus kviestinius asmenis. Jeigu pertvarkomo žemės sklypo ribos anksčiau buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir bendros ribos ...
  • M. Šileika. Produktyvesni už Skandinaviją. Bet ar mokame iš to uždirbti?

    Vasarą Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje galime rasti iš pirmo žvilgsnio stulbinamai skambantį teiginį: Lietuvos žemės ūkio bei maisto ir gėrimų gamybos sektoriai tapo produktyvesni nei Šiaurės šalyse. Šis pokytis rinkos profesionalų nestebina. Tačiau jis kelia svarbų klausimą: ar išmokę gaminti efektyv...
  • Baigė policijos mokslus, o vadovauja sūrių gamybai

    Vieni profesiniai keliai atrodo nubraižyti liniuote, o kiti vingiuoja kaip Jūros upė netoli Vilkyškių. Eligijos Poškienės kelias – iš antrųjų. „Vilvi Group“ Vilkyškių pieninės gamybos vadovė pradėjo nuo plastikinių indelių plovimo, baigė pradinių klasių mokytojos studijas ir policijos fakultetą, bet ...
  • Šuns dubenėlis ir vilko laisvė

    Traktorius gali važiuoti pats, karves gali melžti robotas, o kompiuteris – skaičiuoti ūkio pelningumą. Tik ar nuo to ūkininkas tampa laisvesnis? Dieną jis rūpinasi laukais ir gyvuliais, vakare – žurnalais, ataskaitomis ir terminais. Parama padeda investuoti, bet kartu atsiranda naujų įsipareigojimų, paskolų ir taisyklių. Ūkis modern...
  • Pavojus bitėms: kaimynai aptiko invazines širšes

    Kaimyninės Lenkijos bitininkai nerimauja: netoli Krokuvos aptiktas geltonkojės širšės, invazinio plėšrūno, keliančio rimtą grėsmę bitynams, lizdas. Šis vabzdys ne tik žudo bites, bet ir gali paralyžiuoti ištisas kolonijas, jas susilpninti ir net visiškai išnaikinti.
  • Karvės žmonių laikrodžių nepažįsta – turi savo

    Du kartus per metus, kai laikrodžiai pasukami į priekį ar atgal, žmonėms dažnai būna sunku prisitaikyti prie pasikeitusio laiko. Gyvuliams taip pat nėra lengva prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių darbo laiko, nes gyvuliams svarbus natūralus dienos ritmas. Ar laikrodžių sukiojimas šiandien tebėra realus iššūkis ūkiuose, o g...
  • Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

    Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo istorija – ne vien apie senąjį amatą. Kasmetė apynių skynimo šventė į sodybą sukviečia g...
  • Baravykas, išdaigos ir žygiai: ką mokytojai prisimena iš mokyklos?

    Tarptautinę mokytojų dieną Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai nusprendė mokytojus atitraukti nuo įprasto jų vaidmens – iš už mokytojo stalo, nuo lentos ir iš vadovėlių puslapių. Ir tiesiog pasikalbėti. Jie klausė apie netikėtus nutikimus, linksmus prisiminimus ir tas istorijas, kurios, regis, niekada nenusibost...
  • Kai žemė buvo šventa: Tauragės krašto artojų pasaulis

    Tauragė („Tauragės žinios“). Iš senųjų kaimų ir dvarų istorijos – Pranės Dundulienės tyrimų motyvais. Dar prieš šimtą su viršum metų Tauragės krašto valstietis, išeidamas su žagre į pirmąjį pavasario arimą, ne tik ruošė žemę sėklai – jis meldėsi. Duona buvo šventa, o žemė – motina, maitintoja. Šiandien apie tai byloja tik seni įrankiai muziejų lentynose ir senelių atsiminimai, t...
  • Panevėžio rajono runkelių augintojai svarsto trauktis: dirbti nebeapsimoka

    Panevėžys (JP.lt). Mažėjančios cukrinių runkelių supirkimo kainos ir augančios išlaidos verčia Panevėžio rajono žemdirbius persvarstyti, ar juos dar apsimoka auginti. Ėriškių žemės ūkio bendrovė kitąmet runkelių sėti nebeplanuoja, o Jotainių bendrovė mažina jų plotus ir neatmeta galimybės pasitraukti. Tuo metu cukraus gamintojai ti...
  • Mokslininkė apie rudens atsargas: kada konservavimas yra išmintis, o kada – tik paveldėtas įprotis?

    Ruduo Lietuvoje vis dar turi savą ritmą. Vieniems jis kvepia obuoliais, slyvomis, pomidorais, grybais ir virtuvėje garuojančiais stiklainiais. Kitiems – sandėliuku, kuriame lentynos pamažu užsipildo uogienėmis, marinuotais agurkais, mišrainėmis, sultimis ar džiovintais grybais. Tai labai atpažįstama mūsų maisto kultūros dalis.
  • Moteris, kuriai neužteks vieno gyvenimo

    Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kėdainių kraštas – tai ne tik istorinis Vidurio Lietuvos perlas, bet ir platus, savitais charakteriais bei darbščiais žmonėmis pulsuojantis regionas. Čia, tarp vingiuotų Nevėžio pakrančių ir plačių lygumų, kas žingsnis susipina praeitis ir dabartis: senieji dvaro parkai men...
  • „Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite, ir tai bus apsauga nuo apsinuodijimo“

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje pastaraisiais metais beveik nepasitaikydavo grybais apsinuodijusių pacientų. Būna, kad žmonės per daug grybų suvalgo arba prastai sukramto, būna, kad užgeria alkoholiu ir pasitaiko skrandžio sutrikimų. Tokiems prireikia gastroenterologų pagalbos. Besibaigiant grybų sezon...
  • Penktasis arbūzų auginimo sezonas iššūkių nepagailėjo

    Panevėžio r. Daniūnų k. su šeima – vyru Giedriumi, aštuonerių ir penkerių metų sūnumis Kajumi ir Oskaru – penktą vasarą arbūzus auginanti Laura Dapkuvienė nesulaukė rekordinio šių metų milžiniškų uogų derliaus pirmiausia dėl nepalankių orų.
  • Gervės siautėja pasėliuose – kerta per žemdirbio kišenę

    Auganti gervių populiacija šiandien tampa vis didesniu iššūkiu žemės ūkiui. Šie 1967–2019 m. Lietuvos raudonojoje knygoje buvę paukščiai dabar saugomi pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą, šalyje kasmet peri apie 10–15 tūkst. gervių porų. Jų daroma žala neapsiriboja javų, kukurūzų...
  • Ką iš tikrųjų pilame į sėjamąją?

    Prasidėjus žieminių kviečių sėjai, dažniausiai diskutuojama apie sėjos laiką, normas, sėklų įterpimo gylį, dirvos paruošimą, sėklų beicavimą cheminiais ir biologiniais preparatais bei tręšimą. Tačiau vienas svarbiausių sprendimų, priimamas dar prieš pripildant sėjamąją sėklomis, kartais lieka nuošalyje – kokios ...
  • Trakiškyje surengtas „Tvarkdaraitis“ – pagerbtos gražiausios sodybos

    Panevėžys (JP.lt). Trakiškio gyvenvietėje vyko vietos gyventojų itin laukiama šventė „Tvarkdaraitis“. Tradiciniu tapęs renginys šiemet vėl subūrė gausų būrį gyventojų bei svečių iš kitų rajonų, kurie kartu palydėjo besibaigiančią vasarą.
  • Šešios paros tamsoje – beveik 90 tūkst. eurų į balą: kaimų verslas grįžo į blokados laikus

    Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šešios paros tamsoje, dešimtys užvertų parduotuvių ir nuostoliai, skaičiuojami dešimtimis tūkstančių eurų. Vien tik vieno prekybos tinklo kaimų parduotuvėms rugpjūčio 22-osios audra kirto beveik 90 tūkst. eurų smūgį: daugiau kaip 35 tūkst. eurų vertės prod...
  • Sriubiškiai – sriubų gimtinė

    Rokiškis („Gimtasis Rokiškis“). Kodėl sriuba nėra tik sriuba, o ir bendravimo bei bendrystės priemonė, namų šilumos, jaukumo simbolis? Ogi todėl, kad sriuba sušildo ne tik kūną, bet ir sielą. Dar todėl, kad niekas sriubos neverda tik sau vienam, ji kaičiama dideliame puode, su mintimi, kad prie stalo ...
  • Rusiškos žemės ūkio produkcijos reeksportas

    Rusai, eksportuodami savo žemės ūkio produkciją per trečiąsias šalis, nuolat apeidinėja sankcijas bei muitus. O tuo metu beveik visi jų kaimynai naudojasi proga iš jų uždirbti.
  • Danguolės rankose gimstančios namuose augintų žiedų puokštės

    Kelmė („Bičiulis“). Dažnas, pravažiuojantis pro Naudvarį, ko gero pastebi kelio pašonėje, prie gyvatvorės, įsikūrusį baltą kioskelį, kuriame nuolat puikuojasi įstabaus grožio gėlių puokštės. Šios gėlės ne paprastos, o Danguolės Andrulienės namų darželiuose užaugintos. Moteris prisimena dar pradinėse klasėse ...
  • Kelią į etnografinę sodybą rodo malūnas

    Akmenės r. Kruopių miestelyje gyvena du krašto patriotai ir tradicijų puoselėtojai – buvusi ilgametė mokytoja Bronislava Petrylaitė ir jos sutuoktinis Zigmas Petraitis. Į jų gražią etnografinę sodybą kelią rodo malūnas. Mokytojos tėvų buvusioje sodyboje vyksta klojimo teatrų festivaliai, simbolinėje Gedimino pilyje plevėsuoja trispa...
  • Kaimo žmogus – toli nuo valstybės

    Valstybė vis daugiau paslaugų perkelia į internetą, o iš kaimo traukiasi paštai, parduotuvės, medicinos paslaugos ir viešasis transportas. Mieste toks pokytis dažnai reiškia patogesnę paslaugą telefone ar kompiuteryje. Kaimo žmogui jis kartais reiškia visai ką kita – dar vieną kliūtį, dar vieną kelionę į ...
  • „Rail Baltica“ ištrynė kelią į senolės sodybą, nuovažą suformavo tik po žiniasklaidos kreipimosi

    Kėdainiai („Rinkos aikštė“). „Rail Baltica“ statybos Bebrikių kaime atskyrė 89-erių senolę nuo įprasto privažiavimo prie jos namų. Kaimynai baiminasi, kad ištikus nelaimei sodybos laiku nepasieks nei greitoji medicinos pagalba, nei ugniagesiai. Nors atsakingos institucijos tikina, kad alternatyvus kelia...
  • Audringą šeštadienį – gamtos ir Kupiškio medžiotojų paliaubų sutartis

    Medžiotojai yra ypatinga bendruomenė, pastebinti, sauganti ir gerbianti gamtą. Ir gamta gali būti dėkinga ir supratinga. Kai praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautė galingiausia pastarųjų kelių dešimtmečių vėtra, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyrius rizikavo ir savo iš anksto rengtos &sca...
  • Kaimynų santykius „sutrumpino“ vanduo

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Kuršėniškė Elena Bartaševičienė pasakoja antri metai gyvenanti baisioje įtampoje dėl įvykio jos pačios namuose. Visko pradžia – 2024-ųjų spalis, kuomet 79 metų moters namo rūsį iki pusės sienų apsėmė vanduo. Apsėmimas kainavo brangiai: sugadintas prie&scaro...
  • Po gaisro žmonės ištiesė pagalbos ranką

    Šiaulių r. Meškuičių seniūnijos Sereikių k. sudegė Juozo Šimkaus medinis gyvenamasis namas. Žmogus išgyvena didelį sukrėtimą – neteko prieš 100 metų statyto medinio namo, kuriame gyveno ir kurį buvo pastatęs jo senelis Jonas Stanislovaitis. Tai jo mamos tėviškė. Po gaisro J. Šimkus laikinai ...
  • „Ūkininko patarėjas“ pučo dienomis

    Per šventas 1989 m. Kalėdas atgimęs „Ūkininko patarėjas“ 1991-ųjų rudeniop jau buvo užkariavęs Lietuvos ūkininkijos širdis – jo prenumeratorių gretos augo kiekvieną savaitę. Tuomet jis dar buvo savaitraštis. Leidinys buvo ne tik naujienų, žinių „retransliatorius“, bet ir visos ūkiškos ben...
  • Netikėtas radinys Kaune atvėrė laiko kapsulę: kaip atrodė prekyba prieš 30 metų

    „IKI - Kalniečiai“ parduotuvės kolektyvą šią vasarą pasiekė netikėta dovana iš praeities. Į rankas pateko dešimtmečius saugotas metraštis, kuriame užfiksuoti pirmieji šio prekybos centro gyvavimo metai, tuomet, kai daugelis kauniečių jį dar pažinojo kaip legendinį „Vitebską“. Senas rankr...
  • Kol skamba daina, gyva ir bendruomenė

    Gimusi ir užaugusi Kalnaberžėje (Kėdainių r.), Daiva Danauskienė savo gyvenimą susiejo su gimtuoju kraštu. Jau du dešimtmečius ji vadovauja folkloro ansambliui „Kalnaberžiai“, yra Kalnaberžės bendruomenės pirmininkė, o kartu su vyru Vytautu Danausku, liaudiškos muzikos kapelos „Beržynėlis“ vadovu, puo...
  • Išgelbėtas kovarnis rodo draugystės ženklus

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Skaistgirio miestelio (Joniškio r.) gyventojų Simos ir Gintauto Čirpių namuose nuo vasaros pradžios gyvena Varna – tokį vardą šeimos nariai davė išmestam iš lizdo mažyčiam, nusilpusiam kovarniukui, kurį pasivaikščiodami rado Žagarės parke.
  • Europą kankina anomalinė sausra

    Ne tik pietinė Europa, bet ir Vokietija bei Austrija kenčia nuo anomalinės sausros: trūksta net žolės, silpnas silosinių kukurūzų derlius, tušti pašarų sandėliai, o sausra verčia galvijų augintojus mažinti savo bandas.
  • Kas liks Lietuvos kaime po dešimtmečio?

    Lietuvos kaimas šiandien miršta ne nuo vienos ligos – jį pamažu alina dešimtys problemų, kurių daugelio vis dar apsimetame nematantys. Ar po dešimties metų dar girdėsime vaikų balsus kaimiškų mokyklų kiemuose, ar dirbamuose laukuose plušės šeimų ūkiai, ar kaimo bendruomenių namuose degs &sca...
  • Keturi vaikai, avys ir savas žemės lopinėlis: Šemelių šeimos ūkis Panevėžio rajone

    Panevėžys (JP.lt). Būna vietų, kurias pamačius širdis iškart pakužda: „Čia mano namai“. Būtent taip nutiko Justinai Šemelienei ir jos vyrui Arnui, kurie kartu su keturiais vaikais – trylikamečiu Armandu, dešimtmete Ugne, septynerių Benu bei dešimties mėnesių mažąja Lukne – atrado savo ra...
  • Latviškos Oninės ir Jokūbinės

    Dažnas lietuvis, paklaustas apie svarbiausias ir žinomiausias Latvijos šventes, tikriausiai paminėtų Jonines (Janį) – tradicinę latvių liaudies šventę Lyguo, minimą per vasaros saulėgrįžą. Tačiau kaimynai švenčia ir Onines (Annas diena) bei Jokūbines (Jekaba diena) – pirmojo derliaus ir duonos šventę, per ...
  • Ruginei duonai linkėtų didesnio atgimimo

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMGT) vystymą lydi raginimai orientuotis į sveiką maistą ir prie jo pratinti mūsų vaikus. Jau ne vienerius metus ugdymo įstaigos dalyvauja pieno, vaisių ir daržovių vaikams dalijimo programose. Kaimynai latviai buvo sumanę nepagailėti biudžetinio finansavimo ruginės duonos programai mokyklose ir vaikų darželiuo...
  • Skaidiškių miestelio šventė subūrė bendruomenę

    Liepos 18 d. Skaidiškių parkas atgijo – čia netrūko šurmulio, šypsenų ir jaukių susitikimų. Į Skaidiškių miestelio šventę susirinko gyventojai, svečiai ir šeimos, norėję vasaros popietę praleisti drauge bei pasimėgauti įvairia veikla. 
  • Nuskambėjo tradicinė Anykščių šventė „Po šituo stogu“: gausybė renginių, kultūros tradicijos ir unikalus bendruomenės svetingumas

    Savaitgalį Anykščiai gyveno ypatingu, džiaugsmingu ir kultūriškai turtingu ritmu. Mieste sėkmingai įvyko didžiausias ir laukiamiausias metų renginys – tradicinė Anykščių miesto šventė „Po šituo stogu“. Keletą dienų šurmuliavęs renginys į žaliuojantį kurortinį miestą sutraukė tūkstančius...
  • Ant biudžeto – geležinė spyna?

    Iš Europos Komisijos (EK) skirto daugiau nei pusės milijardo eurų finansinės paramos paketo visos Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiams mūsiškiams turėtų tekti arti 10 mln. Eur, o kartu su EK rekomenduojamu 200 proc. papildomu finansavimu iš nacionalinio biudžeto galėtų pasiekti 30 mln. Eur. Tai yra skubi parama, ka...
  • Našlaitė ožka tapo karaliene

    Anykščiai („Anykšta“). Svėdasų seniūnijos Gudonių kaimo ožka Ava nuo šiol – tituluota gražuolė. Ava tapo gražiausios ožkos rinkimų, vykusių Ramygaloje (Panevėžio r.), nugalėtoja. Tradiciniai gražiausios ožkos rinkimai surengti praėjusį šeštadienį per Ramygalos miesto šventę.
  • Pasirodžius chuliganiškiems vaizdo įrašams, „Iki“ primena ribą, kurios peržengti negalima

    Šiandien telefonas jau tapęs įprastu apsipirkimo palydovu: jame ne tik turime pirkinių sąrašą, bet ir fotografuojame dominančias prekes, vaizdo skambučiu tariamės su šeimos nariais. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėjant parduotuvėse kuriamų vaizdo įrašų, prekybos tinklas „Iki“ primena, kad nors parduotu...
  • Darbą biure iškeitė į ūkį

    Prieš septynerius metus Ernesta ir Darius Budriai Raseinių r. įkūrė „Meilės ūkį“, kuriame augina lazdynus, moliūgus, sausmedžius ir kt. Ūkininkė prisimena, kad, sužinoję, kokias uogas jie pasirinko auginti, ne vienas sukiojo pirštą prie smilkinio. Tačiau, anot pašnekovės, jaunieji ūkininkai ir turi būti ši...
  • Pakaunės ūkininkai iškylavo tradiciniame vasaros sąskrydyje

    Prie Dubysos esančioje Zalensų kaimo turizmo sodybos stovyklavietėje vyko Kauno r. žemdirbių vasaros sąskrydis, kurį organizavo Kauno r. ūkininkų sąjunga (KRŪS). Renginys buvo skirtas suburti ne tik ūkininkus, bet ir jų šeimas, žemės ūkio darbuotojus, kooperatyvų narius bei kaimo bendruomenę. Pagrindinis renginio akcentas – bendruom...
  • Skauduliai, apie kuriuos tylima: smurtas, kurį ne visada atpažįsta net suaugusieji

    Pasvalys („Darbas“). Smurtas šeimoje ne visada palieka mėlynes. Vis dažniau jis pasireiškia tyliai: per konfliktus tarp besiskiriančių tėvų, kuriuose labiausiai nukenčia vaikai. Pasvalio paslaugų centro specialistės pastebi, kad mažieji tampa emocinių kovų įkaitais, o jų patiriamos traumos ne visada laiku atpažįstamos. ...
  • Sodyboje prie upės – pagarba gamtai ir tėvų palikimui

    Daugiau kaip pusę amžiaus skaičiuojančioje sodyboje, esančioje vos už 30 km nuo Vilniaus, iki šiol auga tėvų sodinti medžiai, žydi natūralios pievos, o kiekvienas gamtos kampelis pasakoja savo istoriją. Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bibliotekininke dirbanti, nors pagal išsilavinimą yra biologė,...