Kaip prezidentas gali skirti ministrus?

Advokatas, socialinių mokslų ir teisės krypties daktaras Algimantas ŠINDEIKIS:

„Savo poziciją dėl prezidento teisių ir galių galėčiau pasakyti labai trumpai: teisingai pacitavote Konstituciją, kokios yra prezidento galios, formuojant Vyriausybę rinkimams pasibaigus. Prezidentas negali nulemti, kokios partijos sudaro valdančiąją daugumą, tai yra rinkimus laimėjusios partijos prerogatyva. Šiuo atveju buvo socialdemokratai su savo koalicijos partneriais. Seimas nusprendžia, kas vadovaus daugumai ir tokiu atveju prezidentas pagal Konstituciją gali tik arba tvirtinti, arba netvirtinti ministrų, kuriuos siūlo valdančioji dauguma. Jeigu dabar prezidentas nusprendė, kad kažkoks kandidatas yra netinkamas užimti ministro pareigas, visiška tiesa yra ta, kad jis turi teisę tokio kandidato ministru neskirti. Aišku, paaiškindamas visuomenei, valdančiajai koalicijai, kodėl jis nenori jo skirti, kokių kvalifikacijų ir reikalavimų, keliamų ministrui, tas žmogus neatitinka. Tokiu atveju turėtų būti siūlomas kitas ministras. Čia kalba eina ne apie partijas, o apie ministrus.

Ar gali prezidentas pasakyti iš anksto, kad, tarkime, tam tikros partijos ministrų iš principo netvirtins? Aš nemanau, kad prezidentas turi tokią konstitucinę teisę dėl to, kad žmonės rinkimuose balsavo už tuos politikus, kuriuos jie išrinko, ir jie turi ne tik teisę formuoti Vyriausybę, bet ir pareigą atsakyti už tos Vyriausybės veiklą. Tad jei partijai nėra pradėto jokio ikiteisminio tyrimo, ji nėra teista ir t. t., tokiu atveju, mano vertinimu, prezidentas tokios galios neturi. Bet dar pakartosiu – skirdamas ministrus, jis gali nesutikti su jų kvalifikacija, tinkamumu užimti tas pareigas. Tik tokios yra prezidento teisės.

Prezidentas net negali teigti, kad jis iš pricipo neskirs teikiamų valdančiosios daugumos narių partijų ministrų. Jis negali pasakyti iš anksto, kad išvis netvirtins tos partijos ministrų, nepriklausomai nuo to, kokios bus pateiktos kandidatūros. Nes ta partija – „Nemuno aušra“ – rinkimuose yra gavusi rinkėjų balsus ir jeigu ji patenka į valdančiąją daugumą, tai turi teisę teikti ministrus tvirtinti prezidentui. Bet jis gali nesutikti tik su konkrečiomis kandidatūromis, nurodydamas tų kandidatų netinkamumo priežastis. Nepamirškime, kad gyvename valstybėje su atsakingu valdymo principu, su veiklos skaidrumu, todėl prezidentas negali tiesiog užsispirti ir pasakyti, kad jam nepatinka ta partija, tas žmogus. Tokios teisės jis neturi.“

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius SKVERNELIS:

„Prezidentas, dalyvaudamas Vyriausybės formavime, turėdamas konstitucinius įgaliojimus, turi teisę atstovauti šaliai ne tik užsienyje, kaip kai kas primityviai galvoja, bet ir šalies viduje. Jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad mūsų valstybė būtų demokratine, kad mūsų valstybė išliktų tų Lietuvos žmonių priimtų įsipareigojimų, aljansų ir tarptautinių organizacijų nare, būtų solidi valstybė, kurioje neskatinami neapykanta, antisemitizmas ir visuomenės nesantaika.

Prezidentas maksimaliai išnaudoja savo galias. Gaila, kad dabar finišo tiesiojoje jis neišlaikė egzamino ir leido į Kultūros ministeriją ateiti žmogui, kuris neturi net minimalių kompetencijų.“

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus ŽEMAITAITIS:

„Praktiškai arba juoko forma tai būtų galima priimti, nors konstituciškai ir juridiškai – tai ne. Bet, matyt, kiekvienas šalies vadovas, matydamas, kokias galias turi Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės Korėjos vadovai, siekia praplėsti ir savo galias. Natūralu, jog demokratinių valstybių lyderiai dažnai mokosi iš autoritarinių ar autokratinių valstybių, nes ten esantys prezidentai realiai yra ir vyriausybių vadovai, skiriantys ministrus. Tokioje prezidentinėje valstybėje nėra net parlamento. Panaši praktika dabar susiformavo ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors ji jau galioja keturis šimtus metų ir net dar daugiau. Donaldas Trumpas, pamatęs, kad gali naudoti savo galios instrumentą kaip prezidentas, tuo ir naudojasi, o viso šito rezultatas – šiuo metu uždaryta Vyriausybė. Ji dabar – „šacho ir mato“ situacijoje.

Faktas, kad visko gali būti, bet ar Lietuvoje demokratiškai išrinkta valdžia ar politikai leis tai daryti prezidentui, labai abejoju. Juolab kad jam yra paskutinė kadencija. Gali kilti klausimas, ar prezidentas turės autoritetą skirti ministrus. Manau, atsirastų didelis konfliktas ir ginčas, nes po 2028 m. Seimo rinkimų 2029-ųjų gegužę vyks Prezidento rinkimai. Tai gali būti taip, kad prezidentas, norėdamas užsigarantuoti sau tolesnį politinį darbą ar politinį spektrą politinėje padangėje Lietuvoje, gali kaip tik susitarti su 2028 m. valdančiąja dauguma, kad jis neprieštarauja skiriant Ministrų Kabinetą ir paskiria Ministrę Pirmininkę, o paskyrus ją ir jam pabaigus kadenciją, ir, jeigu Ministrė Pirmininkė bus išrinkta prezidente, tai jis galėtų tapti Ministru Pirmininku. Taip jie pasikeistų statusais, kaip aš sakau – pareigomis. Taip buvo Rusijoje. Ir ne tik joje. Panaši situacija gali susiklostyti ir Amerikoje, kai dabartinis viceprezidentas dalyvaus Prezidento rinkimuose, nes Donaldas Trumpas nebegalės dalyvauti rinkimuose. Jeigu viceprezidentas laimės, viceprezidentu gali tapti D. Trumpas. Todėl sakau – kiekvienos demokratinės šalies lyderis dažniausiai mokosi iš autoritarinių ir autokratinių valstybių.“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas PAVILIONIS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.