Kaip sekasi su Žaliuoju kursu? Žemės naudojimas ir miškininkystė

EK akcentavo, kad pagal dabartines prognozes 2030 metų tikslas yra sunkiai įkandamas – iki jo truks nuo 45 iki 60 mln. t CO2 ekv. Didžiausia įvardinama problema – nuo 2010 metų mažėjančios miško žemės absorbcijos. Anksčiau buvo laikomasi vienos nuomonės, kad tai – senėjančių medynų požymis, ir kad esami miškai yra persisotinę anglimi. Tačiau, dabar tampa aišku, kad šie pokyčiai yra ir klimato kaitos padarinys su savo ilgomis sausringomis vasaromis ir netipinėmis žiemomis. Medynai nespėja prisitaikyti ir tampa lengvu kenkėjų grobiu – toks stichinis eglių kenkėjų antplūdis buvo fiksuotas 2015 metais Čekijoje, o jau antrus metus ir Lietuvoje su milžiniškais džiūstančių medžių plotais. Deja, bet šiame sektoriuje daugelis procesų yra itin lėti ir yra ypatingai sunku pakeisti nusistovėjusias tendencijas. Todėl tik pasitelkus tikslias ir apgalvotas priemones, galima išvengti dar blogesnių scenarijų.

Šiame, ES žaliojo kurso kontekste, Lietuvai prognozuojamas nustatytų tikslų pasiekimas. Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) vertinimai rodo, kad nepaisant medynų prieaugio miškuose mažėjimo nacionalinis 2030 metų tikslas (apie 7,1 milijonų tonų CO2 ekv.) LULUCF sektoriuje, panaudojant papildomas politines priemones (miško įveisimą, tausojančius žemės dirbimo būdus ir kt.), yra pasiekiamas. Tačiau, reikia nepamiršti, kad jis įgyvendinamas tik tikslingai bendradarbiaujant valstybei bei privatiems žemės savininkams ir tikslingai įgyvendinant priemones jau numatytas NEKSVP.

VMT informacija