Kaip saulės energetika galėtų padėti užlopyti Lietuvos kelius

Jau įprastu vaizdu tapo saulės moduliai ant gyventojų namų stogų ir saulės elektrinės pievose. Be jokios abejonės, efektyviausia, kai saulės elektrinėms nereikia užimti naujos žemės, o galima pasinaudoti jau esančiu turtu. Tokio, nenaudojamo, itin gausu transporto infrastruktūroje. Jo panaudojimas saulės energetikai padėtų padidinti kelininkų biudžetą, o kai kuriais atvejais sumažinti išlaidas, pvz., atsinaujinančios energetikos vystytojams įrengiant triukšmo barjerus su saulės moduliais.

Pirmosios triukšmo užtvaros pasaulyje su saulės moduliais buvo įrengtos Šveicarijoje dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Uždengtas ruožas tęsėsi beveik 1 kilometrą ir tarnavo daugiau nei dvidešimt metų. Saulės energetikos technologijos per tą laiką itin patobulėjo, o jų kaina gerokai nukrito. Nuo 2022 m. Šveicarijoje leidžiama susidomėjusiems vystytojams naudotis atrinktomis šalia kelių ir geležinkelių esančiomis pakelėmis, triukšmo barjerais bei poilsio aikštelėmis ir statyti saulės elektrines. Apskaičiuotas potencialas sudaro daugiau nei 100 MW galios.

Kai kurios itin nedaug atsinaujinančios elektros energijos gaminančios šalys, tokios kaip Slovėnija, taip pat pradeda įžvelgti potencialą transporto infrastruktūroje. Prieš mažiau nei pusmetį ten buvo priimtas įvairių priemonių, skatinančių vėjo ir saulės energetikos vystymą, paketas. Šalyje iškeltas tikslas nustatyti prioritetines teritorijas, skirtas saulės energetikai. Tarp jų – stogai, uždaryti sąvartynai bei transporto infrastruktūra. Slovėnijos įstatymų leidėjai tikisi, kad automobilių stovėjimo aikštelės ir teritorijos aplink kelius ir geležinkelius bus intensyviai naudojamos energetikai.

Kita šalis, pasiryžusi intensyviai panaudoti geležinkelių infrastruktūrą energetikai – Prancūzija. Jos nacionalinis traukinių operatorius „SNCF“ yra vienas iš didžiausių žemės valdytojų bei elektros energijos vartotojų šalyje. Artimiausių metų planuose – įrengti maždaug 1 GW galios saulės elektrinių ant nenaudojamų traukinių bėgių. Paryžiaus ir dar kelių miestų stočių stogai saulės moduliais uždengti jau kelerius, taip pat įgyvendinama dar 119 panašių saulės energijos projektų.

Lietuvoje yra beveik 14 tūkstančių kilometrų asfaltuotų kelių. Deja, nė vienas jų metras nėra išnaudojamas atsinaujinančios elektros energijos gamybai, nors gausu tiek triukšmo atitvarų, tiek žaliųjų skiriamųjų juostų. Tokia pati situacija ir su geležinkelio tinklais. Tūkstančiai hektarų apsauginių zonų aplink geležinkelius vis dar neišnaudoti. Elektrifikuojant traukinius, tokiose teritorijose pagaminta elektros energija galėtų būti iškart panaudojama elektriniams traukiniams. Taip pavyktų sumažinti kelionės kainą keleiviams bei krovinių pervežimo tarifus.

Tiesa, akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ šiemet pastatė naują 200 kW galios saulės elektrinę, kuri užtikrins Kauno rajone esančio bendrovės komplekso vidaus poreikius. Skaičiuojama, kad ši saulės elektrinė bendrovei padės sutaupyti ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų per metus. Bendrai AB „Kelių priežiūra“ valdo 7 elektrines, turinčias vos 300 kW galią, bet nė viena jų nėra įrengta transporto infrastruktūroje. Susisiekimo ministerija galėtų parodyti pavyzdį ir, užduot nuolat prašiusi didinti biudžeto asignavimus (kurių vis tiek trūksta), siektų generuoti pajamas, mažinti išlaidas ir prisidėti prie žaliosios energetikos transformacijos.

Šaltinis: Žiedinė ekonomika

SNCF nuotr.: Prancūzijos traukinių operatoriaus SNCF dukterinė įmonė „SNCF Renewables" šiais metais pradės eksploatuoti pirmąsias apie 30 įvairaus dydžio saulės elektrinių (ant žemės, pastatų stogų ir automobilių stovėjimo aikštelių stogelių); tikslas – iki 2030 m. pasiekti 1000 megavatų elektros galios pajėgumą piko metu, tai sudaro apie penktadalį viso dabartinio poreikio.