Kaip migruoja drugiai

Admirolai – vieni žinomiausių Europoje drugių migrantų. Kiekvienų metų pavasarį jie pradeda savo kelionę iš Viduržemio jūros regiono (Šiaurės Afrikos ar Pietų Europos), pasklisdami visoje Europoje iki Arkties vandenyno pakrančių. Lietuvoje pirmuosius atkeliavusius drugius galime matyti jau balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Jų sparnai būna gerokai apsitrynę, blankių spalvų, mat tokiose kelionėse drugiai įveikia iki 3 000 kilometrų. Atkeliavę drugiai deda kiaušinius ant mitybinio augalo – didžiosios dilgėlės (Urtica dioica) – lapų. Išsiritusi rudeninė admirolų karta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo mėnesį patraukia žiemoti atgal į Pietų Europą ir Šiaurės Afriką. Dažniausiai drugiai migruoja pakildami gana aukštai – iki 1 km aukščio, ir, pasinaudodami palankiomis vėjo srovėmis, gali būti nešami iki 50 kilometrų per valandą greičiu. 

Įdomu pastebėti, kad skirtingų kartų drugių gyvenimo trukmė gerokai skiriasi: vasarą išsiritę drugiai gyvena apie mėnesį, o jų palikuonys – rudeninė migruojanti drugių karta – išgyvena iki 10 mėnesių. 

Dar įspūdingesnės yra usninukų migracijos. Šie drugiai yra absoliutūs skrydžio rekordininkai, tolimomis migracijomis lenkiantys net garsiuosius Šiaurės Amerikos drugius monarchus. Savo kelionę šie drugiai pradeda vasario ar kovo mėnesį iš Afrikos regionų, esančių į pietus nuo Sacharos, ir pasiekia Viduržemio jūros pakrantes. Čia išsiritusi nauja drugių karta pajuda per Viduržemio jūrą tolyn į šiaurę. Įveikiant visą migracijos kelią į šiaurę, pasikeičia 6–8 drugių kartos. Dėl gebėjimo migruoti dideliais atstumais usninukas yra viena labiausiai pasaulyje išplitusių drugių rūšių. Šie drugiai gyvena Afrikoje, Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. 

Kaip ir admirolai, usninukai migruoja gana dideliame aukštyje – pakyla daugiau nei į kilometro aukštį, kur, pasinaudodami palankiu vėju, keliauja pasiekdami apie 40–50 kilometrų per valandą greitį. Tokiu būdu šie drugiai didelius atstumus įveikia be sustojimo. Jie gali nesustodami perskristi Viduržemio jūrą ar Sacharos dykumą. 

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus