Vis labiau grasinant sausroms, Briuselis rekomenduoja taupyti vandenį

Europa vis labiau susiduria su sausrų problema

Gegužės mėnesį įspėjimas dėl sausros buvo taikomas daugiau nei 40 proc. Europos Sąjungos (be Madeiros, Azorų, Kanarų salų) ir Jungtinės Karalystės teritorijos, teigiama Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ Europos sausros observatorijos (EDO) ataskaitoje. Pasak jos, 3,3 proc. teritorijų buvo apėmusi pavojinga sausra.

Gegužės paskutinį dešimtadienį bendras sausrų rodiklis (CDI) rodė blogėjančias sausros sąlygas Vidurio ir Rytų Europoje; Pietryčių Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose tęsėsi kritinės sausros sąlygos. Per šį 10 dienų laikotarpį Iberijos pusiasalyje temperatūra viršijo sezoninį vidurkį, mėnesio pabaigoje tęsėsi Prancūzijos link ir rytinėje Turkijos dalyje.

„Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ataskaitos rodo, kad pavasario mėnesiais buvo mušami šilumos rekordai: kovas buvo šilčiausias Europoje per visą stebėjimų istoriją (kai kuriose šalyse – ir sausiausias mėnuo); balandis buvo antras šilčiausias balandis visame pasaulyje (21-asis mėnuo per pastaruosius 22 mėnesius, kai vidutinė pasaulio paviršiaus oro temperatūra daugiau nei 1,5 °C viršijo ikipramoninio laikotarpio lygį); gegužė yra antra šilčiausia gegužė pasaulyje, vos 0,12 °C vėsesnė nei 2024 m. gegužės rekordas...

Paveikti regionai

Padėtis ypač opi kai kuriuose Viduržemio jūros regionuose, kuriuos mėgsta poilsiautojai, pavyzdžiui, Graikijos Santorinio ir Mikėnų salose. Čia vanduo baseinams ir dušams užpildyti turi būti gabenamas net iš Atėnų arba filtruojamas.

Dėl problemos paaštrėjimo kaltinamas per didelis turizmas. „Turizmo sektorius yra netvarus ir nėra jokio planavimo“, – JK televizijai „Sky News“ sakė Tesalijos universiteto vandens išteklių valdymo profesorius Nikitas Mylopoulos. – „Dėl to vasarą labai išauga vandens poreikis.“

Tačiau jis pridūrė, kad žemės ūkis yra daug didesnis šalies vandens išteklių eikvotojas, o šią problemą dar labiau sustiprina atliekos ir veiksmingos politikos stoka.

Kenčia žemės ūkis

Žinoma, sausra ypač veikia žemės ūkį. Didelėse Ukrainos, Lenkijos ir vakarų Sirijos teritorijose, taip pat kaimyninėse šalyse nuolat skelbiami pavojaus įspėjimai. Šiaurės Afrikos šalyse pavojaus ir perspėjimo būsenos galioja jau daugiau nei metus.

EDO perspėja, kad didelėse Ukrainos ir kaimyninių šalių teritorijose sparčiai formuojasi pavojaus sąlygos, darančios įtaką pasėliams ir augmenijai.

Ukraina yra viena sparčiausiai šylančių Europos šalių – 2023 m. temperatūra čia pakilo 2,7 laipsnio, palyginti su 1951–1980 m. vidurkiu. Kadangi Ukraina yra pagrindinė grūdų eksportuotoja, sausra turi rimtų pasekmių pasauliniam maisto tiekimui. Nuo sausros periodo kenčia ir kai kurios Lenkijos bei Slovakijos dalys.

Draudimo grupės „Howden“ tyrimo duomenimis, Europos Sąjungos žemės ūkio sektorius dėl nepalankių oro sąlygų kasmet praranda vidutiniškai 28 milijardus eurų. Dėl klimato rizikos – sausros, kritulių, krušos ir šalnų – kasmet prarandama 6,4 proc. ES pasėlių derliaus, nepalankiausiais metais – daugiau kaip 10 proc. Prognozuojama, kad iki 2050 m. nuostoliai per metus gali viršyti 40 mlrd. Eur, o katastrofiškais metais – 90 mlrd. Eur. Optimizmo nekeliančiose tyrimo išvadose taip pat konstatuojama, kad sausra sudaro daugiau kaip 50 proc. visų žemės ūkio nuostolių ir kelia didžiausią grėsmę visuose ES regionuose. Per ateinančius dešimtmečius vien Ispanijoje ir Italijoje prognozuojami katastrofiški nuostoliai gali siekti 20 milijardų eurų, o mažesnės Vidurio ir Pietryčių Europos ekonomikos patiria žemės ūkio nuostolių, viršijančių 3 proc. savo BVP itin nuostolingais metais. 

Sausra pagimdo kitas stichijas

Niukaslio universiteto klimato kaitos poveikio profesorė Hayley Fowler pakomentavo „Sky News“ televizijai: „Dėl visuotinio atšilimo tikimės ilgalaikių ir intensyvesnių sausrų bei karščio bangų, kurios pakurstys intensyvesnius kritulius, galinčius sukelti staigius potvynius.“

„Pastaraisiais metais tokių atmosferos svyravimų patyrėme daugiau, stebėjome rekordinį karštį ir nuolatinę sausrą, taip pat didelius potvynius kitose Europos vietose“., – sakė klimatologė. – „Pastarieji mėnesiai niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių: Šiaurės Europoje užsitęsė sausros ir karščio bangos, o Pietų Europoje – potvyniai.“

Prognozės nedžiugina

Prognozuojama, kad sausros taps dažnesnės ir intensyvesnės, ypač Pietų Europoje. Tačiau ir kiti regionai to neišvengs

Ilgesni sausros laikotarpiai pakenks vandens kokybei ir kels grėsmę milijonų žmonių Europoje tiekimui. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro duomenimis, iki 2050 m. apie 65 milijonai žmonių ES ir JK gali patirti vandens trūkumą, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir toliau didės.

Labiausiai nukentėtų Viduržemio jūros regionas, tačiau kai kuriose Vidurio ir Šiaurės Europos dalyse taip pat kiltų didelis vandens trūkumas dėl įvairių veiksnių – nuo ​​netinkamo valdymo ir prastos infrastruktūros iki nekontroliuojamo pramonės, žemės ūkio ir viešojo vandens tiekimo sistemų poreikio.

Europos ekonomikai tai padarytų milžinišką žalą. Žemės ūkis ir maisto pramonė labiausiai nukentėtų dėl vandens trūkumo, nes sumažėtų derlius ir padidėtų dirvožemio drėkinimo bei gyvūnų šėrimo išlaidos.

Komisija paskelbė strategiją – skatins taupyti vandenį

Šį menesį Europos Komisija priėmė Europos hidrologinio atsparumo strategiją, kuria siekiama atkurti ir apsaugoti vandens ciklą, visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir sukurti Europoje tvarią, atsparią, pažangią bei konkurencingą vandens ekonomiką. Kaip sakoma EK pranešime, didėjant klimato kaitos poveikiui padėtis tik blogės, nuo to neapsaugota nė viena šalis ar regionas. Hidrologinis atsparumas ir tvari vandentvarka šiandien turi būtų vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos darbotvarkės punktų siekiant didinti ES saugumą atsižvelgiant į klimato scenarijus ir užtikrinti, kad įmonės taptų konkurencingesnės bei novatoriškesnės, o Europa – patrauklesnė investuotojams. 

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams tikslams, kurių bus siekiama bendrais veiksmais. Įvardijami keli pabrindiniai tikslai. Pirmasis – atkurti ir apsaugoti vandens ciklą nuo šaltinio iki jūros (be kita ko, akcentuojamas dėmesys tiek vandens kiekybei, tiek kokybei, pastangos gerinti vandens sulaikymą žemėje ir pan.). Taip pat keliamas tikslas sukurti hidrologiškai pažangią ekonomiką (tam svarbu efektyviau tvarkyti vandenį ir tvariau valdyti jo išteklius, todėl EK taip pat paskelbė Rekomendaciją dėl efektyvaus vandens tvarkymo, joje nustatyti pagrindiniai vandens suvartojimo mažinimo principai). Teigiama, kad strategija padės visiems užtikrinti apsirūpinimą švariu ir įperkamu vandeniu ir tinkamas sanitarines sąlygas, o siekiant šio tikslo reikia taupyti vandenį namuose ir darbo vietosei.

Kaip rašo „Politico“, Europos investicijų bankas šiai vandens strategijai iki 2027 m. skirs daugiau nei 15 mlrd. eurų, įskaitant lėšas „dideliems infrastruktūros objektams ir gamtos technologijomis pagrįstiems sprendimams“.

Parengė ŪP portalas