Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024

Kainų žirklės: trąšos brangsta, grūdai pinga

2022/08/27


Nauji nerimo ženklai Europoje: gamtinių dujų kainoms pasiekus naujas rekordines aukštumas, trąšų gamintojai, tarp jų – ir Lietuvos įmonė „Achema“, mažina arba visai stabdo gamybą. Tokios žinios vienus ūkininkus paskubino apsirūpinti trąšomis, tačiau kiti nedrįsta išlaidauti, nes bijo klastingų kainų žirklių spąstų, kai rinkoje grūdai pinga, o trąšos brangsta. Treti neslepia nusivylimo, kad dabar neišeina planuoti ateities, nes aplinkui neapčiuopsi jokio konkretumo ir logiško pagrįstumo – rinkose situacija keičiasi ir nuo bet kokio pirstelėjimo.     

Achema, trąšų kaina, kainų žirklės, grūdų kaina

Stabdo azoto gamybą

Trąšų kainos toliau kopia į viršų, o grūdų rieda žemyn – tokios pavojingos kainų žirklės neleidžia atsipalaiduoti javų augintojams. Kviečiai atpigo nuo 400 Eur ir dar aukštesnio lygio iki maždaug 300 Eur, daugmaž 100 Eur mažiau mokama ir už rapsus. O trąšų kainos juda priešinga ir augintojams nepalankia kryptimi. Gamtinių dujų, pagrindinės žaliavos azoto trąšų gamyboje, kainos Europoje nūnai yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta, todėl pigesnės salietros ir kitokių azotinių trąšų nėra ko tikėtis. Svarbu, kad jų iš viso būtų.

Lietuvos azoto trąšų gamintoja bendrovė „Achema“ pranešė, kad nuo rugsėjo 1 d. laikinai stabdo gamyklos veiklą. Kol kas paliekama tik dervų ir techninių dujų gamyba. Priežastis: toliau drastiškai auganti gamtinių dujų kaina ir dėl to nevaldomai kylanti trąšų savikaina.

Jau nuo pernykščio rugsėjo „Achemoje“ dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, taigi, įmonė veikė tik trečdaliu pajėgumų. Gamybą stabdo ir Vakarų šalių trąšų gamintojai, nes jų produkcija tampa nekonkurencinga, palyginti su JAV ir Rusijos trąšomis.

Trąšų pardavėjai pastebėjo, kad po „Achemos“ pranešimo apie stabdomą gamybą rinkoje jaučiamas didesnis aktyvumas. „Visi skuba apsirūpinti azotu jau net nelabai žiūrėdami į kainas. Europoje taip pat daugėja pranešimų apie stabdomas azotinių trąšų gamyklas, šią savaitę stojo arba stipriai gamybą mažino „Gruppa Azoty“, „Anwill“, „Pulawy“ Lenkijoje, „Duslo“ Slovakijoje, „SKW Piesteritz“ ir BASF Vokietijoje“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino bendrovės „Scandagra“ produkto vadovas Linas Grinevičius.

Pasirinkimas – skurdus

Bendrovės „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas Evaldas Urbaitis antrino kolegai ir pastebėjo, kad po Europos trąšų gamyklų pranešimų apie pristabdomą gamybą ūkininkai ėmė aktyviau domėtis ar pirkti azotines trąšas. „Gamybą stabdo lenkai, vokiečiai, kalbama, kad ir viena didžiausių pasaulyje mineralinių trąšų gamintojų „Yara International“ gali pristabdyti vieną iš gamyklų. Dujų kainos labai aukštos, tai didina salietros savikainą, kuri pasiekė tokias aukštumas, kad vargu ar ūkininkai ją pirktų, todėl gamintojai stabdo azotinių trąšų gamybą“, – aiškino ŪP pašnekovas. Pasak E. Urbaičio, sėdami žiemines kultūras ir atsižvelgdami į grūdų kainas, javų augintojai ir toliau taupė trąšas, mažino jų normas. „Kita vertus, trąšų pasirinkimas ūkininkams gana skurdus. Distributoriams nėra labai didelių galimybių jų atsivežti. Iš Rusijos ir Baltarusijos negalima, o iš Vakarų gamintojų pasiūla ribota, tad nelabai yra iš ko rinktis. Ir, aišku, ūkininkai taupo“, – teigė „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas.

Gabena iš JAV ir Maroko

„Scandagra“ produkto vadovas užsiminė, kad daugelis javų augintojų pirko kompleksines trąšas žieminių kultūrų sėjai. „Manau, kad visi pasėti žieminiai rapsai buvo patręšti 150–200 kg/ha norma. Pavasario sezonui apsirūpinimas tik prasideda, daugiausia perka amonio salietrą, granuliuotą karbamidą ir amonio sulfatą“, – aiškino L. Grinevičius. Grūdus superkančios ir trąšomis, sėklomis bei augalų apsaugos produktais prekiaujančios įmonės atstovas pridūrė, kad dabar rinkoje siūloma kompleksinių trąšų iš Maroko, Jordanijos, Lenkijos, Norvegijos, kalio trąšų – iš Vokietijos, Uzbekistano ir Čilės, fosforą parduoda vietinis gamintojas – Kėdainių „Lifosa“, o azotinės trąšos gabenamos iš Egipto, Alžyro, JAV, Uzbekistano.

Apsukus ratą pabrangsta

Ūkininkai sako, kad gali įsigyti ir rusiškų trąšų, kurios, jų spėjimu, apsukusios ratą per Lenkiją ir Vokietiją, mūsų rinkoje gerokai pabrangsta. „Taip, šiemet pirkau rusiškų kompleksinių NPK trąšų. Pardavėjai to neslepia, sako, kad veža iš Vokietijos. Aišku, jos brangesnės, nes Lietuvai ambicijos neleidžia pirkti pigiau, todėl perkame brangiau iš kitų šalių ir leidžiame kažkam užsidirbti“, – stebėjosi Biržų r. stambus grūdininkas Henrikas Bertulis.

Trąšų kaina toliau kaip uraganas purto ūkininkų kišenes. Biržietis dėliojo skaičius: anksčiau už toną kompleksinių NPK trąšų mokėjo 380–420 Eur, dabar iš Vokietijos atvežtos jau apie 4 kartus brangesnės – kainuoja apie 1 340 Eur. Ūkininkai mintija, kad galbūt ratus per šalis suka ne rusiškos trąšos, o tik važtaraščiai. „Tikrai gali būti, nes, pavyzdžiui, elektros srovė neteka iš Baltarusijos į Latviją, kuri tą elektrą parduoda mums. Mes gauname tiesiogiai iš Baltarusijos per tą pačią aukštos įtampos liniją. Gal ir trąšų nevežioja, o tik perrašo važtaraščius“, – spėliojo H. Bertulis.

Achema, trąšų kaina, kainų žirklės, grūdų kaina

Bankai akylai sergi

Lietuvos muitinė paskelbė, kad nuo 2022 m. liepos 10 d. pradedamos taikyti importo kiekybinės kvotos Rusijos trąšoms. Numatytos tam tikros išimtys kai kurių Rusijos kilmės arba iš jos importuojamų trąšų importo draudimui. Vadinasi, yra galimybė importuoti rusiškas trąšas, skirtas importuoti į ES, pagal nustatytas kvotas. „Teoriškai galima, rusiškų trąšų įsigijimo kvotos padalintos pagal gamintojus ir atskiras trąšas. Kvotos nustatytos pagal pastarųjų metų importo vidurkį, jos artimos normalių metų importui, tad gana didelės. Tačiau Baltijos šalys ir Lenkija tarp kitų ES šalių išsiskiria tuo, kad pas mus labai griežtas filtras bankuose. Būtų galima pirkti rusiškas trąšas nepažeidžiant galiojančių ES sankcijų, bet bankai, atlikdami mokėjimų patikrą, nesuteikia galimybės sumokėti už tokį pirkinį. Kitos ES šalys importuoja rusiškas trąšas, todėl jų gali būti ir Lietuvoje, kai kurie distributoriai jas gabenasi iš Vokietijos ir Lenkijos“, – aiškino E. Urbaitis.

Analizė ir logika nepadeda

Paklaustas apie apsirūpinimą trąšomis, Biržų krašte ūkininkaujantis grūdininkas sakė, kad jų įsigijo tik žiemkenčių sėjai, o apie pavasarį dar negalvoja. Jis aiškino, kad prisipirkti daug trąšų neparanku, nes ilgai laikomos jos sukietėja, paskui sunku jas išbarstyti.

„Ilgiau laikyti galima grūdus, bet dabar ir dėl jų yra didelė rizika. Grūdai pinga, o trąšų kainos kyla – neramu. Kviečiai atpigo iki 300 Eur, o buvo pakilę iki 400–450 Eur, rapsai kainavo arti 800 Eur, o dabar krito iki 635 Eur“, – prastais poslinkiais rinkose dalijosi H. Bertulis. Jis ŪP prisipažino, kad dabar neišeina planuoti ateities, nes aplinkui neapčiuopsi jokio konkretumo, pagrįstumo: „Kuo daugiau planuoji, ilgiau analizuoji ir mąstai, tuo prastesnio rezultato gali sulaukti. Kalbėjausi su protingu žmogumi dėl grūdų pardavimo, jis patarė pasitarti su dar keliais protingais piliečiais ir priimti priešingą sprendimą, nes dabar sveikas protas ir logika neveikia. Prekybos grūdais biržai įtakos turi kiekvienas pirstelėjimas, todėl nenuspėsi, kur judės grūdų kainos.“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  2022.08.27 ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Achema, trąšų kaina, kainų žirklės, grūdų kaina

Dalintis