Kaitra jau parodė savo galią

Svarbiausia – tinkama priežiūra

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio teigimu, besitęsianti kaitra bene labiausiai veikia galvijus – mažėja jų produktyvumas, prastėja pašarų virškinamumas. „Per karščius dažniau pastebimi mikroabortai, kai karvės atmeta mažus veršelius. Jeigu oro temperatūra yra didesnė negu 25 °C šilumos, karvių sėklinti iš viso nerekomenduojama“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino gyvulininkystės ekspertas V. Gudaitis.

Kai labai ilgai laikosi karščiai, pasak ŪP pašnekovo, pagausėja medžiagų apykaitos ligų. Atsiranda problemų dėl organizmo parūgštėjimo, maisto medžiagų pasisavinimo. Suprastėja ir pieno kokybiniai rodikliai, ypač sumažėja riebumas, duodamo pieno kiekis. Taip atsitinka todėl, kad gyvuliai su pašarais pasisavina mažiau maisto medžiagų. Be to, per karščius gyvuliai iš viso mažiau ėda, o daugiau geria. Per karščius ganyklų žolė sukaupia daugiau ląstelienos, todėl gyvuliai ją sunkiau suvirškina.

„Tikra lietuviška vasara, kai dienomis oro temperatūra būna apie 23 °C šilumos, yra nuostabi tiek žmonėms, tiek ir gyvuliams. Bet jeigu oras įkaista iki 30 °C ir dar daugiau, prasideda problemos ir rūpesčiai“, – tikino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas. Jo nuomone, ypač reikia saugoti, tinkamai prižiūrėti lauke laikomus gyvulius, kad jie nepatirtų šilumos, karščio arba saulės smūgių, sudaryti gyvuliams sąlygas pasislėpti pavėsyje. Jei nukentėjusiam gyvuliui laiku nesuteikiama pagalba, per kelias valandas jis gali ir nugaišti.

Jautriausi karščiams, V. Gudaičio teigimu, yra galvijai, tiek pieniniai, tiek ir mėsiniai. Anatomiškai, dėl savo virškinimo sistemos ypatumų, galvijai ir patys gamina daug šilumos. O jeigu ir aplinka dar karšta, didelė oro santykinė drėgmė, galvijai patiria didžiulį stresą. Mažiau jautrūs karščiams yra arkliai, avys, egzotiniai gyvūnai.

„Sunkiau per karščius yra suaugusiems gyvuliams, nes jie gamina produkciją, todėl turi save vėsinti ir atlikti dar daugiau įvairių funkcijų. Mažiems gyvuliukams yra lengviau, bet ir jų jokiu būdu negalima laikyti „pakeptų“ saulėkaitoje“, – ŪP aiškino pašnekovas.

Atsakingai ir rūpestingai

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertui tenka lankytis ne viename ūkyje. Nors situacijų pasitaiko įvairių, bet didžioji dauguma ūkininkų savo gyvulius prižiūri rūpestingai ir elgiasi atsakingai.

„Pavieniai gyvulių laikytojai, turintys po kelis gyvulius, karvių galvas aplinkui ragus apriša net skarelėmis ar kitais šviesiais audiniais, sudrėkina. Gyvulių priežiūra dabar, palyginti su situacija prieš 20 metų, yra labai daug pasitaisiusi į gerąją pusę. Tiek smulkūs, tiek ir stambūs gyvulių laikytojai moka su jais elgtis įvairiose situacijose. Ūkininkai tikrai negaili investicijų į gyvūnų gerovę“, – vardijo ŪP pašnekovas.

Jei gyvuliai laikomi tvartuose, per karščius būtina atverti kuo daugiau durų, langų, kad gerai cirkuliuotų oras. Labai gelbėja ir ventiliatoriai. V. Gudaitis pasakojo matęs laukuose ganomiems gyvuliams įrengtus vandens purkštukus, skleidžiančius miglą ir drėkinančius gyvulių kailį. Gyvulininkystės ekspertas priminė, kad būtina atkreipti dėmesį ir į pašarus, kurie per karščius natūraliai greičiau kaista, pagal galimybes į pašarus reiktų įdėti specialių priedų, stabdančių mikroorganizmų vystymąsi.

Būtina užtikrinti, kad gyvuliai nuolat turėtų kokybiško vandens, kad girdyklos nebūtų tuščios. Ir į vandenį galima įberti priedų, mažinančių gyvuliams stresą, palengvinančių sudėtingą laikotarpį. Kai ilgai tęsiasi sausi ir karšti orai, žolė ne tik nebeauga, bet, V. Gudaičio pastebėjimu, atrodo, kad pradeda į žemę lįsti. Todėl ūkininkai privalo pasirūpinti, kad gyvuliai būtų paėdę, papildomai juos pašerti.

„Ūkininkai iš anksto turėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus galimus kritinius taškus, o ne tada, kai gyvuliai bliovimu pradeda siųsti signalus“, – tvirtino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas.

Gelbėja ankstesni krituliai

Kelmės r. Dvarčiaus k. daržoves auginantis Algimantas Vaupšas pastebėjo, kad sausros laukuose kol kas nejaučiama, nes neseniai Užvenčio krašte smarkiai prilijo.

„Reikėjo lietaus ir daržovėms, ir kviečiams. Jei nebūtų paliję, dabar būtų katastrofa. Žemė drėgmę kol kas dar išsaugojusi. Dar ne visur ir balos išdžiūvusios. Pas mus prieš porą savaičių per du kartus iškrito tiek vandens, kad ne į visus laukus galėjome įvažiuoti. Bet viskas labai greitai pasikeis, jei ilgėliau pasilaikys karščiai ir sausra. Gali tekti pradėti laistyti daržoves“, – ŪP prognozavo A. Vaupšas.

Pasak ūkininko, laukai atrodo neblogai, tačiau daržovių augimas labai vėluoja. Pavasaris buvo ir šaltas, ir sausas, todėl ir pavasariniai darbai pradėti bent pora savaičių vėliau. Dėl netinkamų orų nei daržovės dygti skubėjo, nei, ūkininko teigimu, normaliai augo. Situacija pasitaisė tik po lietaus. A. Vaupšo ūkyje jau kertami pirmieji vasariniai kopūstai, pasodinti balandžio mėn. Kitų daržovių teks palaukti ilgiau negu įprastai. Koks bus derlius, dar sunku prognozuoti.

Pasekmės – ne iš karto 

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.