Grūdų kainoms smunkant žemyn, Europos ūkininkai piktinasi dėl pigaus importo

Labiausiai atpigo kukurūzai ir rapsai

Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad vasarį grūdų kainų indeksas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. Ne vieną savaitę pasaulio rinkose trunkančią tendenciją lemia stipri konkurencija tarp eksportuotojų ir neseniai į ją įsiliejęs Pietų pusrutulio šalyse nuimtas naujas derlius. Pastebima, kad labiausiai krito kukurūzų ir aliejinių augalų sėklų kainos.

Pasak žemės ūkio ir maisto pramonės rinkų analizės platformos „Agritel“, Europos grūdų eksportuotojų konkurencingumą kiek padidino dolerio atžvilgiu susilpnėjęs euras, nukritęs žemiau 1,08 JAV dolerio, tačiau kritus paklausai, Europos grūdus parduoti tiek pasaulio, tiek vidaus rinkoje sunku.

Kovo mėnesio kukurūzų sandorių kainos MATIF biržoje buvo 5,25 Eur/t žemesnės nei prieš savaitę, tai yra 181,5 Eur/t. Rinkos stebėtojų nuomone, kainų spaudimą ES rinkai daro kukurūzų srautas iš Ukrainos ir Brazilijos. Rapsų kaina praėjusios savaitės pabaigoje krito 1,75 proc., iki 414,25 Eur/t.

Analitikų teigimu, operatoriai vis labiau nekantrauja parduoti sukauptas dideles kviečių atsargas, nes iki naujo derliaus nuėmimo lieka 5 mėnesiai.

Europos kviečių eksportas sumažėjo, importas – padidėjo

Sausio viduryje buvo pastebimai išaugęs eksportas iš Prancūzijos, Lenkijos, Baltijos šalių, Vokietijos, Bulgarijos ir Rumunijos. Prancūzija ir Rumunija per šį laiką eksportavo po 4 mln. t kviečių, Lenkija – 2,4 mln. t, Lietuva ir Bulgarija – maždaug po 1,5 mln. Tad kainos rinkoje šiek tiek atsigavo, tačiau praėjusią savaitę jos smuko į naujas žemumas – 210,75 Eur/t.

Portalas "Agrateur" pastebėjo, kad ES šalys sausį eksportavo 6 proc. mažiau kviečių (18,9 mln. t) nei pernai tuo pačiu metu, ir atkreipė dėmesį į kviečių judėjimą priešinga kryptimi – jų importą į ES, kuris yra 16 proc. didesnis nei 2023 m. ir siekia 7,4 mln. t.

Apie 3,8 mln. t (arba 67 proc.) įvežamų paprastųjų kviečių sudaro importas iš Ukrainos, o Turkija, Rusija ir Kanada yra pagrindinės kietųjų kviečių importo tiekėjos. Tokia tendencija, suprantama, visiškai netenkina ES ūkininkų.

Ukrainos agroverslo atstovai teigia, kad sausį eksporto apimtys buvo mažesnės nei gruodį, o Rusijos grūdų eksportas praėjusį mėnesį buvo 23 proc. (iš viso 38,5 mln. t) didesnis nei sausį pernai. Vertindama preliminarius kviečių eksporto rezultatus Rusijos grūdų eksportuotojų asociacija tvirtina, kad rusiškų kviečių eksportas nuo sezono pradžios siekė 29,5 mln. t, tai yra 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusį sezoną.

Penkios didžiausios rusiškų grūdų importuotojos yra Iranas, Egiptas, Bangladešas, Saudo Arabija ir Turkija, iš kurios kviečiai po to atkeliauja į ES.

Rekordinis derlius

Remdamasi preliminariais duomenimis FAO paskelbė, kad pernai pasaulinė grūdų gamyba pasieks visų laikų rekordą – 2 836 mln. t, tai yra, 1,2 proc. daugiau nei 2022 m.

Itin išaugo stambiųjų grūdų produkcija, kuri jau pasiekė 1 523 mln. t lygį. Dėl gausesnio kukurūzų derliaus ir išplėstų pasėlių plotų didesni produkcijos įverčiai užfiksuoti Kanadoje, žemyninėje Kinijos dalyje, Turkijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Pasaulyje augantį grūdų panaudojimą, kuris, pasak prognozių, 2023–2024 m. gali išaugti iki 2 822 mln. t ir 1,2 proc. viršyti 2022–2023 m. lygį, lemia didesnis nei anksčiau numatytas pašarų naudojimas, ypač ES, taip pat Australijoje ir JAV.

Todėl, pasak FAO, 2023–2024 m. pasaulio grūdų atsargų ir panaudojimo santykis turėtų būti patogiame lygyje – 31,1 proc., o tai viršija 2022–2023 m. lygį, kuris buvo 30,9 proc.

Ateities prognozėse, teigiama, kad pasaulinė prekyba grūdais didės 0,8 proc., daugiausia tam įtakos turės stambių grūdų prekybos apimčių augimas, o štai pasaulinė prekyba kviečiais ir ryžiais, spėjama, gali sumenkti.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.