Ashburn +15,5 °C Dangus giedras
Antradienis, 5 Kov 2024
Ashburn +15,5 °C Dangus giedras
Antradienis, 5 Kov 2024

Kaip išsirinkti tinkamiausią salierų veislę?

2023/12/03


Kad savo darže verta rasti vietos aromatingiesiems salierams, kuriuos žmonės augino dar Antikos laikais, įtikino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė. Ir salierų veislių sukurta tiek, kad tikrai yra iš ko išsirinkti tinkamiausią.  

Saliero lapai naudoti ne tik maistui

Antikos laikais salierus daugiausia augino graikai, egiptiečiai ir romėnai. Jie buvo vertinami kaip dekoratyvūs, prieskoniniai ir gydomieji augalai. Laikytas ir apeigų augalu. Sodino juos ant kapų, prie karžygių paminklų. Švenčių dienomis jų lapais puošdavo šventyklas, namus.

Manoma, kad salierų tėvynė yra Viduržemio jūros šalys. Laukiniai salierai ir dabar savaime auga Šiaurės pusrutulyje bei atogrąžų kalnuose. Pastaruoju metu auginami ir naudojami Australijos, Amerikos, Azijos, Europos žmonių ne tik kaip prieskoninė, bet ir kaip vertinga maistinė daržovė.

Salierų (Apium L.) gentyje priskaičiuojama per dvidešimt rūšių. Lietuvoje auginama valgomojo saliero (Apium graveolens L.) rūšis. Tai salierinių (Apiaceae Lindl.) šeimos dvimečiai augalai, o auginami kaip daržovė – vienmečiai augalai. Pagal maistui vartojamas dalis valgomieji salierai skirstomi į tris atmainas: šakninius, lapkotinius ir lapinius.

Valgomieji šakniniai salierai (Apium graveolens L. var. rapaceum (Mill.) DC.) pirmaisiais augimo metais išaugina aromatingus, mėsingus apvalius ar kiek plokščius gumbus (šakniavaisius) su daug pridėtinių šaknelių apatinėje dalyje, valgomieji lapkotiniai salierai (Apium graveolens L. var. dulce (Mill.) Pers.) – sultingus lapkočius, o valgomieji lapiniai salierai (Apium graveolens L. var. secalinum Alef.) – aromatingus lapus.

Antraisiais metais, pasodinus pasodus, augalai išaugina žiedinius šakotus stiebus iki metro aukščio, skėtinius žiedynus iki 20 cm skersmens, žydi žalsvai gelsvais smulkiais žiedeliais ir brandina smulkias, pilkšvai rudas sėklas. Daigios jos išlieka iki 4 metų.

Deja, salierų paplitimas ir naudojimas mūsų šalyje dar yra ribotas, nors ši daržovė – malonaus kvapo bei salstelėjusio ir kiek karstelėjusio skonio. Daugiau auginama ir sunaudojama maistui valgomųjų šakninių salierų gumbų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad sukauptu mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo) kiekiu lapija lenkia gumbus vidutiniškai 1,5 karto, vitamino C kiekiu – iki 12 kartų.

salierai
Šakniniai salierai ‘Diamant’ ir ‘Prinz’.

Maitina ir gydo

Vertingos ir maistui naudojamos visos augalo dalys. Gumbai valgomi švieži, virti, kepti, konservuoti, stiebai dedami į sriubas, salotas, o lapija, turinti stiprų aromatą, naudojama kaip prieskonis. Lapai naudojami švieži, džiovinti, galima sūdyti ir šaldyti.

Džiovinti salierai naudojami kartu su kitais prieskoniais sudarant prieskonių mišinius mėsos, žuvies, paukštienos, grybų ir daržovių patiekalams paskaninti, aromatizuoti. Gurmanų patirtis byloja, kad ypač salierai pagardina baklažanų, bulvių, pupelių, jūros gėrybių ir jūros kopūstų patiekalų skonį.

Nuo seno teigiama, kad salierai organizmui suteikia žvalumo. Ir ne veltui yra sakoma, kad salierai grąžina sveikatą. Daugelyje šalių plačiai vartojami dietinei mitybai. Be to, jie nėra kaloringi (apie 31 kcal). Augale esantis eterinis aliejus, mineralinės medžiagos teigiamai veikia mūsų organizmą. Senovės Indijos ir Kinijos medikai salierais patardavo gydyti ir onkologines ligas.

Liaudies medicinoje salierai nuo seno buvo naudojami gydant įvairias vidaus organų ligas, reumatą, artritą, alergijas. Šaknyse yra kalio, magnio, geležies, todėl jais patariama gydyti širdies ir kraujagyslių, kraujo ligas. Jie gerina virškinimo sistemos darbą, apetitą, vandens ir druskų apykaitą mūsų organizme, naudojami sergant inkstų ligomis.

Salieruose yra nemažas kiekis natrio, kuris užtikrina kalcio kiekio balansą ypač pagyvenusių žmonių organizme. Sultys veikia raminamai, gerina miego kokybę, turi antiseptinio poveikio. Kompresais gydomos žaizdos. Tačiau prieš salierų vartojimą gydymui patariama pasitarti su gydytoju.

Kaip paruošti salierų daigus?

Salierų vegetacijos trukmė yra ilga. Šakninių salierų ankstyvųjų veislių augimo trukmė – 150 dienų, vėlyvųjų – 180 dienų. Lapkotiniai salierai užauga vidutiniškai per 120 dienų, lapiniai – per 90 dienų po daigų pasodinimo. Lapkotinius ir lapinius salierus galima auginti dviem terminais. Salierus patariama auginti sodinant daigais. Optimalus sėjos laikas – kovo mėnesio pirmas dešimtadienis.

Salierų daigus galima auginti dviem būdais: pikuojant (persodinant) arba be pikavimo. Patariama naudoti jau paruoštus substratus, skirtus daigų auginimui ar sėjai. Jei daigai bus pikuojami, geriausia sėti į dėžutes, pripildytas durpių substrato ir smėlio mišinio santykiu 3:1. Sėjama pakrikai arba į iki 0,3 cm gylio griovelius ir užberiant iki 2 mm storio žemės sluoksniu.

Sėklos greičiau dygsta patekusios į truputį suspaustą ir drėgną žemę. Po sėjos dėžutės pridengiamos polietileno plėvele, stiklu arba agrodanga. Svarbu palaikyti normalią drėgmę nuolatos.

Nuo sėjos iki sudygimo palaikoma 20–25°C oro temperatūra ir 70–80 procentų santykinis oro drėgnumas. Kiekvieną dieną pravėdinama atidengiant, palaistoma. Pradėjus sėkloms dygti, plėvelė nuimama. Tokiomis sąlygomis sėklos sudygs vidutiniškai po 12 dienų.

Kad daigai netįstų, rekomenduojama 3–4 dienas palaikyti mažesnę oro temperatūrą – dieną ir naktį – 13–15 °C.

Susiformavus 2–3 tikriesiems lapeliams, daigeliai pikuojami 4–5 cm atstumu į dėžutes ar kasetes, pripildytas durpių substrato. Geriausia daigus auginti polimerinėse kasetėse (daigyklose) nepikuojant. Taip sutaupoma durpių, vandens, o sodinimo metu daigai geriau prigyja. Salierų daigams augti optimali oro temperatūra yra 20–24 °C dienomis, 13–15 °C – naktimis.

Daigai užauga vidutiniškai per 50 dienų po sudygimo. Tinkami sodinti sveiki, tvirti, turintys 5–6 tikruosius lapus.

salierai, Nijolė Maročkienė
Šakniniai salierai ‘Maxim’.

Kokia dirva tinkamiausia?

Salierai mėgsta atvirą ir gerai vėdinamą vietą. Geriausiai auga vidutinio sunkumo humusingose, kalkingose, gerai įdirbtose ir pakankamai drėgnose dirvose. Svarbu, kad dirva nebūtų rūgšti – pH 6,2–7,2 (neutrali arba mažo rūgštingumo).

Durpinė ir rūgšti dirva salierams auginti netinkama. Nemėgsta jie ir šviežio mėšlo, nes dažniau serga septorioze, o gumbai išauga labiau šaknyti. Pastebėta, kad sveikesni ir tinkamesni ilgam laikymui gumbai būna išauginti sunkesnėse dirvose.

Geriausiai salierai auga drėgnoje dirvoje ir esant 15–20 °C temperatūrai. Daugiausiai drėgmės reikia formuojantis gumbui.

Svarbu laikytis sėjomainos reikalavimų. Pagrindinė taisyklė – nesodinti giminingų, t. y. salierinių šeimos augalų toje pačioje vietoje nors trejus metus.

Patariama salierus auginti po bulvių, svogūninių, ankštinių ir moliūginių daržovių, pomidorų. Tikslinga auginti šalia kopūstų, pupų, pupelių, porų, pomidorų, nes stiprus salierų skleidžiamas aromatas atbaido kenkėjus.

Kada ir kaip sodinti?

Į paruoštą lauką daigai paprastai sodinami gegužės viduryje. Anksčiau sodinti nepatariama, kadangi vėsesniu oru paprastai išauga daug žyduolių. Patariama sodinti eilėmis lygiame dirvos paviršiuje 60–70 cm atstumais tarp eilių ir 30 cm atstumais tarp augalų eilėse gegužės antrąjį dešimtadienį. Į kvadratinį metrą sodinami 5–6 daigai (apie 48 000 vnt./ha).

Šakninius salierus sodinkime ir vagotame dirvos paviršiuje. Lapinius salierus patariama sodinti 20 cm, o lapkotinius – 25 cm atstumu tarp augalų. Daigus sodinkime negiliai, t. y. ne giliau kaip jie ir augo dėžutėse ar kasetėse. Giliau pasodinti užaugins mažus gumbus su daug šoninių šaknelių. Pradžioje prigiję auga lėtai.

Teigiamo poveikio mažinant piktžolių kiekį, slopinant jų augimą turi dirvos mulčiavimas pasodinus daigus. Be to, mulčiavimas palaiko dirvoje pastovesnę temperatūrą ir drėgmę, didina jos purumą, sudaromos geresnės vystymosi sąlygos gyviesiems mikroorganizmams. Tai pagerina augalų augimą, padidina derlių.

Mėgsta drėgmę ir azotą

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti drėkinimo darbams. Tačiau dažnai laistant dirvos paviršiuje susidaro pluta ir neleidžia augalo šaknims pasisavinti reikalingo kiekio deguonies. Svarbu laiku supurenti tarpueilius, kartu naikinant dygstančias piktžoles.

Vegetacijos eigoje patariama dirvą purenti iki 4 kartų. Jaunų augalų tarpueiliai purenami giliai, vėliau – sekliau, kad nebūtų pažeistos šaknys. Kaupti salierų nereikia.

Kad salierai išaugintų gero skonio gumbus, storus lapkočius, gausią lapiją, nepamirškime papildomai patręšti mineralinėmis arba biologinėmis trąšomis, kuriose yra didesnis azoto kiekis. Šakniniai salierai užaugins stambesnes šaknis, jei gaus pakankamai kalio ir boro.

Lapiniams geriau naudoti biologines apsaugos priemones. Jei liepos mėnesį salierų lapai yra šviesūs, silpni, rekomenduojama patręšti kalcio salietra (į 1 m2 10 g). Augalai sutvirtės ir bus atsparesni septoriozei.

Sparčiausias salierų gumbų (šakniavaisių) augimo laikotarpis yra rugsėjis ir spalis. Jei šiuo laikotarpiu trūksta drėgmės, šakniavaisiai auga smulkūs, gausiai šaknyti. Pirmą kartą papildomai tręšiama daigams prigijus, t. y. praėjus 12–15 dienų po sodinimo. Rekomenduojamą trąšų kiekį išberkite per 2 ar 3 kartus.

salierai, Nijolė Maročkienė
Šakniniai salierai ‘Dolwi’ ir ‘Giant Praque’.

Kada nuimti derlių?

Salierai yra atsparūs šalnoms. Nepavojingi ir iki 10 °C šalčiai. Tačiau ilgam laikymui skirtiems salierams neleiskime pašalti.

Paprastai šakninių salierų derlius imamas antroje spalio pusėje. Lapinių salierų lapai pjaunami rugpjūčio pradžioje, o jiems atžėlus – spalio pradžioje. Be to, iškasus lapinių salierų šaknis ir susodinus į indus šiltoje patalpoje, jų žaluma bus naudojama ir žiemos laikotarpiu.

Šakninių salierų lapus reikia nupjauti nepažeidžiant gumbo (paliekant iki 2 cm ilgio lapkočius). Juk pažeisti gumbai blogiau laikosi. Geriausiai laikyti 0 °C temperatūroje ir 97–99 procentų santykinėje drėgmėje. Gumbai išsilaikys vidutiniškai 7 mėnesius.

Lapkotiniai salierai ilgai nesilaiko. Patariama juos laikyti pastovioje temperatūroje šaldytuve. Tokiomis sąlygomis galėsite juos naudoti apie 7 savaites. Salierų lapus ilgam vartojimui kaip prieskonį galima sūdyti maišant su kitomis daržovėmis.

Veislių įvairovė

Mūsų šalyje valgomųjų salierų selekcinis darbas nevykdomas, tenka rinktis kitose šalyse sukurtas veisles. O veislių pasiūla išties nemaža. Belieka šiek tiek žinoti apie jas. Ir kad netektų gailėtis, jog salierai nesuformavo gumbų ar neišaugino storų sultingų lapkočių, geriau nepirkime lapinių ar lapkotinių.

Supažindiname su valgomojo saliero veislėmis. Daugelis veislių buvo auginamos Sodininkystės ir daržininkystės institute.

‘Brilliant’ – vidutinio ankstyvumo labai derlinga šakninių salierų veislė. Lapija tamsiai žalia, pusiau stati, sveika. Augalai išaugina kietus, baltus, puikios kokybės gumbus, tinkamus šviežiam vartojimui, konservavimui ir ilgam laikymui. Jų minkštimas standus, išsaugantis idealiai baltą spalvą ir po virimo. Gumbai mažai šaknyti, lengva valyti. Vidutinė gumbo masė 750 g. Vegetacijos vidutinė trukmė – 140 dienų po daigų pasodinimo. Veislė nelinkusi į tuščių ertmių susidarymą gumbuose.

‘Maxim’ – vėlyva šakninių salierų veislė. Augalai vidutinio augumo. Lapija tamsiai žalia, tvirta, vešli, pusiau stati. Gumbai apvalūs, iki 700 g svorio, geros prekinės išvaizdos ir mažai formuojantys šoninių šaknelių. Minkštimas standus, baltai kreminės spalvos. Vegetacijos trukmė po daigų pasodinimo yra 160 dienų. Veislė nelinkusi formuoti žiedynų. Skirta auginti laikymui, perdirbimui ir šviežiam vartojimui.

‘Dolwi’ – vidutinio vėlyvumo šakninių salierų veislė. Augalai vidutinio augumo, sveiki, kompaktiški. Lapija pusiau stačia, tamsiai žalia. Gumbai lygūs, balti, iki 750 g svorio. Ir laikant, ir verdant išsaugo baltą minkštimo spalvą. Vegetacijos trukmė – 150 dienų po daigų pasodinimo. Veislė skirta auginti laikymui, perdirbimui ir šviežiam vartojimui.

‘Prinz’ – vėlyva, derlinga, atspari ligoms šakninių salierų veislė. Augalai kompaktiški, stipraus augumo, mažai formuojantys šoninių šaknelių. Lapija tvirta, stati, tamsiai žalia. Gumbai dideli, apvalūs, lygūs, tinkami sandėliuoti. Vidutinė gumbo masė yra 850 g. Minkštimas standus, baltas. Vegetacijos periodas – 160 dienų po daigų pasodinimo. Veislė nelinkusi į tuščių ertmių gumbuose susidarymą.

‘President’ – vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, atspari mozaikos virusui ir septoriozei šakninių salierų veislė. Augalai stipraus augumo, kompaktiški, mažai formuojantys šoninių šaknelių. Lapija tamsiai žalia, tvirta, stati. Gumbai apvalūs, stambūs, sveriantys iki 900 g, kieti, geros kokybės, išsaugantys baltą minkštimo spalvą tiek laikant, tiek verdant. Veislė nelinkusi į tuščių ertmių gumbuose susidarymą. Vegetacijos periodas – apie 150 dienų po daigų pasodinimo. Skirta auginti laikymui, perdirbimui ir šviežiam vartojimui.

‘Anita’ – vėlyva šakninių salierų veislė, tolerantiška temperatūrų svyravimams. Augalai tvirti, vidutinio augumo ir mažai formuojantys šonines šakeles. Lapija tamsiai žalios spalvos. Lapų lapkočiai – nusispalvinę. Gumbai apvalūs, vidutiniškai 750 g svorio, nusispalvinę viršutinėje dalyje. Vegetacijos trukmė – 160 dienų po daigų pasodinimo. Veislė skirta auginti šviežiam vartojimui, perdirbimui, sandėliavimui.

‘Giant Praque’ – vidutinio ankstyvumo, derlinga šakninių salierų veislė. Augalai greitai augantys, lapija intensyviai žalia. Lapkočiai yra nusispalvinę. Gumbai apvalūs, dideli, mažai šaknyti, nusispalvinę viršutinėje dalyje. Geromis augimo sąlygomis gumbai užauga iki 800 g. Minkštimas baltai kreminės spalvos, standus. Vegetacijos vidutinė trukmė – 140 dienų po daigų pasodinimo. Veislė skirta auginti šviežiam vartojimui ir perdirbimui.

‘Monarch’ – vidutinio vėlyvumo, derlinga šakninių salierų veislė. Augalai vidutiniškai 45 cm aukščio, vidutinio augumo, atsparūs ligoms. Lapija tamsiai žalia, pusiau stati. Gumbai apvalūs, geros kokybės, mažai šaknyti, tinkami laikymui. Užauga 700–800 g svorio. Minkštimas aromatingas, baltas, standus. Vegetacijos trukmė – 150 dienų po daigų pasodinimo. Veislė skirta auginti šviežiam vartojimui, perdirbimui, laikymui.

‘Golden Self Blanching 3’ – vidutinio ankstyvumo lapkotinių salierų veislė. Lapkočiai stori, mėsingi gelsvai žali, 1,9–2,2 cm skersmens, vidutiniškai ilgi. Teigiama savybė – didelis atsparumas žyduolių formavimui. Augimo trukmė – 65–75 dienos nuo daigų pasodinimo.

‘Zefir’ – vidutinio ankstyvumo derlinga lapkotinių salierų veislė. Augalai tvirti, vešlūs. Lapija intensyviai žalia, glaustai stati. Lapkočiai 1,9–2,2 cm skersmens, sultingi, mėsingi. Augimo trukmė nuo daigų pasodinimo – 70–75 dienos.

‘Malachit’ – vidutinio ankstyvumo lapkotinių salierų veislė. Augalai greitai augantys, vešlūs. Lapkočiai vidutiniškai 2 cm skersmens, mėsingi, sultingi, intensyviai žalios spalvos. Užauga per 80–85 dienas nuo daigų pasodinimo. Tinka šviežiam vartojimui, šaldymui.

‘Nuget’ – vidutinio ankstyvumo lapkotinių salierų veislė. Augalai stipraus augimo. Lapkočiai 1,7–2,1 cm skersmens, mėsingi, šiek tiek briaunuoti, šviesiai geltonai žali. Užauga vidutiniškai per 85 dienas nuo daigų pasodinimo. Augalai atsparūs žyduolių formavimui. Veislė tinkama auginti šviežiam vartojimui ir šaldymui.

‘Tall Utach 52/70’ – vidutinio vėlyvumo lapkotinių salierų veislė. Augalai labai vešlūs. Augalas suformuoja iki 40 lapkočių. Lapija glaustai stati. Lapkočiai tamsiai žali, 1,5–2,0 cm skersmens, lygūs, mėsingi. Užauga per 85 dienas nuo daigų pasodinimo.

‘Jamny’ – greitai auganti lapinių salierų veislė. Augalai labai atsparūs lapų ligoms, užauga vidutiniškai iki 40 cm aukščio ir išaugina iki 230 smulkių lapelių, kurie pasižymi puikiai išreikštu koncentruotu gaiviu aromatu. Laiku patręšus ir pakankamai laistant vegetacijos metu, nupjauti augalai labai greitai atželia. Vegetacijos vidutinė trukmė – 80 dienų nuo pasėjimo. Galima auginti iš daigų arba sėti tiesiai į dirvą.

‘Gewone Snij’ – labai derlinga lapinių salierų veislė. Lapija pusiau stati, intensyviai žalios spalvos, vešli. Augalas siekia 50–55 cm aukščio ir išaugina iki 200 smulkių ir labai aromatingų lapų, kurie vartojami kaip prieskoniai. Tinka auginti vazonuose. Pirmasis lapų derlius imamas praėjus 50 dienų nuo daigų pasodinimo.

‘Afina’ – derlinga lapinių salierų veislė. Augalai vešlūs, lygiais lapais, pusiau stačia lapija. Lapai labai aromatingi, intensyviai žalios spalvos. Vartojami kaip prieskoniai – džiovinami, sūdomi, šaldomi, naudojami konservuojant kitas daržoves. Tinka auginti ir vazonuose. Pirmasis lapų derlius imamas praėjus 2 mėnesiams nuo sėjos. Veislė greitai atželianti, tinkama auginti žiemos – pavasario laikotarpiui.

‘Pikant’ – lapinių salierų veislė garbanotais lapais. Augalai iki 40 cm aukščio. Išaugina iki 160 gražiai garbanotų ir labai aromatingų lapų, kurie vartojami kaip prieskoniai ir papuošimui. Tinka auginti vazonuose.

Apšlakstykime citrinų sultimis

Ar žinote, kad susmulkinus salierų gumbą, reikia tuoj pat apšlakstyti citrinos sultimis ir gerai išmaišyti, nes labai greitai patamsėja. Ruošdami salierų gumbus virimui, jų nenulupkite. Virkite pasūdytame ir kiek parūgštintame vandenyje. Salierų lapus būtinai nuplaukite šaltu vandeniu, nes bus kvapnesni. Apvytusi salierų žaluma greit atsigaus, jei įmerksite į actu parūgštintą vandenį.

Naudojant salierus galima pasigaminti žalių, virtų salotų, įdaryti gumbus, juos troškinti, kepti ir kt.

Galima gana greitai pasigaminti skanių salierų salotų.

Reikia: didelio saliero, 2 marinuotų ar raugintų agurkų, svogūno (vidutinio dydžio), 3 šaukštų grietinės, pagal skonį druskos, maltų pipirų, rūgšties.

Salieras kruopščiai nuplaunamas, nulupamas, rupiai sutarkuojamas ir tuoj pat apšlakstomas rūgštimi. Agurkai supjaustomi kubeliais. Svogūną perpjauname pusiau ir smulkiai supjaustome. Viską sumaišome, paskaniname pipirais, pasūdome ir užpilame grietine.

 

LAMMC mokslo darbuotoja Nijolė MAROČKIENĖ

Autorės ir Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/04

Kęstutis Girnius. AR LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA – VERTYBINĖ?

Lietuva pabrėžtinai skelbia vykdanti vertybinę politiką, turėdama omenyje Vakarų liberaliosios demokratijos vertybes, teikianti pirmenybę žmogaus laisvei ir teisėms bei teisingumui, rinkos ūkiu pagrįstai demokratinei santvarkai, visų gerovei ir pa...
2024/03/04

Kovas žmonių draugas ar priešas?

Kovo 4 d. minima kaip Kovarnių arba Kovų diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis į Lietuvą iš žiemaviečių sugrįžta kovai, taip primindami apie atėjusį pavasarį. Kovai iš tikrųjų pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasar...
2024/03/04

Nauji įtarimai dar keturiems savivaldybių tarybų nariams dėl neteisėtai pasisavintų savivaldybės lėšų

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) toliau atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.
2024/03/04

Pirmą kartą šiais metais Lietuvoje pigo degalai, o biokuro kaina ir toliau išlieka mažiausia Baltijos šalyse

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., Brent naftos kaina paaugo 0,7 proc., bet biokuras atpigo dar 2,4 proc., o gamtinių dujų kaina nukrito 3,9 procento. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais ...
2024/03/04

Vieni protestuoja, kiti – puotauja

Tuo metu, kai viena žemdirbių skėtinė organizacija – Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) – planavo ūkininkų protesto akcijas, kurios dabar vilnija po visą Europą, kita – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) – ruošėsi dviejų dienų ko...
2024/03/04

VMVT persitvarko: atskirtos paslaugų ir kontrolės funkcijos

Pasibaigė vienas svarbiausių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pokyčių etapų: siekiant efektyvumo ir skaidrumo, buvo pakeista Tarnybos struktūra. Ji įsigaliojo nuo 2024 metų vasario 14 dienos. Šiuo metu toliau vykdomi pert...
2024/03/04

„John Deere“ su trimis visiškai naujais modeliais 9RX traktorius perkelia į naują dimensiją

Šių metų parodoje „Commodity Classic“ Hiustone, Teksaso valstijoje (JAV), kompanija „John Deere“  pristatė galingiausią kada nors sukurtą serijinį traktorių, praplėsdama 9RX asortimentą 9RX 710, 770 ir 830 model...
2024/03/04

Kokios nemokamos pagalbos gali sulaukti klausos sutrikimų turintys pacientai?

Minint Tarptautinę klausos dieną, ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės klausos sutrikimų turintiems žmonėms yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.&n...
2024/03/04

Finansavimo sunkumai: skolinimosi apimtys – 2016 metų lygyje

Žemės ūkio sektorių pastaruosius metus skausmingai karpo pajamų ir išlaidų žirklės, atsiradusios 2022 m. dėl karo Ukrainoje ir drastiškai augusių dujų kainų. „Finora Bank“ vyr. analitikas Vaidotas Šumskis atkreipia...