Kalbėkime su vaikais apie pinigus, kol jie dar mūsų klauso. Kodėl tai taip svarbu?

Kaip rodo Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimas, bazinis vaikų supratimas apie finansinę elgseną bei tam tikri finansų valdymo įpročiai, kurie turi įtakos jiems suaugus, susiformuoja iki septynerių metų. Tokio amžiaus vaikai dar negali konceptualiai mąstyti ir aiškiai suvokti savo finansinės elgsenos, o priimami finansiniai sprendimai nėra sudėtingi, tačiau iki septynerių susiformavęs elgsenos modelis bent iš dalies atsikartoja suaugusiojo gyvenime, priimant kur kas sudėtingesnius savarankiškus finansinius sprendimus.

Taigi, akivaizdu, kad tėvų įtaka šiuo atveju yra itin reikšminga, o jų įsitraukimas – labai reikalingas. Besiformuojančiai vaiko finansinei elgsenai bei supratimui teigiamą įtaką galima daryti jau nuo mažumės kalbantis su juo apie tvaraus finansų valdymo tiesas. Taip pat – rodant gerą savo pačių pavyzdį: vaikai yra linkę atkartoti tėvų elgesį, o finansinė elgsena bei įpročiai čia – ne išimtis.

Ir atvirkščiai, jei neskirsime laiko vaiko finansinei edukacijai ir nerodysime geros finansinės elgsenos pavyzdžio arba jis smarkiai prieštaraus tam, ko mokome vaikus apie pinigus, rizikuojame savo atžalai paklot gan trapius ir ydingus finansinės elgsenos pamatus.

Turint mintyje tai, kad dalis finansinės elgsenos modelių ir įgūdžių susiformuoja dar iki pradedant lankyti mokyklą, tikėtis, jog ji padės išsiugdyti tinkamus įgūdžius ar atsikratyti ydingų, yra ne visai realistiška. Be kita ko, nors mokykloje vaikai įgis teorinių finansų valdymo žinių, visos praktinės patirtys vis tiek bus susiformavusios bei formuojamos namų aplinkoje.

Kokias finansų temas ir kada aptarti?

Na, o dabar nuo samčio deguto – prie medaus statinės. Kaip rodo 5–23 m. vaikus turinčių šalies gyventojų apklausa, 51 proc. jų su vaikais aptaria bazines finansines tiesas, 27 proc. detaliai pasikalba apie asmeninių finansų valdymą, pinigų vertę, taupymą ir kitas svarbias temas. Apžvelkime, kokias finansines temas galima aptarti su vaikais iki septynerių.

Trejų ar ketverių metų vaikus jau galima pradėti supažindinti su pinigų sąvoka, mokyti atskirti skirtingas monetas ir banknotus. Jiems dar nebus aiškus vertės skirtumas tarp skirtingų monetų ar kupiūrų, bet jau gali būti suprantamas kiekybinis skirtumas. Žaisdami parduotuvę galite supažindinti su apsipirkimo pagrindais bei būtinybe priimti sprendimus turint ribotą pinigų kiekį.

Sulaukę penkerių ar šešerių metų, vaikai ima suvokti pinigų vertę ir prekių kainų idėją. Tad atžaloms esant šio amžiaus, verta su jomis pakalbėti apie skirtingų daiktų kainą, kodėl kai kuriems daiktams reikia taupyti bei kaip uždirbami pinigai. Tai – metas, kada, kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, maždaug trečdalis vaikų bent kartą ar du per mėnesį jau ima gauti kišenpinigių. Taigi, duodant kišenpinigių, drauge su vaikais verta paplanuoti, kur jie bus išleidžiami, ar visi iškart, ar atsidedant taupymui norimam daiktui.

Septynerių suvokimas apie pinigų vertę tampa dar tvirtesnis, šio amžiaus vaikams darosi paprasčiau suprasti skirtumą tarp norų ir poreikių. Pokalbiai apie finansų planavimą šiame amžiuje jau gali būti kiek sudėtingesni – galite aptarti ne vieno apsipirkimo planą, bet ir pamėginti apžvelgti tolimesnę perspektyvą, pavyzdžiui, kiek laiko reikėtų taupyti norint įsigyti brangesnį pirkinį.

Galite vaiką įtraukti ir planuodami šeimos mėnesio biudžetą – taip jis susipažins su būtinųjų ir nebūtinų išlaidų sąvokomis, išlaidų kategorijomis, kurioms savo pajamas turi paskirstyti suaugusieji. Nemažiau svarbu ir tai, kaip mes kalbame apie pinigus.

Dalinkimės patirtimi, skatinkime ieškoti būdų tikslui pasiekti. Šios pastangos tikrai netrukus pasimatys savarankiškėjančio vaiko pasirinkimuose.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė