Kaunas +15,7 °C Debesuota
Sekmadienis, 17 Rgp 2025
Kaunas +15,7 °C Debesuota
Sekmadienis, 17 Rgp 2025

Kalakutai ūkininkaitėms uždirbo verslą mieste (nuotraukų galerija)

2016/08/30


Lazdijų rajono ūkininkų Ginto ir Rūtos Cimakauskų ūkis ne tik Lietuvoje garsėja kaip vienas didžiausių kalakutų ūkių. Jis gerai žinomas ir lenkams, su kuriais sieja seni bendradarbiavimo ryšiai. Šiame ūkyje per metus užauginama apie 75 tūkst. kalakutų. Gyvi paukščiai ar jų skerdena daugiausia realizuojama Lenkijoje, tačiau dalis ūkio produkcijos keliauja ir į Lietuvos ūkininkų turgelius. Neseniai Lazdijų centre duris atvėrė ūkio firminė parduotuvėlė, o buvusiame banko pastate įrengtas puikus viešbutis su restoranu, konferencijų, kino salėmis, SPA centru, kosmetologijos kabinetu – tai ūkininkų G. ir R. Cimakauskų viena didžiausių šiųmečių investicijų į dukroms kuriamą verslą.

Ūkio pradžia – be žemės, bet su 600 kalakutų Prieš 18 metų Gintas Cimakauskas Kučiūnų kaime įregistravo augalininkystės–paukštininkystės ūkį. Su žmona Rūta nusipirkę pirmuosius 600 kalakučiukų pradėjo sėkmingą šeimos verslą, kuris sparčiai plėtėsi. Be kalakutų, G. ir R. Cimakauskai augino ir mėsinius ruduosius viščiukus, perlines vištas – patarškas, tradicines lietuviškas vištas, antis, tačiau pagrindinis dėmesys visada buvo skiriamas kalakutams. Šio verslo praktinių žinių ūkininkai Gintas ir Rūta įgijo padirbėję pas vieną stambų Lenkijos kalakutų augintoją, kur prižiūrėjo kelis šimtus paukščių. Šiuo metu pačių G. ir R. Cimakauskų kalakutų fermos užima apie 1,5 ha, o per metus čia užauginama apie 75 tūkst. kalakutų. „Turime ūkyje nedidelę skerdyklą, tad prekiaujame ne tik gyvais paukščiais, bet ir atvėsinta, išpjaustyta paukštienos skerdena. Dėl įvairovės auginame ančių, perlinių bei dedeklių vištų. Moderniame pašarų gamybos ceche, kurį, pasinaudoję ES parama, pasistatėme prieš 6 metus, per valandą pasigaminame apie 4 t pašarų. Beveik viską užsiauginame savame ūkyje, dalį grūdų perkame iš vietos ūkininkų, o kai kuriuos priedus – iš Lenkijos. Kai paukščius lesiname savais pašarais, jų mėsa visai kitokia, nes naudojami natūralūs ingredientai: grūdai, aliejus, sojos, baltyminiai priedai – visiškai jokios chemijos. Pašaras toks geras ir kvapus, kad, atrodo, pats galėtum valgyti“, – juokiasi Gintas. Kai kūrė savą ūkį, šeima neskubėjo pirktis žemės, tikėjosi, kad grūdų pašarams, o šiaudų kraikui priaugins vietos ūkininkai. Tačiau šį planą teko skubiai keisti, jis nepasiteisino. Teko galvoti, kaip patiems užsiauginti kokybiškų grūdų ir nežolėtų šiaudų kraikui. Taip pat reikėjo spręsti, kur dėti susikaupusį paukščių mėšlą. Ūkininkai įsigijo ir ėmė plėsti dirbamos žemės plotus, šiuo metu jos turi 250 ha. „Auginame tai, ką naudojame ūkyje. Daugiausia sėjame kviečių, šiemet auginame ir belukščių avižų, šiek tiek kvietrugių, o miežius – dėl sėjomainos. Jau gana seniai ir sklandžiai bendradarbiaujame su lenkais – iš Lenkijos perkame kalakučiukus ir dalį pašarų, ten realizuojame užaugintus paukščius. Lenkai į ūkį atvyksta savu transportu, išsiveža užaugintus paukščius ir visada laiku sumoka pinigus. Lietuvoje kol kas neturime tokių patikimų partnerių, kad tvarkingai ir gerai mokėtų, ir problemų nebūtų. Su lenkais viskas daug paprasčiau – per 5 minutes suderiname kainą, apmokėjimas niekada nevėluoja, užsakymas pašarams ar paukščiukams irgi labai paprastas. Anksčiau neturėjome kur parduoti paukštieną, buvome priklausomi nuo didžiųjų skerdyklų, nuo jų diktuojamų kainų, o dabar turime savo skerdyklėles ir gerą, šviežią produkciją pristatome tiesiai pirkėjui“, – verslo detalėmis dalijosi G. Cimakauskas.

Buvusiame banke sukūrė verslą dukroms Viena didžiausių pastarųjų metų investicijų, anot Ginto, buvo padaryta siekiant iš didmiesčių arčiau parsivilioti savo dvi dukras. Lazdijų centre R. ir G. Cimakauskai įsigijo buvusio banko pastatą, jį suremontavo, įrengė viešbutį su konferencijų sale, restoraną, SPA centrą. Visa tai įgyvendino per 8 mėnesius ir šią vasarą atidarė. Ūkininkai džiaugiasi, kad jau yra užsakymų, vyksta pobūviai, viešbutyje apsistoja svečių. „Kol kas tokio lygio restorano, viešbučio ir SPA Lazdijuose nebuvo. DNB bankas, su kuriuo glaudžiai bendradarbiavome, džiaugėsi, kad būtent mūsų ūkis perims jų buvusį pastatą, suteikė paskolą jam pirkti ir remontuoti. Dar niekada tiek neinvestavome kaip šiemet. Šiek tiek neramu, nes paukščių kainos nukrito ir beveik nieko neuždirbome. Ir nors tai buvo brangus ir gana drąsus sprendimas, vis tik investavome į savo atžalų ateitį, jų verslo pradžią. Viena dukra dabar šiam verslui vadovauja, kita čia turi kosmetologijos kabinetą, jos abi savo darbu patenkintos. O mūsų ūkis šiame pastate turi savo firminę paukštienos parduotuvę. Sukūrėme 30 darbo vietų – 20 ūkyje ir 10 viešbutyje, restorane bei SPA centre. Žmonės turi darbo visus metus“, – sakė G. Cimakauskas. Stilingas ir prabangus viešbutis, restoranas, SPA centras nedideliame Lazdijų mieste tapo vienu gražiausių objektų. Darbuotojams čia taip pat keliami itin aukšti reikalavimai, jie buvo specialiai rengiami aukščiausios kategorijos Vilniaus specialistų. Pasak Ginto, šviežius ir kokybiškus produktus restoranui jie daugiausia perka iš ūkininkų ir iš jų gali pagaminti įmantriausių patiekalų. Ūkininkas juokauja, kad net neįsivaizdavo, jog virtuvės įranga gali kainuoti tiek, kiek visa ūkio technika. O milžiniškos investicijos grąžos jis kol kas nelinkęs prognozuoti.

Problemas sprendžia nedejuodami Pasak Ginto, net ir dideliems sunkumams ištikus, jie stengiasi nepulti į neviltį, o ieškoti problemų sprendimo būdų. Ūkio istorijoje būta sudėtingų momentų – vos tik pradėjus auginti kalakutus, viena Lietuvos firma, žadėjusi juos nupirkti, staiga pareiškė, kad to nedarys, tuomet ir buvo atrasta rinka Lenkijoje. 2008 m. nuo žaibo iškrovos sutrikus elektros tiekimui, sugedo ventiliacijos sistema, fermoje užduso apie 11 tūkst. kalakutų, kurie po poros savaičių turėjo būti parduoti. Paukščiai buvo drausti, bet nuostoliai buvo kur kas didesni nei draudimo kompensacija. Šios bėdos ūkininkų nesužlugdė, jie atsitiesė ir toliau sėkmingai vykdo savą veiklą. Šie metai ūkininkams R. ir G. Cimakauskams taip pat negaili įvairių rūpesčių. Gero derliaus jie jau nesitiki: nebus nei šiaudų, nei grūdų. „Kai javai turėjo šiaudus auginti, Dzūkijoje visą mėnesį buvo sausra, todėl šiaudai neužaugo. Nuo žolių purškėme – nepadėjo, nes pradėjo lyti, žolės suaugo, tad švarių šiaudų beveik neturėsime. Tai didelė problema, nes kalakutai, prilesę šiaudų su žolėmis, nuo susidarančių skrandyje gumulų gali nugaišti. Šiemet bus sunkus metas, bet iš pernai nemažai kraiko turiu pasitaupęs, tai mus gelbės, o mūsiškiai šiųmečiai šiaudai keliaus granulių gamintojams. Javapjūtė papuolė irgi ne iš lengvųjų. Gaudome saulėtas dienas tarp nesibaigiančių liūčių, dirbame iki vėlumos. Vasarinius kviečius jau nukūlėme, dabar vargstame su žieminiais javais. Kitais metais bus paprasčiau, nes turėčiau pasistatyti grūdų džiovyklą, o dabar tiesiog ventiliuosime grūdus ir šersime kalakutams“, – aiškino ūkio šeimininkas. Beveik pusę grūdų pašarams G. Cimakauskui tenka pirkti iš aplinkinių ūkininkų. Pagal grūdų poreikį ūkio valdas dar reikėtų plėsti apie 250 ha, bet, anot Ginto, to tikrai neįmanoma padaryti, mat visi čia jau išsidaliję žemes. Ūkininkas plačiai nusišypso ir taria: „Visko mums užtenka.“ Ir išties, šis ūkis, matyt, ne be reikalo tituluojamas kaip vienas pavyzdinių Lietuvoje.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

d Ūkininkas Gintas Cimakauskas sako, kad šiųmetės investicijos į ūkio modernizaciją, techniką bei dukrų verslą – pačios didžiausios, bet gerai apgalvotos. a Lazdijuose, buvusiame banko pastate, ūkininkai Rūta ir Gintas Cimakauskai sukūrė verslą dukroms – įrengė viešbutį, restoraną, SPA centrą.

b c

Dalintis
2025/08/17

Šilauogių daugėja – pelnas mažėja

Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje beveik nežinomos šilauogės šiandien tapo itin populiarios: jų auginimo plotai išsiplėtė, o uogų rinka persipildė. Dėl šios priežasties sparčiai augantis uogininkystės sek...
2025/08/17

Socialdemokratai valdančiąją daugumą formuoti kviečia „aušriečius“ ir „valstiečius“

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) naująją koaliciją formuoti kviečia dabartinius partnerius „Nemuno aušrą“ ir iki šiol opozicijoje dirbusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
2025/08/17

Kaimo edukacijos Panevėžio rajone: čia atgyja ne tik gyvūnai, bet ir tarmiški žodžiai.

Panevėžys (JP.lt). Dokas, grėbelka, karbas, laideris, laidaras… Jei dar nesate girdėję šių žodžių, jų ir kitų tarmiškų sąvokų reikšmes galite sužinoti atvykę į „Kaimo edukacijas“ Panevėžio rajone, Mitriūnų k...
2025/08/17

Studentas diegia komunikacinių stotelių sistemą – padėtų užtikrinti ryšį įvykus ekstremaliai situacijai

2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, užpultose teritorijose mobilaus ryšio kokybė suprastėjo net 59–74 proc. Ši statistika primena, kad ekstremaliomis ar karo sąlygomis daugybė žmonių netenka galimybės susisiekti su ar...
2025/08/17

Saugant retus augalus ir gyvūniją norima gerokai išplėsti Cimakavo draustinį

Siekiant išsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu vertingas ekosistemas, saugomas gyvūnų, paukščių, augalų ir grybų rūšis, Druskininkų savivaldybės Cimakavo ornitologinį draustinį ketinama išplėsti beveik puspenk...
2025/08/17

Ūkininkui praturtėti iš padegimų nepavyko

Vokietijos Oldenburgo apeliaciniame teisme (Oberlandesgericht Oldenburg) išnagrinėta įdomi byla. Vieno ūkininko ūkyje periodiškai kartojosi gaisrai. Jie prasidėjo 1996 m., po to reguliariai kartojosi, o ūkininkas susižėrė įspūdingas ...
2025/08/17

Laikas išvalyti rūsį: kiek iš tiesų galioja maisto konservai?

Kol vieni dar tik pildo stiklainius ir šaldiklius naujo derliaus gėrybėmis, kiti dar žvalgosi į lentynas su ankstesniais metais paruoštais produktais ir klausia savęs: „Ar šie vis dar tinkami?“ Tiesa ta, kad net ir...
2025/08/17

Aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje atgims naujam gyvenimui

Neringos miestelis pasižymi ne tik jūros alsavimu, bet ir kūrybine trauka bei įkvėpimu. Nekilnojamasis turtas (NT) šioje vietoje dažnai vertinamas kaip kultūrinis palikimas, todėl nenuostabu, kad teritorija yra įrašyta į UNESCO saugo...