Kaip racionaliau skirstyti paramą žaliavų perdirbimui?

Žemės ūkio ministras dr. Ignas HOFMANAS:

„Pasiektume rimtesnių rezultatų, jeigu parama būtų skiriama jau veikiančioms įmonėms. Bet jei norime išplėsti perdirbimą arba gaminti kažkokius naujus produktus, kurie iki šiol nebuvo gaminami, tada, be abejo, turėtume remti naujus perdirbėjus. Žaliavų perdirbimas būtų efektyvesnis, jeigu būtų remiami ir nauji projektai.

Jau veikiančios perdirbimo įmonės, bendrovės, kooperatyvai, be abejo, yra finansiškai stipresni, turi įdirbį, geriau valdo situaciją ir taip pat galėtų plėtoti veiklą, gamindami kokius nors naujus produktus. Bet norint labiau išplėsti gamybą ir įtraukti daugiau ūkininkų į kooperatinį perdirbimą pačiuose kooperatyvuose, turėtų jau dabar veikiantys kooperatyvai rinktis ir perdirbimo veiklą. Tada pasiektume platesnio masto perdirbimą, į šį darbą būtų daugiau įtraukiama ūkininkų ir kartu būtų sustiprinama ūkininkų finansinė, ekonominė padėtis. Jie būtų tos galutinės naudos gavėjai.

Kuria linkme eiti? Manau, kad galime rinktis abi kryptis. Bet pirmiausia reikėtų įvertinti, kokį mes norime pasiekti rezultatą. Ar norime projektą greičiau įgyvendinti, ar norime daugiau žemdirbių įtraukti į perdirbimą? Jeigu norime greičiau, tada galima sakyti, kad būtų tikslingiau finansuoti jau veikiančius perdirbimo kooperatyvus ar bendroves, o jeigu norime plėsti perdirbimo mastus, pritraukti daugiau ūkininkų į tokius kooperatyvus, tada reikėtų remti naujus projektus.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas dr. Kęstutis MAŽEIKA:

„Manau, kad parama turėtų būti skiriama ir tiems, ir tiems. Galėtų būti skatinama ir dalis vadinamųjų „nulinių“ projektų, jei yra iniciatyvos, o idėjos yra inovatyvios bei skiriamas tam tikras kiekis privataus kapitalo. O remti vien tik jau esamas įmones gal nebūtų pats efektyviausias paramos lėšų naudojimo būdas.

Kita vertus, skiriant paramą „naujokams“, gali atsirasti daugiau rizikų. Todėl galbūt turėtų būti paskaičiuotas paramos intensyvumas, sudėti kokie nors garantiniai saugikliai, ir pats pradinis privatus įnašas turėtų būti didesnis. Yra garantiniai fondai bei kitos finansavimo galimybės, tad užkirsti kelią rizikoms yra galimybių. Pavyzdžiu galėtų būti vertikalus ūkis, kuris šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam mieste, yra tikrai puiki alternatyva. Kaip idėja šiuo metu jis parduodamas jau ir užsienio šalims. Tai puikus principas, išbandytas Lietuvoje. Tikrai yra gerųjų pavyzdžių ir negalime užkirsti kelio naujovėms. Galbūt reikėtų daugiau kompetencijos vertinime. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai turėtų tinkamai įvertinti bei sudėti saugiklius, kad vienam ar kitam projektui skirti pinigai nebūtų tiesiog išmesti į balą.

Nepamirškime ir biodujomis varomo traktoriaus istorijos, ekologinių ūkių mega stambinimo, nesant jokių saugiklių, ir kitokių produktų kūrimo... Šiandien lyg ir viso to rezultatas, lyg ir jo nėra. Suskaičiavus išlaidas, kiek tai kainavo, paaiškėjo, kad tai nebuvo pats efektyviausias būdas panaudoti paramos lėšos, o labiau panašu į pinigų taškymą.“

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis KAUZONAS:

„Manyčiau, kad būtų tikslingiausia paramai skirtas lėšas padalyti per pusę. Nes greičiausias atsiperkamumas būtų remiant dabar veikiančių įmonių gamybinius projektus, kadangi jos turi produktus, turi rinkas, turi viską, tik galbūt reikia atnaujinti technologijas, pajėgumus. Tai būtų pats greičiausias etapas. Tačiau negalima nusigręžti nuo naujų idėjų, nes sakoma, kad iš dešimties viena idėja iššauna. Tad manau, kad lėšos turėtų būti skaidomos bei skiriamos vieniems ir kitiems vienodai – per pusę. Juo labiau kad taip išvengtume susikiršinimo dabar ŽŪM remiamo kooperatyvų judėjimo ir tradicinės gamybos.

Tai yra svarbu dar ir todėl, kad tradicinių maisto produktų perdirbimo dalis bendrajame vidaus produkte per paskutinius dešimt metų, negaunant rimtesnės paramos, sumažėjo nuo 4 iki 3 proc., t. y. gamyba sumažėjo 25 proc. Tai signalas, kad be tolesnės paramos ir ateityje gamybos apimtys mažės.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.