Kaip pasveikti nuo „žaliosios ligos“?

Aistros nepagrįstos?

Toks susirūpinimas buvo išsakytas Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), pristatant Europos Komisijos (EK) komunikatą „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija“. Komunikatą glaustai apžvelgęs EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė, kad pernai buvo pradėtas strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities ir, remiantis jo išvadomis, šiemet vasarį EK pristatė šią viziją, kurios pagrindas – poreikis rasti naują bendradarbiavimo būdą, kuris būtų grindžiamas pasitikėjimu ir dialogu su visais žemės ūkio bei maisto produktų sistemos dalyviais ir pilietine visuomene.

Jis akcentavo, kad labai norima subalansuoti žemės ūkio politiką – užtikrinti pajamas ūkininkams, kaimo vietovių konkurencingumą ir tai suderinti su aplinkosauga. „Bendraujant su žemės ūkio auditorijomis, žaliasis kursas ir aplinkosauga kelia daug aistrų ir, manau, kartais nepagrįstai. Esu įsitikinęs, kad žaliasis kursas, kuris skirtas užtikrinti mūsų dirvožemio gyvybingumą, aplinkos būklės gėrėjimą, o ne blogėjimą, iš principo yra kiekvieno ūkininko draugas, nes ilgalaikėje perspektyvoje jo pajamos priklauso nuo to, kiek yra gyvybingos ekosistemos. Kaip tai pasiekti, kad nebūtų nuskriaustas žemės ūkio sektorius? Tai pagrindinis klausimas, į kurį reikėtų koncentruotis, ir tai bandome padaryti, pateikdami viziją, kur stengiamės suderinti visus dalykus“, – aiškino M. Vaščega.

Žaliasis kursas ar tvari gamyba?

Komunikato pristatymas sulaukė įvairių komentarų ir nuogąstavimo, kad Lietuva aklai nesektų senos politikos pėdomis, kai žemės ūkio gamyba ir žemdirbiai jau buvo pradėti stumti į antrąjį planą, į pirmąjį iškeliant vadinamuosius aplinkosaugininkus ir jų projektus, kuriems nestinga visokeriopos paramos. „Mane labai giliai nustebino tai, kad daug kartų išgirdau kartojant „žaliasis kursas“, nors šiame komunikate, kurį atidžiai skaičiau, žaliasis kursas nė karto nepaminėtas. Čia minimas žaliasis perėjimas ir tai tik inovacijų ir technologinio atnaujinimo kontekste. Tai neturi nieko bendro su žaliojo kurso reikalavimais – trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimu, žemės apleidimu ir t. t., nepaminėta nei strategija „Nuo ūkio iki stalo“, nei biologinės įvairovės strategija, – KRK savo pastebėjimus be užuolankų išsakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas. Jis „Ūkininko patarėjui“ užsiminė, kad, kiek pamenantis, ir strateginio dialogo rekomendacijose dėl ES žemės ūkio ateities žaliasis kursas taip pat nebuvo paminėtas nė karto.

LŽŪBA prezidentas pabrėžė, kad ES komunikate yra nustatytas bendrasis principas ir labai aiškiai pasakyta, jog bus remiami ūkininkai, aktyviai užsiimantys žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat akcentuojama, kad žemės ūkio ir maisto gamyba yra esminė kaimo bendruomenių gyvybingumui ir klestėjimui. Kaimo vietovėse, kurios užima 75 proc. ES teritorijos, gyvena 25 proc. ES gyventojų, taigi jos – neatskiriama Europos tapatybės dalis. „Jeigu BŽŪP bus nukreipta į gamybą, tiksliau – į ekonominę veiklą ir aplinkos išsaugojimą, kitaip sakant, šios dvi veiklos bus sujungiamos, tai reiškia, kad „sofos“ ūkininkai, kurie neužsiima gamyba, turės būti eliminuoti iš BŽŪP“, – akcentavo E. Pranauskas.

Emocinis blogėjimas

Seimo nariui Viktorui Pranckiečiui ausį rėžia tai, kad, kalbant apie BŽŪP perspektyvą ir aplinkosaugos svarbą, vis akcentuojama, jog aplinka blogėja, biologinė įvairovė mažėja ir panašiai. „Neturime statistikos duomenų, bet nuolat norime skelbti apie blogėjimą. Pavyzdžiui, EK skelbia, kad 60 proc. dirvožemių Europoje yra degraduojančių. Iš tikrųjų taip, nes natūraliai daug kur yra kalnų šlaitai ir t. t. Bet pas mus erozijos vyko tūkstantmečius ir toliau vyksta, mes čia nieko neišrandame ir tik norime parodyti, kad kažkas yra blogai ar blogiau. Reikėtų daugiau švietėjiškos veiklos, kad visuomenė žinotų, kas vyksta“, – ŪP pastebėjo KRK narys.

Teiginiai dėl biologinės įvairovės nykimo jam taip pat kelia klausimų. „Prieš kokius 50 metų ne taip dažnai galėjai pamatyti gandrą, o išvysti elnią – iš viso buvo retenybė, o dabar kiek jų turime? Ir tai ne vieninteliai pavyzdžiai, bet sakoma, kad viskas blogėja... Kintant žemės ūkiui ar žemės naudojimo formai, kinta ir fauna. Jeigu lauką užleidome mišku, ten nesiveis paukščiai, kurie peri ant plikos žemės, pievose ar krūmynuose, bet gyvens miško populiacijos. Tai yra elementarūs dalykai“, – komentavo politikas.

Jis teigė pastebintis spekuliacijų ir dėl vandens telkinių būklės. Anot parlamentaro, pažvelgus į Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, per pastaruosius dešimtmečius vandens kokybė gerėjo, bet kalbama, kad blogėja. „Įdomu tai, kad geriamajam vandeniui nustatyta nitratų norma – 50 mg/l, o vandens telkiniams – 10 mg/l. Aplinkos būklės blogėjimą reikėtų iliustruoti rimtais skaičiais ir pagrindimu, o ne emocijomis“, – įsitikinęs politikas.

Pražūtinga kryptis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.