Kaip suderinti ekonomiką, aplinkosaugą ir saugumą?

 Apie tai antradienį Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) surengtoje konferencijoje „Tvarumo pavasaris“ Vilniuje diskutavo užsienio ir vietos ekspertai. 

„Didžiausia kliūtis – socialiniai ir politiniai barjerai. Nors dauguma gyventojų deklaruoja susirūpinimą klimato kaita, realūs vartotojų įpročių pokyčiai vyksta lėtai. Be to, geopolitinė įtampa ir nacionalistiniai judėjimai stabdo sisteminius sprendimus. Nepaisant dabartinių iššūkių, technologinė pažanga neišvengiamai skatins perėjimą prie tvarios ekonomikos“, - pabrėžė Martin Kruse, Kopenhagos ateities studijų instituto patarėjas ir futurologas.

Tuo tarpu estų ekonomistas Raul Eamets siūlė atkreipti dėmesį į saugumą: išlaidos gynybai ir gynybos pramonė stiprintų ekonomiką, Europai reikia mažiau taisyklių ir daugiau investicijų,  svarbi koordinuota pramonės politika ir biurokratijos mažinimas atidedant tvarumo atskaitomybės reikalavimus.

„Mums itin svarbu didinti konkurencingumą, investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, naujas technologijas. Europa neturi žaliavų, turi daug migracijos, gimstamumo problemų, technologinį atsilikimą ir energetikos sektoriaus iššūkių. Kai Rusija kvėpuoja mums į nugarą, ar svarbu, kad būsime tvariai sunaikinti?“, – kalbėdamas apie Baltijos šalių saugumo situaciją sakė R. Eamets.

„Suraskite, parodykite bent vieną verslininką Lietuvoje, kuris sakytų, kad jo veikla nėra pernelyg reguliuojama“, - ironiškai pridūrė estų ekonomistas.

Konferencijoje ekspertai aptarė ir technologinių sprendimų svarbą kovoje su klimato kaita, tvarumo reguliavimo iššūkius, ekonomikos tendencijas, kurios, panašu, skirsis su kiekvienu regionu ir tie skirtumai tik didės.

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, teigė, kad šiuo metu vyksta deglobalizacijos procesas, tad Europa sieks, kad žaliosios technologijos būtų kuriamos vietoje, o ne vien tik importuojamos. Bus daugiau dėmesio skiriama tvarių technologijų pritraukimui ir plėtrai vietinėje rinkoje.

 Paulius Petrauskas, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas, atkreipė dėmesį į ilgalaikę žaliosios transformacijos naudą – nors pradinės investicijos yra didelės, ilgainiui jos atsiperka.

„Didžiausia transformacija laukia statybų, pramonės, tekstilės ir plastiko sektoriuose, kur tradicines medžiagas tikrai keis tvarios alternatyvos“, - sakė jis.

Inga Beiliūnienė, ILTE valdybos narė, veiklos plėtros vadovė akcentavo, kad verslo projektai, kuriems tikimasi gauti finansavimą, jau šiandien privalo atitikti ESG kriterijus ir negali daryti reikšmingos žalos aplinkai. Tačiau pasak jos, svarbu subalansuoti reguliavimą, kad jis nebūtų per didelė administracinė našta mažesniems verslams, o didžiausių iššūkių kelia transporto ir žemės ūkio sektorių persitvarkymas.

Burdamas verslo ir viešojo sektoriaus atstovus, ŽFI siekia, kad tvarumo reguliavimas skatintų tvariųjų finansų srautus ir prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo. Šiuo metu galiojantis reguliavimas yra sudėtingas, ir nors jo paprastinimas yra siektinas, kai kurie palengvinimai gali įnešti sumaišties ir sumažinti įmonių motyvaciją diegti tvarumo praktikas.

„Vis dėlto, beveik 50 proc. įmonių tvarumą vertina kaip naštą – tai brangu, užima daug laiko, sudėtinga taikyti reikalavimus. Ekspertai kelia pagrįstą klausimą, ar būtina turėti 300 tvarumo rodiklių – galbūt užtektų 100? Visgi, dalis įmonių jau turi nemažą įdirbį renkant duomenis, daug investavo, kad atitiktų naujuosius tvarumo atskaitomybės reikalavimus, ir dabar nežino, ar verta tęsti pradėtus darbus šioje srityje“, - ŽFI užsakymu atliktos įmonių apklausos rezultatais bei atgarsiais po Europos Komisijos Omnibus pasiūlymų dalinosi ŽFI vadovas Audrius Šilgalis. 

Swedbank ekonomistė Greta Ilekytė diskusijoje „Ar tvarumas yra ekonomiškai tvarus?“ kėlė klausimą, kodėl apskritai reikia rinktis tarp investicijų į saugumą, gynybą ir į tvarumą, Žaliojo kurso tikslų pasiekimą, nes abi sritys vienodai svarbios ir klimato kaita ne ką mažiau pavojinga, nei karas. 

Ekspertai sutarė – tvarumo klausimas ne tik neišvengiamas, bet ir ekonomiškai naudingas ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau norint pasiekti realių pokyčių, reikia tiek technologinių inovacijų, tiek didesnio visuomenės įsitraukimo bei politinės valios.

ILTE informacija