Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025
Kaunas -4,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 9 Vas 2025

Algimanto SNARSKIO piešinys

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Kainų pasiutpolkė. Ar tikrai maisto vartotojai subsidijuoja žemdirbius?

2025/01/25


Šiais metais gerokai pabrangę maisto produktai, ypač pieno, nemaloniai stebina vartotojus. Todėl apie kainas kalba visi. Tačiau ūkininkus papiktino vienoje TV žinių laidoje išsakyta mintis, kad brangiau už maisto produktus mokančių vartotojų pinigai atitenka ūkininkų išmokoms.

Kiršina visuomenę

Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi keletas ūkininkų, nenorėjusių viešinti savo pavardžių, kurios ŪP žinomos, ir apgailestavo, kad platformos Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas kai kuriose TV žinių laidose, kalbėdamas apie brangstančius maisto produktus, nuteikinėjo žmones prieš ūkininkus. „Buvo pareikšta, kad brangiau už maisto produktus mokančių vartotojų pinigai atitenka ūkininkų išmokoms. Kodėl taip reikia kalbėti, kuomet tie patys „praiseriai“ daro savo verslą? Visuomenėje suformuota nuomonė, kad jie atstovauja tik vartotojams, jų interesams. Tačiau jų svetainėje matyti, kad tai – paprastas komercinis projektas, dirbantis su prekybininkais ir iš jų gaunantis pajamų.

Manau, kad tokios platformos yra formuojamos visuomenei kiršinti. Tačiau kas slepiasi už to? Kam visa tai yra naudinga?“ – stebėjosi vienas ŪP skaitytojas.

Kitas pašnekovas pažymėjo, kad, brangstant maisto produktams, pagrindinė „grietinėlė“ nukrinta perdirbėjams ir prekybininkams, nes net kainų padidinimas vienu centu jiems atneša didelius pinigus. „Subsidijos – kompensacinis mechanizmas už negautas pajamas. Asmeniškai kalbant, man tų kompensacijų nereikia, bet tada kepaliukas duonos vartotojams kainuotų 15 Eur, kilogramas mėsos – 50 Eur“, – teigė vyras.

ŪP pasiteiravo P. Čepkausko, ar tikrai jis žinių laidose išsakė mintį, kad brangiau už maisto produktus mokančių vartotojų pinigai atitenka ūkininkų išmokoms? Anot jo, visos subsidijos yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. „Norite pasakyti, kad ne? Silpniausias šioje istorijoje yra vartotojas – jei ūkininkas gali atvežti traktorių į Gedimino prospektą, tai vartotojas gali tik pasižiūrėti į lentynas ir po to mokėti dar didesnius mokesčius, kad visos tiekimo problemos būtų išspręstos. Tai ir visa istorija – tą ir norėjau pasakyti. Aš nei už, nei prieš ūkininkus, bet Lietuvos ekonomika yra iškreipta. Gyvename tokiose realijose ir nukenčia galutinis vartotojas“, – aiškino P. Čepkauskas.

Ne visai korektiškas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis ŪP teigė, kad Pricer.lt atstovo komentaras yra ne visai korektiškas. Viena vertus, tenka sutikti, kad subsidijos yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų kišenės, tačiau paskutiniai ūkininkų protestai Vilniaus centre vyko ne dėl išmokų didinimo, o dėl konkrečių Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimų – atstatyti daugiametes pievas, naftos dujų akcizo nepagrįsto didinimo, žaliojo dyzelino naudojimo tvarkos pokyčių, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų išplėtimo ir kitų konkrečių dalykų.

„Taip pat reikia pripažinti, kad žemdirbiams ir dabar tenka mažoji pridėtinė vertės dalis pieno produktų tiekimo grandinėje dėl ūkininkams nepalankios oligopsoninės pieno supirkėjų rinkos (kai yra tik keletas pirkėjų ir daug pardavėjų), tad ūkininkai tikrai nėra laimėtojai didėjant pieno produktų kainoms. Be to, šiuo atveju pieno produktai brango ne dėl pieno supirkėjų ar perdirbėjų sprendimų vidaus rinkoje, bet labiau dėl tendencijų pasaulinėje pieno produktų rinkoje – dėl sumažėjusios pieno produktų, ypač sviesto, pasiūlos kai kuriuose pasaulio regionuose (JAV, Naujojoje Zelandijoje). Pieno pasiūla kai kuriose pasaulio šalyse, pvz., Naujojoje Zelandijoje, kuri yra sviesto eksporto lyderė pasaulyje, užimanti daugiau nei pusę pasaulio sviesto rinkos, mažėja dėl pradėtų įgyvendinti pieno gamybos deintensyvinimo programų, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Pieno pasiūlos mažėjimą dažnai nulemia ir nepalankios gamtos sąlygos, dėl klimato kaitos kylančios gamtos stichijos“, – ŪP aiškino prof. dr. B. Vaznonis.

Ekonomikos garvežys

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius redakcijai akcentavo, kad ūkininkai pagrindinę išmokų dalį gauna iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Lietuvos bendrąjį biudžetą sudaro taip pat didžiulė dalis ES lėšų. Net 75 proc. tiesioginių išmokų yra finansuojama iš ES biudžeto, iš nacionalinio biudžeto pridedami tik 25 proc. lėšų. Lietuva sumoka į ES biudžetą, tačiau pasak LPGA direktoriaus, mūsų šalis yra ne donorė, nes gauna daugiau, nei sumoka. Jis minėjo, kad žemės ūkis – ekonomikos garvežys, sukuriantis didelę pridėtinę vertę. Praėjusiais metais pateiktoje statistikoje buvo nurodyta, kad žemės ūkis sukūrė didesnę vertę nei informacinės technologijos.

„Jei vartotojas, gaunantis minimalią algą, sumoka mokesčių kelis eurus, tai ūkininkai, gamindami produkciją, sumoka keliasdešimt kartų daugiau – ir PVM, ir kitų mokesčių. Visi esame vartotojai, perkantys maistą, tačiau ūkininkai sukuria ne tik pridėtinę vertę, bet ir sumoka mokesčius. Dauguma Lietuvos pramonės įmonių veikia principu pirkti ir parduoti, o gamybos yra mažai. Todėl prekyba sukuria mažiausią pridėtinę vertę, o žemės ūkis – atvirkščiai – sukuria daug, daug ir mokesčių sumoka“, – aiškino E. Bičius ir pabrėžė, kad ūkininkai iš išmokų negyvena. Išmokos – ne šiaip ES sugalvotos, yra Bendroji žemės ūkio politika, kurios pagrindinė nuostata, kad maistas vartotojams turi būti įperkamas. Tam, kad jis atpigtų, ūkininkams skiriamos subsidijos.

„Jei ES jų nebūtų, nebūtų ūkininkų ir trūktų maisto. Tuomet gal prašytume, kad genetiškai modifikuotą maistą atvežtų iš Pietų Amerikos ar iš kitur, tik jo kaina būtų „auksinė“. Pavyzdžiui, sviestas Europos biržose kainuoja 7 Eur/kg, o parduotuvėje – 10–15 Eur/kg. Pastaruoju metu žalio pieno, grietinėlės supirkimo kainos krenta, o parduotuvėse pieno produktų kainos vis dar auga. Ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė negali padaryti jokios įtakos supirkėjui. Todėl reikia vertinti, kas pasiima didžiąją kainos dalį. Analizuojant pieno produktus, matyti, kad daugiau kaip 50 proc. pasiima prekybininkas ir valstybė. Gamintojui ir perdirbėjui lieka mažiausioji dalis“, – atkreipė dėmesį LPGA direktorius.

Paramos reikia vartotojui

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 24 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis