Sodininkai mėgėjai nori reformuoti valstybės valdymą

Lozungai ir „pilkoji zona“

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis surašė naivesnio piliečio akiai patrauklių lozungų rinkinėlį: „Sodininkai ir regionų gyventojai netylės!“ bei „Atėjo laikas keisti sistemą – už stiprius regionus ir veikiančią valdžią!“.

Pasirodo, „atėjo laikas“ naikinti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Aplinkos ministeriją, sujungiant jas „į vieną efektyvią Regionų ministeriją“.

Kas gi tokio nutiko, kad sodininkai nusprendė keisti valstybės valdymo struktūrą?

„Dabartinės ministerijos tapo biurokratinėmis struktūromis, kurios neturi ryšio su regionų žmonėmis, o jų veikla orientuota į siaurų lobistinių grupių interesus. Sodų bendrijos, kuriose gyvena apie 500 tūkst. Lietuvos žmonių, negauna jokios realios paramos ir lieka „pilkojoje zonoje“ tarp miestų ir kaimo teritorijų“, - piktinasi lozungų rašytojai, kažkodėl šventai įsitikinę, jog naujoji Regionų ministerija tikrai jais pasirūpins ir ištrins visas „pilkąsias zonas“.

Reikia pinigų

Tačiau toliau skaitant minėtą raštą aiškėja, jog „pilkosios zonos“ čia niekuo dėtos – sodininkams reikia... na, žinoma, – PI...NI...GŲ: „Žemės ūkio ministerija valdo milijardus ES investicijų, kurios turėtų būti skirtos regionų plėtrai ir atskirties mažinimui, tačiau realybėje dauguma šių lėšų atitenka didžiausiems žemvaldžiams... 80 proc. ES paramos atitenka vos 20 proc. pareiškėjų, o smulkieji ūkininkai ir sodų bendrijų gyventojai lieka be jokios paramos...“.

Bet juk, gerbiamieji sodininkai, o kas jums trukdo būti tarp tų „20 proc. pareiškėjų“? Užuot rašinėjus beprasmiškus paskvilius ir lozungus, gal vertėtų tiesiog pateikti savo verslo paraiškas ŽŪM? Ach, jūs nevystote jokio verslo? Kaip ten sakė Šarikovas garsiajame Bulgakovo romane „Šuns širdis“: reikia imti ir viską padalinti?...

Dalybos

Padalinti turėtų biurokratiją panaikinsianti Regionų ministerija, tada būtų skaidru ir sąžininga.

Jau įsivaizduoju naująjį Regionų ministrą, žvaliai risnojantį sodininkų bendrijos keliukais su pilnu karučiu pinigų. Laimingi sodininkai mojuoja skepetaitėmis ir grėbliais grėbsto byrančius banknotus, lyg rudeninius lapus...

Paskui ministrą rieda virtinė kelių remonto technikos – visur lygina, asfaltuoja, tiesia vandentiekį ir kloja šaligatvius. Darnios kolonos pakraščiuose „bobcatai“ intensyviai kasa griovius naujiems kanalizacijos vamzdžiams... Žinoma, niekas nereikalauja už visa tai atsiskaityti – naujoji ministerija juk dirba išimtinai „paprastam sodininkui“, o ne kokiems lobistams...

Tačiau šį idilišką vaizdelį, deja, sugadina niūri abejonė, atplazdėjusi iš kitos įstaigos raštų...

Niūri abejonė

„Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) sveikina Vyriausybės iniciatyvą steigti Regionų ministeriją, tačiau pabrėžia, kad vietoje naujos biurokratinės struktūros kur kas naudingiau būtų peržiūrėti visą valdymo modelį ir apsvarstyti galimybę apjungti nepakankamai efektyvias Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas...“, – rašoma kitame rašte, atplazdėjusiame iš pačių Žemės ūkio rūmų (ŽŪM) ir akivaizdžiai įkvėpusiame sodininkus žygiui į šviesų Regionų ministerijos rytojų.

Šio rašto struktūra visiškai atkartoja sodininkų stilių, o ir tuos pačius argumentus... (Kas nuo ko nusirašė čia ne taip svarbu, kur kas svarbiau, kad pilietinė visuomenės stiprėja ir bręsta, didvyriškai kovodama prieš kvėpuoti neleidžiančią biurokratiją).

Nenuostabu, jog rašto autoriai nepamiršta ir vargstančių sodininkų bėdų. Tiesa, tik vienu sakiniu: „Nors regionų atskirties mažinimui ES finansavimas skiriamas gausiai, iki šiol trūksta realių investicijų į sodų bendrijų ir kitų kaimo vietovių infrastruktūrą – daugybė žmonių šiose vietovėse neturi pagrindinių patogumų, tokių kaip centralizuotas vandens tiekimas ar nuotekų šalinimo sistemos“.

Beldžiant į valdžios vartus...

Kadangi šiedu cituoti raštai tampriai tarpusavyje susiję, belieka išsiaiškinti, ką blogo autoriams padarė dvi jų „naikinamos“ ministerijos.

Kad neduoda pinigų, kur kas aiškiau parašė sodininkai. Tuo tarpu „jaunaisiais ūkininkais“ prisistatantys raštininkai pripažįsta, kad pinigų taip pat neatsisakytų („Užuot išlaikius dvi dideles ministerijas, dalį lėšų, skirtų biurokratinio aparato išlaikymui, būtų galima nukreipti tiesiogiai regionams – infrastruktūrai, jaunųjų ūkininkų paramos programoms ar aplinkosauginiams projektams“), tačiau pageidautų dalyvauti ir „sprendimų priėmimo procese“: „Tuo tarpu jauniesiems ūkininkams ir šeimos verslams dažnai trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir galimybės būti išgirstiems politiniame sprendimų priėmimo procese“.

Na, pastarąjį pageidavimą galima realizuoti ir be jokių valdžios pastangų: dalyvaukite rinkimuose, ponai, jeigu žmonės Jus išgirs, galėsite realizuoti savo viziją. Arba realiai atstovaukite bendruomenių interesus, nes tuos, kurie tikrai kažką atstovauja, valdžia teikiasi išgirsti.

Parengė Skirmantas Aušrys