Kaunas -4,9 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Grd 2024
Kaunas -4,9 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Grd 2024

Kaip žemės ir miškų ūkis gali prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo?

2024/05/15


Kintančio klimato kontekste žemės ūkis dažnai vadinamas bene pagrindiniu aplinkos teršėju. Bet ar šie kaltinimai pagrįsti? Kokie sprendimai gali padėti mažinti klimato kaitą ir didinti biologinę įvairovę? Šie ir kiti ūkininkams bei visuomenei aktualūs klausimai bus pristatyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) stende žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodoje „Agrovizija“, vyksiančioje birželio 19–21 d. Dotnuvos seniūnijoje, Kėdainių rajone.

Kuo svarbi biologinė įvairovė?

Gamtoje viskas yra susiję, didesnė biologinė įvairovė skatina visų gyvybės formų Žemėje sąveiką. Bakterijos ir kiti organizmai organines medžiagas skaido į maistines ir taip augalams sukuria sveiką dirvožemį. Dirvožemio būklę taip pat padeda gerinti tinkamai parinkti augalai.

„Vienas iš būdų padidinti biologinę įvairovę žemės ūkio naudmenose yra žydinčių augalų juostų, daugiamečių įvairiažolių pievų įrengimas. Tuomet ne tik padidėtų biologinė įvairovė, bet ir sumažėtų vandenų tarša, pagražėtų kraštovaizdis“, – teigia LAMMC ŽI Žolių selekcijos skyriaus vedėja dr. Eglė Norkevičienė.

Siekiant didinti anglies sekvestraciją, galimas ir agromiškininkystės taikymas, šalia žemės ūkio paskirties pasėlių įterpiant medžių juostas. Jei bus pakankamai medžių ir pievų, bus ir pakankama vabzdžių populiacija. Vabzdžių atliekamas augalų apdulkinimas užtikrina didesnę vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų įvairovę bei kokybę. Jais minta gyvūnai, taip pat ir žmonės. Taigi, vienos grandies sutrikimas ar vienos rūšies išnykimas gali turėti didelę įtaką visai maisto grandinei.

Kokie galimi pavojai ir sprendimai?

Biologinės įvairovės strategijoje įvardijami tokie sunkumai, su kuriais gali susidurti žmonija: įvairių rūšių nykimas, maisto trūkumas, miškų gaisrai, ligų protrūkiai ir kt. Šias problemas bandoma spręsti teisiniu reguliavimu, atkreipiant dėmesį į dirvožemio kokybę ir miškų stebėseną.

Kokie yra mokslininkų siūlomi šių problemų sprendimo būdai? Auginant augalus, prisitaikiusius prie vietinio klimato sąlygų, tarpinius pasėlius, gali būti gerinama dirvožemio būklė. Ligų ir kenkėjų prevencijai ir kontrolei turėtų būti taikoma integruota augalų apsauga, o stebėsenai – inovatyvios technologijos, pavyzdžiui, bepilotės skraidyklės, palydovų duomenys.

„Įvairius jutiklius turinčios bepilotės skraidyklės užfiksuoja daugiau nei žmogaus akis ir leidžia įvertinti pasėlių, miškų bei pievų lapijos būklę, sudėtį ir kitimo dinamiką. Tai įrankis, galintis padėti mokslininkui, ūkininkui arba miškininkui priimti tikslesnius sprendimus“, – teigia LAMMC ŽI Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vedėja dr. Rita Armonienė. Bepilotės skraidyklės yra naudingos ne tik žemės ūkio augalams stebėti, tiksliajai patogenų ir kenkėjų kontrolei, bet ir atkuriant miško plotus.

O kokia nauda ūkininkui?

Parodoje bus kalbama ne tik apie aplinkos tausojimą ar biologinės įvairovės išsaugojimą, bet ir apie tvaraus ūkininkavimo galimybes bei iššūkius. Šiuo atveju selekcininkų užduotis – sukurti adaptyvias ir produktyvias veisles augalų, kuriems nereikėtų didelio kiekio cheminių trąšų. Tuomet būtų nauda ir ūkininkui, ir gamtai.

Apibendrinant galima teigti, kad biologinės įvairovės išsaugojimas – ne tik politikos formuotojų ar aplinkosaugininkų, bet ir mūsų visų rūpestis. Turime užtikrinti saugią aplinką ateities kartoms.

 

LAMMC informacija

Dalintis