Kaip dronai gelbėja gyvūnus

Nacionalinės Vengrijos medžiotojų asociacijos dronų komitetas įvertino 2026 m. elnių jauniklių gelbėjimo patirtį šienavimo sezono metu.

Šienavimo sezonas ypač pavojingas elniukams. Ištikus grėsmei, jauni gyvūnai instinktyviai slepiasi aukštoje augmenijoje, todėl, užuot bėgę, jie dažnai lieka vietoje. Tai gali būti veiksminga gynyba nuo plėšrūnų, tačiau šienaujant šiuolaikine technika, tai beveik visada pražūtinga.

Terminio vaizdo dronai gali aptikti gyvūnus dėl jų kūno skleidžiamos šilumos net per tankią augmeniją ankstyvomis ryto valandomis. Remdamiesi piloto signalu, gelbėtojai gali surasti gyvūnų jauniklius ir nugabenti juos į saugią vietą dar prieš atvykstant technikai.

Dronai veiksmingi

Dronų komiteto pirmininkas László Szabó teigė, kad šių metų programoje iš viso buvo ištirta 5 548 hektarų žemės.

Kartu su šalies Medžioklės rūmais vykdytų operacijų metu buvo išgelbėti 306 elniukai ir 10 stirniukų. Tačiau rezultatai skirtingose ​​vietovėse labai skyrėsi. Kai kuriose apskrityse dėl vietos aplinkybių organizuotas gelbėjimas pagal programą apskritai nevyko.

Patirtis parodė, kad darbas buvo efektyviausias tais atvejais, kai koordinatoriai asmeniškai susisiekdavo su medžioklės licencijų turėtojais ir žemės naudotojais. Tačiau keliose vietose tik raštu pateikta informacija neužtikrino tinkamo bendradarbiavimo.

Aukštas mirtingumas

Su Vengrijos Žemės ūkio ministerijos parama šiais metais Gemenco ir Illancso-Bácskos laukinės gamtos valdymo regionuose, naudojant terminio vaizdo droną, kai kuriems išgelbėtiems elniukams buvo pritvirtinti modifikuoti ausų žymekliai. Įrenginiai keturis mėnesius perduos duomenis, leisdami sekti paženklintų gyvūnų judėjimą ir likimą.

Tačiau pirminiai rezultatai kelia nerimą: tarp pažymėtų gyvūnų buvo pastebėtas maždaug 80 procentų mirtingumas.

Remiantis gautais duomenimis, kol kas neįmanoma patikimai nustatyti, kas sukėlė gyvūnų mirtį. Tarp jų buvo vienas elnio jauniklis, kuris vėliau nugaišo dėl šienavimo, tačiau taip pat tam galėjo turėti įtakos ekstremalios oro sąlygos, vandens trūkumas, plėšrūnai ir įvairios ligos.

Dėl mažo tiriamų gyvūnų kiekio dar negalima daryti išvadų apie visą populiaciją – buvo pažymėta vos 12 elniukų. Ženklinimo programa pirmiausia buvo skirta patirties įgijimui, tačiau manoma, jog didelis gyvūnų mirtingumas pateisina tokių tyrimų tęsimą.

Reikia įspėti laiku

Vienas didžiausių praktinių jauniklių gelbėjimo sunkumų yra tas, kad tokių gelbėjimo komandų vadovai ir dronų pilotai apie šienavimo darbus dažnai informuojami tik prieš pat darbų pradžią, rašo portalas „Agroinform“.

Žemės naudotojų sprendimams dažnai įtakos turi orai, todėl suplanuotas darbų grafikas gali pasikeisti ir nespėjus pranešti. Tai reiškia, kad gelbėjimo komandos ne visada turi pakankamai laiko apžiūrėti teritoriją.

Todėl vengrų medžiotojų asociacijos dronų komitetas nagrinėja galimybes sukurti išankstinių pranešimų sistemą. Tai leistų medžiotojams, koordinatoriams ir dronų pilotams laiku organizuoti gyvūnų gelbėjimo darbus.

Ypač pavojingi tankūs augalų, tokių kaip liucerna ar dobilai, sąžalynai, kuriuose traktoriaus vairuotojui itin sudėtinga pastebėti jauniklius.

Kitos technologijos

Be paieškų dronais, ant žoliapjovių sumontuoti jutikliai taip pat gali sumažinti gyvūnų sužalojimo riziką.

Kaip gerą pavyzdį komitetas pateikė Kunszentmiklóso regiono ūkio praktiką, kur naudojama „Pöttinger SensoSafe“ sistema. Įrenginys optiniais jutikliais apžiūri pasėlius priešais žoliapjovę ir įspėja operatorių apie bet kokius aptiktus gyvūnus.

Vienas svarbiausių 2027 m. analogiškos programos pokyčių galėtų būti internetinė administravimo ir koordinavimo sistema.

Pagal vieno medžiotojo pateiktą idėją, sistema būtų prieinama įgaliotiesiems medžioklių organizatoriams, regioniniams vyriausiesiems medžiotojams, koordinatoriams ir dronų pilotams. Sistema turėtų aprėpti gyvūnų gelbėjimo planus, žemėlapyje rodyti pavojingas zonas ir valdyti bei analizuoti operacijų duomenis.

Vėliau ši sistema turėtų būti susieta ir su mobiliąja programėle. Tikslesnis ir stabilesnis duomenų rinkimas ne tik padėtų organizuoti gelbėjimo operacijas, bet ir galėtų būti naudojamas elnių žūties priežastims tirti bei kitoms laukinės gamtos stebėsenos programoms.

Parengė Ričardas Čekutis