Gigantiškoji agripina (Thysania agrippina) – tai vienas didžiausių pasaulio drugių. Didžiausio žinomo šios rūšies individo sparnų mojis (atstumas tarp išskleistų sparnų galų) 30,8 cm. Paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje: nuo Meksikos šiaurėje iki Bolivijos pietuose. Jis žinomas jau seniai – pirmą...
Drugiai, kaip ir daugelis kitų gyvūnų, kiekvienais metais migruoja, neretai įveikdami tūkstančius kilometrų. Vienas ryškiausių tokios sezoninės migracijos pavyzdžių yra drugių admirolų (Vanessa atalanta) ir usninukų (Vanessa cardui) kelionės iš Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos į šiaurę iki š...
Apie trečdalį VU Botanikos sodo Kairėnuose teritorijos užima mišku ar žolynais apaugę nuošalūs šlaitai, neaukštos kalvos, daubos, griovos, užpelkėjusios šaltiniuotos pievos, upeliai ir tvenkiniai. Čia – natūralios floros buveinės, kuriose vidurvasarį netrūksta spalvų ir žiedų.
Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.
Lietuvos entomologų draugija 2026 metų vabzdžiu paskelbė gencijoninį melsvį (Phengaris alcon) – vieną įdomiausių ir paslaptingiausių mūsų krašto drugių. Ši reta rūšis stebina ne tik savo grožiu, bet ir išskirtiniu gyvenimo ciklu, kuriame svarbų vaidmenį atlieka tiek augalai, tiek skruzdėlės.
Savaitgalis Visagine buvo kupinas įspūdžių. Visą dieną miesto erdvėse skambėjo muzika, dainos ir šokiai, o ore tvyrojo ne tik šventinė nuotaika, bet ir gardžiausi kvapai – vyko gastronominis čempionatas „Koldūnų kultūra“.
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos istorijos katedros įkūrimo 245 m. sukakčiai paminėti gegužės 12 d. 16 val. VU bibliotekoje atidaroma paroda „Historia naturalis: gamtos mokslai Vilniaus universitete 1781–1832 m.“ Ji kvies lankytoją leistis į spalvingą gamtos pažinimo kupiną kelionę, kurioje ne tik bus galima pam...
Didžioji dalis Lietuvos drugių žiemoja kiaušinėlio, vikšro ar lėliukės stadijoje, tačiau kai kurių rūšių individai žiemoja jau būdami suaugę. Šie drugiai pasirodo anksti pavasarį. Kovo mėnesį, kai miškuose dar galima rasti ir sniego, ir ledo – saulės atokaitoje jau galime išvysti pirmuosius pavasar...
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai baigia dvejus metus trukusį projektą, kurio metu išsamiai įvertinta vabzdžių, tarp jų ir apdulkintojų, įvairovė visose šešiose šiuo metu egzistuojančiose saugomose mažalapės liepos (Tilia cordata) teritorijose Lietuvoje. Tai vienas pirmųjų tokio mas...
2025 metais parengtos naujausios ataskaitos apie rūšių būklę Lietuvoje, apimančios 2019–2024 metų laikotarpį. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad palankios apsaugos būklės rūšių daugėja. Tačiau kartu daugėja ir rūšių, įvertintų kaip turinčių blogą būklę. Tai galima paaiškinti sumažėjusiu nežinomos bei nepalank...
Viena garsiausių šalyje arborisčių Kristina Žalnierukynaitė – buvusi žurnalistė, šiandien vadinama medžių „užkalbėtoja“. Ji ne tik padeda Lietuvos medžiams susikalbėti su žmonėmis ir moko ukrainiečius gydyti karo sužalotus medžius, bet ir pati pasirinko netradicinį gyvenimo būdą –
lyg niekur nieko paliko bu...
Keičiantis klimatui Lietuvoje vis daugėja atkeliaujančių invazinių rūšių kenkėjų, kurie ne tik laikui bėgant gali išstumti vietinius gyvūnus, bet ir padaryti didelę žalą daržoves, vaisius ar dekoratyvinius augalus auginantiems gyventojams. Ekspertai pažymi, kad šylant klimatui su šiais kenkėjais susidurs vis daugiau ž...
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad Salantų regioniniame parke sunaikinta natūrali pieva. Žala aplinkai siekia beveik 18 tūkst. eurų.
Šaltąjį ir tamsųjį sezoną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas pasitinka su šviesos, šilumos ir žalumo kupinu tropiniu drugių sodu, į kurį sugrįžta egzotiškieji drugeliai. Šiuo metu bebaigiantys iš lėliukių ristis ir sparnus džiovinantys margasparniai didžiausioje šalies oranžerijoje Kaun...
Lankydamiesi Dieveniškių istoriniame regioniniame parke ir užsukę į Bėčionių piliakalnį galite pamatyti vieną gražiausių ir didžiausių Lietuvos dieninių drugių – machaoną. Jau pats vardas skamba karališkai.
Kasmet buksmedinis ugniukas vis daugiau žalos pridaro Lietuvoje itin pamėgtiems buksmedžiams. Vos per vieną sezoną kenkėjo apnikta išpuoselėta visžalė gyvatvorė ar iš augalo suformuotos figūros gali visiškai nudžiūti ir nieko kita neliks, kaip jas pašalinti. Pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2018 m. Vilniaus rajone ugn...
Kopūstinė kandis yra viena žalingiausių ir dažniausiai aptinkamų kopūstų kenkėjų. Jos vikšrai pirmiausia stipriai pažeidžia jaunus kopūstus ir, nors daržovėms pavyksta atsilaikyti, jos sunkiai auga, neformuoja gūžės. Deja, godūs vikšrai kamuoja ir ūgtelėjusius kopūstus, išgraužia skyles viršutiniuose gūžių lapuos...
Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsikuria japoniniuose ir sparnuotuosiuose ožekšniuose.
Vienas įdomiausių, jau nuo žiemos pabaigos žydinčių augalų, kuris pastaruoju metu mūsų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose susilaukia gerokai padidinto dėmesio – tai žalčialunkis. Dažnai jį aptinkame netikėtai: gamtoje rožiniais žiedais apkibęs krūmelis auga kur nors netoli upelio, raisto, dažnai po kitais medžiais, lazdynų krūmais. ...
Pavasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune pasitinka su visiškai nauja ekspozicija oranžerijoje: po naujai įrengtą, erdvią ir moderniai drugių poreikiams pritaikytą patalpą – tropinį drugių sodą – sklando ir ant specialiai parinktų augalų tupia drugiai iš viso pasaulio. Kauniečiai ir miesto sveči...
Šikšnosparniai – mitais ir legendomis apipinti naktiniai gyvūnai. Kadangi jie dažniausiai yra aktyvūs tamsiuoju paros metu, daugeliui žmonių šie gyvūnai atrodo paslaptingi ar net kelia tam tikrą baimę. Maitindamiesi, apsistodami poilsiui ar keliaudami iš vienos vietos į kitą šikšnosparniai apsilank...
Ar galima vidury žiemos gamtoje rasti gyvų vabzdžių? Daugelis neabejodami atsakytų, kad žiemą vabzdžių nebūna, tačiau tai – netiesa. Pasak Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, nors didžioji jų dalis žiemoja kiaušinėlio, lervos ar lėliukės stadijose, tačiau yra vabzdžių, prisitaikiusių žiemoti būdami suaugėliais. Tiesa – ...
Iš visų eglės kankorėžių kenkėjų didžiausią žalą Lietuvoje daro drugeliai – kankorėžinis stagargraužis (Laspeyresia strobilella L.) ir kankorėžinis ugniukas (Dioryctria abietella Schiff.). Dėl skirtingais metais nevienodo eglių derėjimo, skiriasi kankorėžiuose ir sėklų pažeidimo intensyvumas. Kai eglynuose kankorėžių derlius gausesn...
Natūralios pievos ir ganyklos – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis, jos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Pievų ekosistemos yra labai svarbios biologinei įvairovei. Jos yra daugelio rūšių organizmų buveinės. Pievose gyvena paukščiai, įvairūs laukiniai vabzdžiai (bitės, vapsv...
Neries regioniniame parke parengtas „Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio gamtotvarkos planas”, kurio vienas iš tikslų yra atkurti ir palaikyti saugomo drugelio – gencijoninio melsvio – buveinių būklę. Pievos, kuriose gyvena šie drugiai, kiekvienais metais rudenį yra nušienaujamos, sumedėju...
Kai kurias saugomas rūšis gerai žinome bet iš vardo, kaip antai juodąjį gandrą. O apie kai kurias daugelis nė negirdėjo. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) siekia didinti jų žinomumą. Siūloma susipažinti su trimis retomis rūšimis: kaip jos gyvena?
Vyriausybė trečiadienį pritarė Juodymų telmologinio draustinio įsteigimui, jo nuostatoms ir ribų planui. Naujas draustinis steigiamas norint išsaugoti vertingą Juodymų pelkės (Rokiškio rajono savivaldybė) ekosistemą su joje aptinkamomis Europos Bendrijos svarbos natūraliomis buveinėmis, saugomomis gyvūnų ir augalų rūšimis. J...
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių skyriaus darbuotojai lankydamiesi miške pastebėjo, kad, žibuoklių grožis nublanko, nes jos kai kur žydi jau visas mėnuo. Dabar jas jau lenkia kiti pavasario žiedai. Nors ir kuklūs, bet labai unikalūs, žydėsiantys labai trumpai, iki žalumos suvešėjimo. Vi...
Pasak sodybos šeimininkės Vilioetos GRINIENĖS, skoningai sutvarkyta, estetiška aplinka mūsų šlaituotoje sodyboje – tai džiaugsmas širdžiai ir malonumas akims, kai pavyksta suderinti gamtos ir gyvenimo dėsnius.
„Gausiai ir vertingai orchidėjų kolekcijai sukaupti reikia noro, žinių ir meilės šiems ypatingiems augalams“, – sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vadovas, akademikas habil. dr. prof. Vidmantas STANYS. Daugiau nei 30 metų kaupta orchidėjų kolekcij...
„Rudenį tvenkinio apsupti gėlynai kelis kartus pasikeičia, į švelnų miglos šydą įliedami naujų lapijos, žiedų, vaisynų spalvų ir formų. O žiemą sukuria nuostabių gamtos paveikslų“, – pasakoja Jūratė Jodeikienė. Jos sodyboje želdynuose atsispindi visi metų laikai, žiedai užgęsta tik po vėlyvojo rudens šalnų,...
Užsukus į mobilius ūkininkų turgelius, smalsu dirstelėti į prekystalius, prie kurių driekiasi eilės. Vienas tokių – ūkininko Justino Zokaičio iš Kauno rajono, Girininkų kaimo. Akį traukia kopūstinių daržovių įvairovė, ne visiems dar įprastos arba, atvirkščiai, primirštos jų rūšys. Įdomu sužinoti, kam jos tinkamo...
Patašinės kaime (Marijampolės sav.) gyvenančių gamtininkų Robertos ir Giedriaus Šlekių sodyboje galima atrasti nemažai lietuviškam ūkiui neįprastų gamtinių akcentų. Prieš kelerius metus čia atsirado nestandartinės formos vaistažolių ir prieskoninių augalų daržas, o dabar jų namuose apsigyveno egzotiški vabzdžiai: vietnamietiškos gyvalazdės ir eu...
Ankstyvą pavasarį dažno iš mūsų imuninė sistema susilpnėjusi, trūksta vitaminų, kankina gripas ir peršalimo ligos. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, kad giliai neįsisirgtume, naudinga laiku pasiruošti mūsų gamtos dovanų – blindžių, pušų, beržų pumpurų ‒ arbatos, nuoviro, arba sukramtyti po kelis juodųjų serbentų, liepų pumpu...
Bičių karalienė Meilutė Mociškytė pasveikino bičiulį iš Punsko Petrą Vitkauską, šalies bitininkų šventėje prie Dusios apdovanotą už etnografinio verslo populiarinimą.
– Laukinės bitės gamtai reikalingos ne mažiau nei medunešės, – tvirtina Bičių karalienė Meilutė Mociškytė ir bičiulis iš Punsko (Lenkija) Petras Vitkauskas. Susitikusius šiųmetėj...
Pripažinkime, santykis su įvairiomis sodo puošmenomis daugeliui tebėra sudėtingas. Dekoratyviniai akcentai – grožis ar tipiškas kičo pavyzdys? Kai pamatai kur gėlyne netikrą gulbę, tvenkinyje amžinai užsibuvusį gandrą ar rausvaskruostį nykštuką po išpuoselėtu krūmu, pagalvoji, kad be jų tikrai būtų gražiau. Tačiau pamažu tų akcentų soduose gausė...
.gif)
.jpg)
