Kalėdinių žąsų valgymo tradicijos sklaidosi kaip dūmas

Sudėtinga realizuoti

Vladas Kochanauskas iš Babtų (Kauno r.) jau kelis dešimtmečius augina paukščius. Didžiosios metų šventės vyrui yra didžiausias darbymetis, nes, pasak jo, jei nedirbsi, nieko ir neturėsi. Paprastai ūkininkas prekiauja paaugintomis dedeklėmis vištaitėmis, o ko neišparduoda, paleidžia į kalėdinę prekybą. „Tai daugiausia Pekino ir Mulardų veislių antys, turime kelis kalakutus, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Kochanauskas. – Pekino veislės antys kainuoja po 7 Eur/kg, o Mulardų – po 9 Eur/kg.“

Kažkada ūkininko valdose klegėjo ir žąsys, tačiau dabar jų nelikę. Mat inkubatoriuje perinti šio švenčių skanėsto neverta dėl ypatingų reikalavimų, o ir nusipirkus išperintus situacija nė kiek nepalengvėja. Ūkininko teigimu, labai padidėjo auginimo sąnaudos, paukštiena brango, o žąsų realizacija yra pati sudėtingiausia.

„Paukštininkystei ir visam žemės ūkiui laikai nėra lengvi, reikia labai džiaugtis, jei nėra blogiau nei pernai, – aiškino ūkininkas. – O pagerėjimo tikėtis iš tiesų nereikia, situacija bloga, mes nuolat jaučiame įtampą ir dėl paukščių gripo, kartais nežinai, kaip ir iš kur virusas gali ateiti. O ir žemės ūkio politika kelia didžiulį nerimą.“

ŪP pašnekovas teigė, kad ir kiti paukščių augintojai sumažino paukščių skaičių per pusę arba visai atsisakė juos auginti.

Trūksta skerdyklų

Tad šventėms nugriebti kažkada Lietuvoje buvusią itin populiarią žąsį šiandien labai sunku. Socialiniai tinklai lūžta nuo užklausų, tačiau pasiūlymų beveik nėra. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto (LSMU GI) darbuotoja Rasa Šiukščiuvienė patikino, kad žąsų auginimas – verslas nelengvas, todėl daugelis paaugina keletą metų ir nutraukia veiklą. „Yra dar tokių, kurie laiko po keletą paukščių, parduoda skerdenas. Tačiau daugelis nusivilia tokia veikla, – pasakojo vištinių žąsų ekspertė. – Vienas iš esminių aspektų – labai sunku skersti žąsis, nėra pakankamai vietų, kur galima tai daryti. Į skerdyklą tenka vežti labai toli, per visą Lietuvą, tarkim, nei Utenos, nei Anykščių rajonuose jų tiesiog nėra, o galima surasti Kėdainiuose ar Panevėžyje. Nespėjai užsisakyti paslaugos iš anksto, atsistoti į eilę, žąsys nebus paskerstos.“

Pasak pašnekovės, lietuvaičių valgymo įpročiai taip pat nėra tokie, kad mėgautųsi valgydami žąsis visais metų laikais. „Užsisako tik Kalėdoms, per Velykas nevalgo, vasarą taip pat jos neragauja, šaldytos taip pat atitinkamoms progoms nepageidauja, – pripažino R. Šiukščiuvienė. – Esame pernelyg išrankūs klientai. Žąsų kiaušinius taip pat retas valgo, plunksnų, pūkų niekas nesuperka – pramonės nėra. Industrija nėra taip išvystyta, kaip užsienio šalyse, kur žmonės valgo įvairią paukštieną – ir antis, ir žąsis, o pūkai naudojami žieminėms striukėms, patalynei.“

Vis dėlto ir Europoje, pasak mokslininkės, vyrauja gana įdomios tendencijos – paukštieną valgo, tačiau pūkus ima keisti sintetika, o tai nėra nei labai ekologiška, nei tvaru. „Kalbama apie tai, kad negalima gyvūnų ar paukščių kankinti. Tačiau juk maistui juos vartojame, o pūkai – išmetami“, – stebėjosi ŪP pašnekovė.

Tai, kad lietuvaičiai retai valgo žąsieną, žąsų augintojams sukelia itin didelių rūpesčių. Pusmetį išlaikyti žąsis iš tiesų kainuoja, būtinos investicijos. „Žąsys sulesa daug, o dabar, kai didžiulė infliacija, kainos pakilusios, žmonių perkamoji galia sumažėjusi, todėl keptos žąsys nėra pats populiariausias patiekalas“, – aiškino R. Šiukščiuvienė.

Išmokos nesuviliojo

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.