Kaip kosmoso technologijos padeda spręsti Lietuvos agromaisto sektoriaus iššūkius?

Kosmoso technologijos – horizontalios

Pirmiausia reiktų pradėti nuo to, kad kosmoso technologijos sumanios specializacijos koncepcijoje turi labai aiškų horizontalų vaidmenį bei potencialą praktiškai visose mokslo kryptyse bei technologijose. Kosmoso veikla padeda spręsti svarbiausias politinio, ekonominio ir technologinio nepriklausomumo bei saugumo problemas. Kosmoso technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos – radijo dažnio sistemų, naudingosios apkrovos ir technologijų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, gyvybės ir fizinių mokslų, kosminių sistemų programinės įrangos, mažųjų ir nano-palydovų gamybos, robotikos, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto sprendimai ir pan.

Tam, kad galėtume geriau suprasti kosmoso technologijų pritaikymą įvairiuose sektoriuose ar tiesiog kasdieniame mūsų gyvenime, geriausias būdas – iliustruoti pavyzdžiais.

Žmonės kasdien skraido. Tam, kad oro erdvės valdymas būtų efektyvus, ir, svarbiausia, saugus, yra naudojamos kosmoso technologijos – įvairūs ryšių palydovai. Beje, prie efektyvios aviacijos prisideda ir meteorologiniai palydovai, kurių duomenis analizuojant prognozuojami orų pokyčiai.

Kiekvienam iš mūsų dažniau ar rečiau tenka naudotis GPS (vietos nustatymo paslauga), kuri iš esmės nebūtų įmanoma be palydovų. Europoje mes konkrečiai naudojamės „Galileo“ palydovine sistema, kuri buvo inicijuota ir finansuojama Europos Sąjungos, o įgyvendinta per Europos kosmoso agentūrą.

Palydoviniai duomenys yra vienas svarbiausių elementų siekiant vertinti klimato kaitą ir prognozuoti jos pasekmes.

Saulės kolektoriai, vaizdo kamera telefone ar kompiuteryje, liofilizuoti vaisiai bei uogos ar dirbtinės galūnės turintiems negalią pirmiausia buvo sukurti naudoti kosmose ir vėliau pritaikyti „ant žemės“ kasdieniame mūsų gyvenime

Kosmoso technologijos agromaisto sektoriuje

Biotechnologijos ir jų pritaikymas žemės ūkyje turbūt yra esminis variklis norint siekti efektyvaus bei, svarbiausia, kokybiško žemdirbystės rezultato, tačiau nemažą dalį iškeltų iššūkių galima spręsti ir pritaikant kosmoso technologijas.

Kosmoso technologijos, o tiksliau palydoviniai duomenys, ne tik gali, tačiau jau ir yra taikomi žemės ūkio sektoriuje ne vienerius metus. Vėlgi, tai labai gerai iliustruoja realūs pavyzdžiai.

Viešojo sektoriaus institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) yra integravusi visiems ūkininkams prieinamą ir naudojamą įrankį ALNSIS (Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema). Tai yra dirbtinio intelekto įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai, nuotoliniu būdu naudojant palydovinius duomenis, stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas visoje Lietuvos teritorijoje, išvengiant fizinių apsilankymų ūkiuose. ALNSIS, naudojantis sukurtais skaitmeniniais algoritmais, sugeba nuotoliniu būdu nustatyti 19 pagrindinių Lietuvoje auginamų pasėlių tokių kaip javai, rapsai, grikiai ir kiti. Taip pat šis įrankis leidžia nustatyti žemės dangą, pūdymų įdirbimą, ar pievos buvo šienautos, suartos, ar žemė apleista, ar žolė išdegusi, užlieta ir kitus atvejus. Apibendrinant, ALNSIS yra puikus duomenų skaitmenizavimo pavyzdys pritaikytas viešajame sektoriuje ir leidžiantis didinti žemės ūkio efektyvumą.

Sėkmingas kosmoso technologijų taikymas Lietuvoje

ALNSIS įrankis yra sukurtas vienos kosmoso sektoriaus įmonės technologijos, pavadinimu SAGRIS, pagrindu. Lietuvos kosmoso įmonė „Geomatrix“ dar 2012 metais sukūrė tokio įrankio konceptą, 2017 metais jau turėjo įrankio prototipą ir galiausiai 2019 metais įgyvendino Europos kosmoso agentūros (EKA) PECS projektą „CAPCON – CAP subsidies control service based on multi-sensor tracking of farming activities“, kurio tikslas buvo įdiegti bendrosios žemės ūkio politikos rėmimo ir ūkininkavimo veiklos stebėsenos paslaugas. NMA yra atsakinga už tiesioginių ES išmokų mokėjimą ūkininkams, tad šios paslaugos buvo sėkmingai įdiegtos agentūroje ir iki šiol yra naudojamos bei lengvina tiek viešojo sektoriaus, tiek ūkininkų administracinę ir finansinę naštą. Svarbiausias momentas tas, jog minėto projekto vertė buvo apie 120 tūkst. Eur, o projekto rezultatas šiandien leidžia 130 tūkst. Lietuvos ūkininkų kasmet paskirstyti daugiau negu 500 mln. eurų tiesioginių išmokų, duomenų bei algoritmų patikimumas yra 98 proc.!

Dar vienas puikus pavyzdys, kaip kosmoso technologijos ne tik gali, bet ir yra pritaikomos mūsų kasdienybėje – liofilizacija, arba džiovinimo šaltyje technologija, kuri buvo sukurta bei patentuota NASA. Šią technologiją sėkmingai taiko lietuviška UAB „Geld Baltic“ įmonė, mums kur kas geriau pažįstama kaip „Supergarden“. Naudodama liofilizacijos technologiją įmonė gamina maistingus, kokybiškus bei skanius užkandžius, kurių galima įsigyti praktiškai bet kurioje parduotuvėje.

Tai yra tik dalis palydovinių duomenų pritaikymo galimybių. Žinoma, palydoviniai duomenys neapsaugos nuo sausrų ar liūčių, tačiau nuo jų, kol kas, apsisaugoti negali padėti jokios technologijos. Vis dėlto palydoviniai duomenys, ypatingai galimybė palyginti juos skirtingais laikotarpiais, bei dirbtinio intelekto sprendimai leidžia įvertinti žemės ūkio pokytį ar prognozuoti ateitį. O visa tai reiškia nenualintą dirvožemį, bioįvairovę ir kokybišką bei saugų maistą ant mūsų stalo.

Eigirdas SARKANAS, Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertas