Kaip karas paveikė Ukrainos teritoriją, žemės ūkį bei klimatą (PAPILDYTA)

Ekspertai: karo poveikis bus ilgalaikis

Ukraina nuo 2010-ųjų padarė didelę pažangą klimato kaitos srityje ir dėjo pastangas suderinti savo aplinkosaugos strategiją su ES standartais, Rusijos invazija 2022 m. prisidėjo prie aplinkos niokojimo, kadangi dėl karo išsiskyrė bei dirvožemyje nusėdo daug potencialiai toksiškų elementų, teigiama naujoje EK Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaitoje.

Karas lėmė mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl sumažėjusios pramonės gamybos ir sunaikintų energetikos objektų. Kita vertus, atsirado naujų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, susijusių su karinėmis operacijomis, taip pat taršos persiskirstymu ar suintensyvėjimu, darančiu įtaką oro kokybei bei dirvožemiui. Taip pat akcentuojama ir padidėjusia miškų gaisrų rizika.

Ataskaitoje nurodoma, jog cheminės medžiagos iš šaudmenų ir kiti teršalai, taip pat žala vidaus vandens keliams ir jūrų infrastruktūrai greičiausiai turės ilgalaikių pasekmių žmonių sveikatai ir ekosistemų biologinei įvairovei, ypač Juodosios jūros ir Azovo jūros ekosistemose.

Kodėl tokio tyrimo ėmėsi JTC?

Šioje ataskaitoje pirmą kartą apibendrinta informacija padeda išsamiau įvertinti karo poveikį konkretiems aplinkos ir klimato aspektams, taip pat ir numatyti būsimo šalies atstatymo sąnaudas.

Be to, tyrimo išvados gali padėti stebėti Ukrainos pažangą žaliosios pertvarkos srityje, daugiausia dėmesio skiriant nulinės taršos, mažo anglies dioksido kiekio ir gamtos išsaugojimo aspektams. Dar vienas deklaruojamas tyrimo tikslas – padėti Ukrainos nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms suprasti iššūkių mastą absoliučia verte.

„Šios žinios galėtų padėti jiems priimti pagrįstus sprendimus dėl Ukrainos atstatymo plano įgyvendinimo, pasitelkiant numatytas reformas ir investicijas, skirtas oro kokybės būklei gerinti, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti, miškams apsaugoti, dirvožemiui ir jūrų aplinkai išsaugoti. Ukrainos planas yra svarbi Ukrainos priemonės, kuria teikiama finansinė parama Ukrainos atsigavimui bei atsparumui stiprinti, siekiant narystės ES, dalis“, – rašoma minėtoje ataskaitoje.

Taršos rodikliai

2018–2022 m. Ukrainos vidutinė metinė oro teršalų sieros dioksido (SO2), azoto oksido (NO), anglies monoksido (CO) ir kitų taršių medžiagų koncentracija atitiko nacionalinius oro kokybės standartų kriterijus, o azoto dioksido (NO2) ir formaldehido (CH2O) kiekiai juos nežymiai viršijo.

Sostinėje Kijeve metinė smulkiųjų dalelių, kietųjų dalelių PM10 (mažesnių nei 10 µm skersmens) ir PM2,5 (mažesnių nei 2,5 µm) koncentracija buvo mažesnė už metines ES ribines vertes, tačiau didesnė už griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires.

2019 m. Ukrainoje 42 900 priešlaikinių mirčių ir 953 500 neįgalumo atvejų buvo susiję su oro tarša, o tai atitinka apie 10 proc. visų sergamumo ir mirtingumo atvejų. Nuo 2022 m. karas lėmė netipiškų oro taršos modelių, susijusių su karinėmis operacijomis, atsiradimą.

Ukrainos klimato politikos programa sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą: iki 2021 m. jis sumažėjo 62,5 proc., lyginant su 1990 m. Ekonomikai įsibėgėjant atsigavimui po pandemijos, 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekis išaugo 7,5 proc., lyginant su 2020 m.

Nuo 2022 m. dėl karo sunaikintų pramonės ir energetikos objektų sumažėjo ŠESD išmetimas (23–26 proc. sumažėjimas 2022 m., lyginant su 2021 m.), tačiau atsirado naujų su karinėmis operacijomis susijusių ŠESD išmetimų, kurie per pirmuosius 18 mėnesių sudarė 77 mln. t CO2 ekvivalento.

Tyrime konstatuojama, jog Ukrainos vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvauja klimato kaitos veiksmuose, prisijungdamos prie taip vadinamo „Merų pakto“ dėl klimato kaitos Rytų partnerystės iniciatyvoje, kurį pasirašė 363 šalys. Jų bendras įsipareigojimas – iki 2030 m. sumažinti savo ŠESD išmetimus 33 proc., lyginant su jų baziniais išmetamųjų teršalų apskaitos metais. Be to, jos suplanavo prisitaikymo priemones, skirtas spręsti didelio karščio, potvynių ir masinių judėjimų problemas savo teritorijose.

Karo poveikis miškams

Nors miškai dengia tik apie penktadalį Ukrainos teritorijos, pagal miškų plotą šalis yra viena iš pirmaujančių Europos šalių. Karo paveikta apie 1,7 mln. hektarų Ukrainos miškų, tai sudaro apie 15 proc. viso šalies miškų ploto.

Karo paveikta apie 1,7 mln. hektarų Ukrainos miškų, tai sudaro apie 15 proc. viso šalies miškų ploto.

Nuo karinių veiksmų pradžios 2022 m. vasarį dėl intensyvaus miškų kirtimo ir buveinių naikinimo, sprogmenų liekanų ir miškų gaisrų grėsmės išaugo spaudimas miškų ištekliams. Per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos padidėjo didelių miškų gaisrų rizika, ypač per pastaruosius penkerius metus. Miškų gaisrai kasmet sudaro 45–65 proc. visų Ukrainos medienos nuostolių.

Remiantis palydoviniais vaizdais, kuriuos analizavo JTC, 2024 m. Ukrainoje siautėjo rekordinis miškų gaisrų skaičius. Iš viso išdegė 965 000 ha – tai dvigubai daugiau nei visoje ES per tą patį laikotarpį išdegęs plotas. Dauguma didelių gaisrų kilo sausu ir karštu oru, fronto linijose arba netoli mūšių zonų.

Kenčia ir dirvožemis

Dirvožemio sveikata Ukrainoje yra labai svarbi, juolab kad žemės ūkis yra viena iš pagrindinių šalies ekonominių veiklų. Žemės ūkis sukuria 11 proc. Ukrainos BVP bei 60 proc. eksporto, kurio vertė 2023 m. siekė 23,3 mlrd. eurų.

Ukrainos dirvožemiuose gausu organinių ir maistinių medžiagų, tačiau jie taip pat yra jautrūs degradacijai.

Erozija išskiriama kaip didžiausia grėsmė, Ji paveikė apie 40 proc. Ukrainos dirvožemio. Karas prisidėjo prie jo niokojimo, užteršdamas toksiškais elementais, tokiais kaip švinas, gyvsidabris ir arsenas. Patekę į maisto grandines, jie gali sukelti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai.

Jūros aplinka

Ataskaitoje teigiama, jog Juodoji jūra patiria didelį spaudimą dėl žmogaus veiklos, kurią lemia maistinių medžiagų ir teršalų perteklius (įskaitant mikroplastiką), intensyvi jūrų laivyba, klimato kaita, žuvininkystė ir invazinės rūšys. Augalų apsaugos produktai yra pagrindinis naujų teršalų šaltinis.

Nuo 2022 m. didėja susirūpinimas dėl padidėjusio cheminių medžiagų patekimo į aplinką ir buveinių naikinimo, kadangi ir jūroje vyksta kariniai veiksmai, turintys ilgalaikes pasekmes. Tačiau rimtesnė aplinkos stebėsena nuo karo pradžios neįmanoma dėl užminuotų pakrančių ir pavojaus, norint atlikti jūrinius tyrimus.

Ukrainiečių vertinimai

Pačių ukrainiečių atliktais skaičiavimais, šalyje dėl karo nenaudojama daugiau nei 5 milijonai hektarų dirbamos žemės. Tai teritorijos, nukentėjusios dėl karo veiksmų ir jose ūkininkavimas neįmanomas, – rašo rbc.ua.

...šalyje dėl karo nenaudojama daugiau nei 5 milijonai hektarų dirbamos žemės.

Remiantis apytiksliais vietos mokslininkų skaičiavimais, dėl karinių operacijų pažeista apie trečdalis grūdinėms kultūroms skiriamų plotų. Sprogimų ir karinės įrangos eksploatavimo metu į dirvožemį patenka didelis kiekis toksiškų medžiagų – ypač sprogmenų ir sunkiųjų metalų bei įvairių cheminių elementų.

Šaudmenų pažeistuose plotuose neauga žolė, o dirvožemyje, ten, kur degė karinė technika, kviečių sėklos visiškai nedygsta, pažymi Mikrobiologijos ir virusologijos institutas.

„Fizinius ir mechaninius pažeidimus galima matyti plika akimi, tačiau norint nustatyti cheminį poveikį, būtina atlikti analizę, nes jį veikia ir terminis šokas, sprogimai, įtrūkimai. Tuo pačiu metu sunaikinamas ir dirvožemio biologinis komponentas – praktiškai „sudeginama“ mikrobiota, humusas ir kitos medžiagos, atsakingos už dirvožemio biologinį aktyvumą“, – sako instituto biologė Liudmila Biliavska.

Mokslininkė priduria: žalos patyrė net teritorijos, virš kurių skrido raketos, nes raketinio kuro likučiai nusėda laukuose ir patenka į dirvožemį bei augalus.

„Buvo atvejis, kai Charkivo srities ūkis, auginęs ekologiškus produktus ir juos pardavinėjęs Europai, savo grūduose rado nuodingų medžiagų, nors tiesioginių karo veiksmų ten nebuvo. Tačiau virš pasėlių skrido raketos – grūduose buvo rasta nuodingų medžiagų ir sunkiųjų metalų iš raketinio kuro“, – sako biologė.

Išpuolių taikiniai – žemės ūkio įmonės

Kaip praneša Ukrainos žemės ūkio taryba (UŽŪT), vakar dešimt dronų „Shahed“ atakavo pienininkystės ūkį Charkivo srityje. Pasak ūkio direktoriaus Oleksandro Krasovskio, iš 281 melžiamos karvės mažiausiai 100 krito iškart. Daug karvių sudegė gyvos. Taip pat per išpuolį sunaikintos pagrindinės karvidės, veršidė, sandėliai ir administracinis pastatas, visiškai suniokota įranga. Žalos mastas skaičiuojamas, preliminariai yra milijoniniai. Ūkis, įsikūręs Mokra Rokytna kaime, buvo vienas iš pirmaujančių pieno gamintojų regione.

Vos prieš kelias dienas buvo įvykdytas kitas išpuolis, Odesos srityje. Apšaudymų taikiniu tapo Tyčenkos ūkis, esantis Dnistrovskio Bilhorode. Bendrovė dirba 630 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, regione yra viena pagrindinių augalininkystės produkcijos gamintojų.

Raketomis buvo apšaudytas ūkio technikos parkas, jis visiškai sunaikintas. Apgadinta 14 savaeigės technikos ir 20 prikabinamos technikos vienetų, įskaitant traktorius, sėjamąsias ir derliaus nuėmimo mašinas. Didelė žala padarytas sandėliams, jie tapo netinkami tolesniam naudojimui.

„Sunaikinimo mastas milžiniškas – praktiškai neliko jokio išlikusio turto." „Viskas, ką statėme metų metus, buvo sunaikinta per vieną naktį“, komentavo žemės ūkio įmonė.

Preliminariais vertinimais, nuostoliai viršija 1,2 mln. eurų.

Tyčenkos ūkis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip karas toliau naikina Ukrainos žemės ūkio infrastruktūrą, keldamas grėsmę maisto saugumui ir ekonominiam stabilumui vietoje.

UŽŪT smerkia Rusijos Federacijos išpuolius prieš Ukrainos žemės ūkio sektorių ir pabrėžia būtinybę sukurti mechanizmą, skirtą kompensuoti nuo priešo veiksmų nukentėjusiems ūkininkams.

Parengė Ričardas Čekutis