Kainų šuolį skatino ir įmonių pelnų augimas – G. Šimkus

„Veiksniai, kurie davė pirminį postūmį kainų šuoliui, – pandemija, Rusijos agresija, subyrėjusios tiekimo grandinės. Vis dėl to mūsų analizė rodo, kad šis išorinis impulsas buvo dar sustiprintas viduje. Kai įmonės, matydamos tiek savikainos augimą, vertindamos infliacinę aplinką ir stiprią paklausą šalyje, galėjo ir padarė tai – reikšmingai peržiūrėjo savo kainas, tokiu būdu pasididindamos generuojamus pelnus“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė G. Šimkus.

„Įmonių pelnų augimas buvo vienas iš reikšmingų veiksnių, prisidėjusių prie kainų augimo Lietuvoje“, – pridūrė LB vadovas.

G. Šimkus teigė, kad panašūs procesai fiksuoti ir daugelyje kitų valstybių.

Jis, be kita ko, pastebėjo, kad pelnų augimas prie kainų kilimo Lietuvoje prisidėjo daugiau nei darbo sąnaudos. Tuo metu šiemet pirmąjį pusmetį dėl spartaus darbo užmokesčio augimo pelno įtaka infliacijai sumažėjo.

„Apsunkusi ekonominė aplinka taip pat pradeda riboti galimybes savikainos augimą permesti į galutinių prekių ir paslaugų kainas. Vis tik pelnas ir šiais metais vaidina teigiamą vaidmenį infliacijos procesuose“, – sakė G. Šimkus.

Pasak jo, šiemet infliaciją labiausiai augino brangęs maistas, o kitąmet ją labiausiai veiks brangstančios paslaugos.

„Kitais metais įtakingiausiu infliacija palaikančiu veiksniu turėtų tapti paslaugų segmentas. Jame didelė sąnaudų dalis yra darbo užmokestis, paslaugos, generuojamos didžiąja dalimi yra šalies viduje“, – antradienį sakė G. Šimkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad grynoji infliacija, nors ir mažėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip bendroji, ir ji gerokai per aukšta.

„Vidaus veiksnių analizė rodo, kad šitame etape ypač reikšmingą poveikį daro sparčiai augantis darbo užmokestis“, – sakė G. Šimkus.

Jis taip pat pastebėjo, kad šiemet svarbiausias infliaciją kurstęs veiksnys buvo maisto kainos. Ankstesnė LB analizė rodė, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos kurį laiką augo sparčiau nei gamintojų sąnaudos, tuo metų maisto pramonės produkcijos kainos didėjo nuosaikiau nei sąnaudos. Naujausi duomenys rodo, kad situacija pasikeitė.

„Šių metų pirmąjį pusmetį tiek žemės ūkio, tiek maisto gamintojų produkcijos kainos buvo išaugusios daugmaž panašiu mastu, kaip ir jų patiriamos sąnaudos“, – sakė G. Šimkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad maisto kainos vartotojams buvo padidėjusios daugiau nei prekybininkų sąnaudos.

„Perparduoti skirtų prekių kainų kilimas jau buvo stabilizavęsis, kitų sąnaudų taip pat, tačiau vartotojams maisto kainos augo toliau“, – teigė LB vadovas.

„Šitie duomenys neindikuoja, kad kurioje nors iš maisto produktų tiekimo veiklų pelnai būtų išskirtinai dideli“, – pridūrė jis.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.