Štai kaip senoms padangoms suteikiamas antras gyvenimas

Kaip veikia perdirbimo gamykla?

Gamintojų skaičiavimu, tinkamai eksploatuojama padanga gali atlaikyti 80–100 tūkst. kilometrų. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad padangos naudojimo laikas gali baigtis gerokai anksčiau, pavyzdžiui, jei yra pažeidžiama taip, kad jos nebeįmanoma suremontuoti. Deja, dėl vulkanizacijos proceso padangų gumos nebeįmanoma panaudoti gaminant naujas padangas, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip padangų atliekas panaudoti naujiems produktams. Jų yra daug, tačiau viskas prasideda nuo tinkamo medžiagų paruošimo.

Senos arba naudoti netinkamos padangos yra surenkamos ir gabenamos į specialias perdirbimo gamyklas. Pavyzdžiui, Lietuvoje aktyviai veikianti „Padangų importuotojų organizacija“ surinktas padangų atliekas gabena į vieną didžiausių Europoje ir pačią didžiausią Lenkijoje perdirbimo gamyklą „Recykl“, kurioje per metus perdirbama daugiau nei 100 tūkstančių tonų padangų atliekų.

Pirmas etapas – padangų išskirstymas pagal rūšį ir jų nukreipimas į konvejerius, kuriais jos pasiekia pirminio smulkinimo įrenginius. Juose padangos susmulkinamos į vadinamuosius „čipsus“ – ganėtinai didelės frakcijos daleles, kurios naudojamos kaip kuras, pavyzdžiui, cemento gamyklose. Toks kuras yra efektyvus dėl didelio kaloringumo ir aukštos degimo temperatūros, todėl, norint pasiekti tokį patį rezultatą, sudeginamas mažesnis kiekis padangų, nei, palyginus, medienos ar popieriaus. Dėl ypač efektyvių filtrų degimo metu į aplinką nepatenka pavojingi teršalai.

Likusi dalis, kuri nepanaudojama kaip kuras, siunčiama į kitus smulkinimo etapus. Jų metu stambesnės atliekų dalys smulkinamos į dar mažesnės frakcijos daleles. Tai leidžia efektyviai atskirti tokias padangose esančias medžiagas kaip metalas ir medvilnė, kurios taip pat pateikiamos antriniam panaudojimui. Nuo kitų medžiagų atskirta padangų guma smulkinama pagal poreikį, priklausomai nuo to, kokiems gaminiams bus skirtos granulės. O gaminių tikrai daug...

Platus gaminių spektras

Tikriausiai niekas nenustebs sužinojęs, kad iš panaudotų padangų gaminama minkšta danga, kuri naudojama lauko vaikų žaidimo aikštelėse ar sporto kompleksuose. Tai buvo vienas iš pirmųjų gaminių, pradėtas gaminti iš perdirbtų padangų. Tačiau per pastaruosius 10–15 metų buvo sukurta gausybė kitų produktų, kurių gamyba neįsivaizduojama be granulių, kurios kadaise buvo padangos.

Pavyzdžiui, granulės panaudojamos ir specialioms dangoms, skirtoms naudoti gyvulių ūkiuose. Tokia danga yra patogesnė gyvulių kanopoms, sumažina riziką susižaloti ir užtikrina geresnę higieną. Taip pat smulkios granulės naudojamos gaminant stogo dangą. Tokios stogo dangos privalumai: užtikrinama geresnė šilumos izoliacija, sumažinamas lietaus keliamas triukšmas, o pati danga yra lengvesnė. Apskritai iš naudotų padangų gaminama produkcija statybų sektoriuje naudojama vis dažniau ir plačiau.

Dėl puikių amortizacinių savybių ir ilgaamžiškumo, iš padangų gautos granulės gali būti naudojamos ir tiesiant kelius. Ši technologija yra palyginti nauja, tačiau sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir tai tik dalis sričių bei gaminių, kur naudojama iš perdirbtų padangų gaunama produkcija.

Perdirbta medvilnė dėl savo kokybės nelabai kam tinka, todėl iš karto vežama į cemento gamyklą, kur yra puikus kuras.

O štai metalas yra perlydomas ir puikiai tinka bet kokiam naudojimui kaip bet koks kitas metalas.

Tačiau, kad būtų pasiektas toks rezultatas, labai svarbu, kad veiktų visa pirminė padangos „gyvavimo“ grandinė – jomis prekiautų atsakingi ir sąžiningi verslininkai, kurie vykdo įstatymais numatytas prievoles, pirkėjai rinktųsi atsakingą požiūrį pripažįstančius padangų pardavėjus ir paslaugų teikėjus, o naudoti netinkamos padangos būtų paliekamos ten, kur joms ir vieta, kad galiausiai atsidurtų perdirbimo gamyklose ir įgautų naują, kai kam netikėtą, formą ar paskirtį.

Partnerio turinys