Kaip Baltijos šalys reaguoja į kylančias maisto kainas?

Kainos ir vartojimas Latvijoje

Latvijos mažmeninė maisto produktų prekyba, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laiku, susitraukė keturiais procentais, o šios šalies ekonomikos ministerija (EM) padarė išvadą, kad tai daugiausia lėmė vis dar aukštas kainų lygis, kuris ir toliau riboja vartojimą, rašo portalas nra.lv.

Oficialiu vertinimu, pavyzdžiui, birželio mėnesį nežymiai pradėjo mažėti būtiniausių prekių kainos, o tai galėjo sumažinti ir bendrus pardavimus, net jei gyventojai fiziškai įsigytų tokį patį ar net didesnį maisto produktų kiekį. Kitaip sakant, pardavimų sumažėjimas nebūtinai reiškia silpnesnį vartojimą, bet gali atspindėti mažesnes dažniau perkamų prekių kainas.

Birželio mėnesį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninė degalų prekyba degalinėse susitraukė 2,2 proc., nepaisant mažesnių degalų kainų. Tikėtina, kad tam įtakos turėjo mažesnės degalų sąnaudos, ekonomiškesni vairavimo įpročiai ir nuosaikesnis keliavimas.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Latvijoje šių metų birželį, lyginant su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, padidėjo 1,4 proc., tačiau maisto prekių mažmeninė prekyba susitraukė 3,6 proc. Ne maisto prekių mažmeninės prekybos, neskaitant automobilių degalų, apimtis padidėjo 5,9 proc., tačiau automobilių degalų mažmeninės prekybos apimtys sumažėjo 0,9 proc.

Pasirašė susitarimą

Latvijoje gegužės mėnesį buvo pasirašytas memorandumas, numatantis tris maisto kainų ribojimo kryptis: mažų kainų prekių krepšelio nustatymą, kainų palyginimo priemones ir prekybos vietinės kilmės produktais skatinimą. Tuomet tarpusavio supratimo memorandumą pasirašė ekonomikos ministras Viktoras Valainis, Prekybos maisto produktais asociacijos vadovas Noris Kruzitis, Pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas Janis Endzinis, Pieno perdirbėjų centrinės sąjungos vadovas Janis Šolkas. Dokumentą parašais taip pat patvirtino Maisto pramonės federacijos tarybos pirmininkė Inara Šurė, Žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos vadovas Guntis Gutmanis, „Žemdirbių seimo“ valdybos pirmininkas Juris Lazdinis, Vartotojų teisių apsaugos centro vadovė Zaiga Liepinė, keli kiti susitarimo partneriai.

Tuometis Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas teigė, jog mūsų šalies vyriausybė stebės ir analizuos šio memorandumo įtaką kaimyninėje šalyje, o ypač – ar dėl to kinta maisto kainos.

Kaip skelbia Latvijos Ekonomikos ministerija (EM), Maisto prekybos memorandumas buvo parengtas siekiant skatinti kainų mažinimą ir pagrindinių maisto produktų prieinamumą gyventojams, ypač ekonomiškai pažeidžiamiausiems. Latvijoje daugiau nei penktadalis, arba beveik 22 proc., gyventojų, gyvena ties skurdo riba – tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

2023 m. Latvijoje skurdo ribą pasiekė 399 tūkst. gyventojų. Todėl „Mažos kainos krepšelio“ iniciatyva esą yra priemonė, skirta užtikrinti, kad kiekvienas Latvijos gyventojas turėtų galimybę įsigyti pagrindinių maisto produktų mažomis kainomis. Net ir nedidelis kainų sumažėjimas šiems namų ūkiams gali smarkiai paveikti šeimos biudžetą ir bendrą šio visuomenės segmento gerovę.

Memorandumo įtaka

Latvijos EM akcentuoja, kad nuo prekybos maisto produktais memorandumo pasirašymo praėjo tik du mėnesiai, todėl dar neįmanoma pateikti išsamaus vertinimo, tačiau pirmieji turimi duomenys rodo teigiamą tendenciją. Latvija esą yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje maisto produktų kainos per dviejų mėnesių laikotarpį sumažėjo. Lyginant liepą su geguže, galima daryti išvadą, kad, nepaisant bendros infliacijos ir kainų kilimo, būtent maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų segmente kainos sumažėjo – 0,2 proc. Tuo tarpu Estijoje ir Lietuvoje jos padidėjo arba nepakito.

Birželį daugelio į memorandumą įtrauktų maisto produktų kainos sumažėjo 1,1 proc. – tai didžiausias kritimas nuo 2015 m. (neskaitant Covid-19 laikotarpio), o liepą kainos padidėjo 0,3 proc., tačiau tai daugiausia lėmė išoriniai veiksniai – maisto produktų kainų kilimas pasaulyje (+7,6 proc. per metus), ypač mėsos ir augalinio aliejaus segmentuose, taip pat sezoniniai ir oro veiksniai. Žvelgiant į šią tendenciją per dviejų mėnesių laikotarpį, galima daryti išvadą, kad kainos šiose prekių grupėse sumažėjo. Šių grupių indėlis į bendrą maisto produktų kainų sumažėjimą buvo didesnis nei kitų maisto produktų kategorijų, o tai esą rodo galimą minėto memorandumo įtaką.

Minėta ministerija teigia, kad kainų sumažėjimas pastebėtas keliuose būtiniausių prekių pogrupiuose – miltuose ir duonoje, kiaulienoje, jogurte, sūryje, svieste ir šviežiose daržovėse, kurios įtrauktos į pagrindinį gyventojų maisto krepšelį.

Gyventojų peticija Estijoje

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR žurnalistė Anne Raiste vyriausybės spaudos konferencijoje paklausė premjero, ar vyriausybė svarstys PVM mažinimą maisto produktams, kap reikalaujama piliečių peticijoje, surinkusioje daugiau nei 80 000 parašų. Jis atsakė, kad peticija pagal taisykles bus pateikta parlamentui, kuris ją aptars.

Šalies premjeras Kristenas Michalas pripažino, kad kainų kilimas šalyje tikrai jaučiamas, o didelė infliacija yra Estijos problema: „Maždaug du trečdalius kainų padidėjimo sudaro darbo užmokesčio augimas ir žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje. Maždaug trečdalį – mokesčiai“.

Vyriausybės vadovas pastebėjo dar vieną, kiek netikėtą, maisto kainų augimo priežastį: „Estijos bankas atliko analizę, kurioje aprašoma, kad turime žymiai daugiau komercinio ploto, nei kiti. Galbūt čia slypi ir maisto kainų augimo raktas, o ne tik gamintojų bei prekybininkų godumo ar riboto vartotojų pasirinkimo srityse. Galbūt mes tiesiog pastatėme pernelyg prabangias parduotuves“.

K. Michalas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 1 d. neapmokestinamasis pajamų minimumas Estijoje smarkiai padidės – net iki 700 eurų. „Tai reiškia, kad 400–500 milijonų, daugiau nei 1 procentas BVP, liks žmonėms. Patys žmonės spręs, ar pirkti, eiti į sporto salę, ar investuoti. Mes nepaliekame to prekybininkams, kurie gali nuspręsti, ar suteikti mums nuolaidą, ar statyti kelis papildomus kvadratinius metrus prekybai“, – sakė premjeras.

Vis dėlto abejojama minėtos peticijos sėkme. Finansų ministras Jürgenas Ligi, priklausantis Reformų partijai, jau anksčiau pareiškė, kad PVM maisto produktams negali būti mažinamas, nes tai esą pripildytų prekybininkų kišenes.

Jei valstybė sumažintų PVM tarifą maistui iki 13 procentų, tai, estų Finansų ministerijos skaičiavimais, kitais metais valstybės mokestinės pajamos sumažėtų 245 milijonais eurų, skelbia err.ee.

Nuo liepos 1 d. Estijoje PVM padidėjo iki 24 procentų. Šiais metais, remiantis Finansų ministerijos prognoze, PVM padidinimas į valstybės biudžetą atneš apie 108 mln. eurų papildomų pajamų, įskaitant už visas prekes ir paslaugas surinktus mokesčius. Vietos Finansų ministerija atskirai neapskaito papildomų pajamų, gautų iš maisto produktų dėl PVM padidinimo.

Lietuviška praktika ir savigyra

„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė apie Maisto Tarybos (MT) posėdžius bei naujausius įvairių maisto prekių kainų pokyčius Lietuvoje.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas dar liepos viduryje ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje atkreipė dėmesį į keistą paradoksą: „Žemės ūkio produkcijos (pvz. pieno, grūdų) kainoms nekintant arba net mažėjant, maisto kainos vartotojams didėja...“.

Kol kas akivaizdu, kad nei MT posėdžiai, nei kokios nors valdžios pastangos maisto prekių kainų neveikia – vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje per metus pabrango 10 eurų.

Tuo metu kai kurie mūsų ekonomistai teigia, jog Lietuvoje maistas brango mažiausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

„Maistas per metus laiko Lietuvoje pabrangęs 4,4 proc., o Estijoje – 6,3 proc., Latvijoje – 6,5 proc. Jeigu paimtumėte pagal agregatą maistu, tiesą sakant, padėtis Lietuvoje yra pati geriausia“, – „Kauno dienai“ aiškino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Kiti ekonomistai tikina, jog maistas Lietuvoje brangsta tiesiog dėl gerėjančio gyvenimo: „Lietuvoje žmonių perkamoji galia yra didėjanti toliau, natūralu, kad prekybininkams yra lengviau ir greičiau permesti padidėjusias tiekėjų kainas galutiniam vartotojui. Tai leidžia greičiau didinti kainas. Jeigu pirkėjas gali susimokėti, tu jam gali padidinti, normalu, kad tą ir padarysi... Tiekėjai ir prekybininkai tą išdėlioja palaipsniui“, – neseniai „Žinių radijuje“ aiškino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

Priminsime, kad tvirtinant biudžetą PVM tarifai maistui liko nepakeisti, nepaisant audringų pažadų bei diskusijų. Maisto produktai (įskaitant mėsą, paukštieną, žuvį, vaisius, daržoves) ir/ar jų tiekimo paslaugos Lietuvoje yra apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Parengė Ričardas Čekutis