Kaip įmanoma išleisti daugiau pinigų, nei uždirbama?

Šešėlinės pajamos, giminaičiai užsienyje ir skolinimasis

Kalbėdamas apie pajamas iš paprasto darbuotojo perspektyvos, profesorius T. Gudaitis sako, kad žmonės, dirbdami samdomą darbą ir kartą per mėnesį gaudami fiksuotą atlyginimą, iš dangaus papildomų pajamų nesulaukia, todėl natūralu, kad jų išlaidos turėtų būti mažesnės arba lygios gaunamoms pajamoms. Tačiau pažiūrėję plačiau ir palyginę žmonių pajamas ir išlaidas šalies kontekste suprantame, kad dedamųjų faktorių gali būti ir daugiau.

„Pirmasis, ne pats maloniausias pavyzdys – šešėlyje gaunamos pajamos. Mes jų nematome kaip pajamų, tačiau matome, kad pinigai yra išleisti, – sako ekonomistas. – Kitas galimas faktorius – tai emigravę giminaičiai, draugai ar pažįstami, kurie uždirba pinigus kitose šalyse, o išleisti juos siunčia į Lietuvą arba sugrįžę išleidžia patys.“

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą imigravę ukrainiečiai taip pat atsivežė savų pajamų, kurios užfiksuotos nebuvo, bet yra išleidžiamos mūsų šalyje – šis veiksnys taip pat turi įtakos išlaidoms, viršijančioms pajamas.

"Dar vienas svarstytinas variantas yra tas, kad žmonės pasiima taupytus pinigus iš savo indėlių ir pradeda juos leisti. Galiausiai didesnes išlaidas veikia dar vienas faktorius – skolinimasis. Norisi tikėti, kad atsakingas“, – teigia profesorius.

Kam lietuviai skolinasi dažniausiai?

VU Verslo mokyklos ekspertas įsitikinęs, kad kiekvieno namų ūkio, šeimos ar asmens biudžete svarbiausia yra susiplanuoti ir žinoti, kiek aš pinigų turiu, kiek galiu išleisti, jeigu noriu pasiskolinti – įsivertinti savo galimybes.

„Daugumai Lietuvos gyventojų yra įprasta skolintis savo būstui. Kitas, gana dažnas mūsų šalyje, bet tikrai ne pats geriausias pavyzdys – skolintis greituoju būdu, nes, pavyzdžiui, prieš šventes norime išleisti daugiau, negu uždirbame. Taip užsidedame tam tikrą naštą paskolos, tikriausiai su didelėmis palūkanomis, kartais visai neįsigilindami į sąlygas. Toks vartojimas turėtų kelti klausimų – ar tai yra geras skolinimosi būdas ir pinigų išleidimas? Greičiausiai ne“, – mano prof. T. Gudaitis.

Vis dėlto profesorius sutinka, kad šiuo laikotarpiu skolintis tampa truputį sudėtingiau – griežčiau ir atsakingiau vertinamos žmogaus pajamos, galimybės išmokėti paskolą, negu tai buvo daroma prieš kelerius metus.

„Čia būtų galima paminėti tai, kad ir mūsų reguliatorius, centrinis bankas, nustato įvairius skolinimosi kriterijus. Ne kartą spaudoje buvo analizuota, kad palūkanų normos gali kilti iki 5 procentų. Artimiausiu metu tikėtinas centrinio banko sprendimas padidinti palūkanų normas, tad ta 5 procentų riba nėra tokia jau tolima. Reiktų gerai įsivertinti, ar aš galėsiu vykdyti savo įsipareigojimus, jeigu paskolų palūkanų normos būtų tokios, apie kurias šnekame“, – pataria pašnekovas.

Pasak jo, centrinis bankas, priimdamas sprendimus didinti palūkanų normas, nori suvaldyti infliaciją ir tikrai nenori, kad namų ūkiai ar verslai, ar netgi valstybės, kurios po to skolinasi už atitinkamai padidėjusias palūkanas, bankrutuotų.

„Drįsčiau teigti, kad netrukus pamatysime palūkanų augimo normų sulėtėjimą, bet tikriausiai jau baigėsi tie laikai, kai kalbėdavome apie tokį fenomeną kaip neigiamos palūkanos“, – prognozuoja jis.

Apie „saugumo pagalvę“ ir nedirbančius pinigus

Ekonomistas tikina, kad, norint jaustis ramiam dėl savo finansinio stabilumo, svarbu turėti vadinamąją „saugumo pagalvę“ – juodos dienos rezervą, kuris sudarytų 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Norint tą padaryti pirmiausia reikia atidžiai peržvelgti ir suprasti savo turimą biudžetą.

„Kai mes stebime savo finansinę situaciją, suprantame, iš kur pinigus gauname ir kur išleidžiame. Apsiskaičiavę savo pinigų srautus, turėtume pamatyti galimybių, kur galime išleisti mažiau ir sutaupyti, – įsitikinęs prof. T. Gudaitis. – Per mėnesį tikrai įmanoma susimažinti išlaidas taip, kad pavyktų atsidėti bent penkis procentus savo gaunamų pajamų. Atsidedant po tokią dalį kiekvieną mėnesį, po kažkurio laiko tas rezervas bus gana tvirtas.“

Vis dėlto didelės infliacijos kontekste finansų ekspertui kelia nerimą tai, kad gana daug žmonių nėra linkę investuoti savo lėšų. Dažnai žengti šį žingsnį trukdo nepakankamos žinios ir baimė.

„Mes ir toliau laikome savo pinigus banko sąskaitoje ar kaip indėlį, kiti išsiima pinigus ir laiko juos namuose. Tokie pinigai nedirba, jie negeneruoja palūkanų. Taigi turėtume pamąstyti ir dalį taupymo pinigų ne tik laikyti sąskaitoje, bet ir investuoti, juos įdarbinant ir taip didinant jų vertę“, – pataria ekspertas.

Nėra tinkamo laiko pradėti investuoti

Prof. T. Gudaičio tikinimu, kad ir kiek skaitytum mokslinių šaltinių ar praktinių ekspertų patarimų, visi jie sako tą patį – nėra tinkamiausio laiko pradėti investuoti. Visas laikas yra tinkamas, svarbu žengti pirmąjį žingsnį. Tačiau ką svarbu žinoti?

„Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokią dalį atlyginimo esu pasiryžęs skirti investicijoms. Pasižiūrėti, į ką galiu investuoti. Jeigu investuoju ilgesniam laikotarpiui, galiu daugiau lėšų nukreipti į akcijas ir pasirinkti sau norimą instrumentą, investicinį fondą, – pataria ekonomistas. – Savo laiko eikvojimas, bandymas pagauti kažkokius pikus ir pasirinkti vieną ar kitą verslą, akciją, į kurią aš norėčiau investuoti, ilgainiui nesugeneruoja geresnių rezultatų. Dažniausiai jis yra net blogesnis.“

Profesorius tvirtina, kad rizika ir galimybės visuomet eina šalia – galimybė uždirbti, rizika prarasti. Vis dėlto riziką prarasti dalį lėšų minimizuoja sistemingas ir strateginis požiūris.

„Pirmiausia reikia suprasti, kad kai aš investuoju į tokius instrumentus kaip akcijas, jų svyravimai egzistuoja ir jų neišvengsi, – sako jis. – Bet jeigu investuoju ilgam laikui, tą pinigų praradimo galimybę minimizuoju. Per ilgą laiką, kai įmonių akcijos kyla ir krenta, o aš perku jas periodiškai, nusiperku dalį akcijų su nuolaida. Kadangi man tų pinigų reikės, tarkime, tik po dekados, tai ta nuolaida per dešimt metų pavirs tikrai teigiamu rezultatu.“

Anot prof. T. Gudaičio, investuojant galima smarkiai pasididinti savo turtą. Žiūrint istoriškai, ilguoju laikotarpiu investicijos į akcijas leidžia uždirbti iki 10 procentų.

„Svarbu yra nusiteikti, kad tų lėšų, kurias skiriu investavimui, neliesiu pakankamai ilgą laiko tarpą. Juk ir dabar gyvename laikais, kai savo pinigų dažniausiai nečiupinėjame – jie yra banko sąskaitose, virtualūs. Panašiai reikėtų žiūrėti ir į investicijas. Jos yra virtualioje sąskaitoje, ji nėra namo siena, kurią galiu paliesti. Bet kiekvieną dieną galiu matyti, kiek esu sutaupęs ir kokia yra mano grąža. Be to, jeigu pasikeičia aplinkybės, galiu vienu mygtuko paspaudimu tuos pinigus susigrąžinti į savo banko sąskaitą“, – tvirtina ekonomistas.

Šaltinis: Vilniaus universitetas