Kaliaropės: daržuose nedažnos, bet vertos dėmesio

Norėjo naminių daržovių

„Seniai prekybos centrų lentynose stebėjau kaliaropes, ypač violetines, ir stebėjausi, kad visos įvežtinės, užaugintos ne Lietuvoje, – nuo to ir prasidėjo Alinos susidomėjimas šiomis daržovėmis. – Mano vaikai mėsos nevalgo, tad be daržovių niekaip neišsiverstume – ir nutariau kaliaropių užauginti pati.“

Eksperimentai prasidėjo nuo turgavietėse pirktų daigų: juos pasodino šiltnamyje ir persodino į dirvą. Tačiau vilniškė ilgainiui pajuto, kad šitaip šeimos pamėgtas kaliaropes auginti ir brangiau, ir sudėtingiau, atima daugiau laiko, persodintos daržovės jautresnės gamtos iššūkiams (tarkim, sausrai), nelabai tvirtos.

Kliūtis pavyko įveikti

Šis sezonas buvo pirmasis, kai A. Pavtel kaliaropes pasėjo tiesiai į dirvą gegužės pradžioje. Išdygo jos kiek anksčiau negu morkos ir burokėliai, bet šalnos jau buvo praėjusius, dangstyti neteko.

Pastebėjusi, kad kaliaropės sudygo gana tankiai, Alina jas išretino ir išrautąsias susodino kitur. Persodindama stengėsi neužpilti žemėmis lapų apatinės dalies, kurioje formuojasi daržovė: apvalus gumbelis auga virš žemės paviršiaus. Perkeltos kaliaropės augo kiek mažesnės, bet liepą visos susilygino ūgiu. Vienos gražiai lapojo šalia svogūnų, kitos – morkų ir burokėlių kaimynystėje.

Birželį, pastebėjusi, kad ant šių augalų, kaip ir ant morkų, burokėlių, atsiranda amariukų, vilniškė pamirkė vandenyje medetkų ir pašlakstė šių daržovių lapus – amarai pranyko. Tai daro ne pirmą sezoną – ir pasiteisina.

Kiek Alina pastebėjo, violetines kaliaropes amarai puola mažiau, jos ir auga gražiau, o skonio skirtumų tarpa žalių ir violetinių nepajuto. Jos užaugo iš sėklų mišinio ‘Kartago H and Ametyst H’.

Valgo kaip ridikėlius

Pirmąsias žalias ir violetines kaliaropes šeima pradėjo ragauti liepos pabaigoje. Svarbu jas nurinkti, kol sultingos, nes peraugusios sumedėja, tampa neskanios.

„Kaliaropes valgome kaip ridikėlius, – pasidžiaugė pašnekovė. – Salotoms dažniausiai jas sutarkuoju šiaudelių forma specialia korėjietiška trintuve (tarka), dar kartais įdedu morkų šiaudelių, įpjaustau rūgštesnio obuolio. Kaliaropių salotas galima valgyti su grietine ar majonezu, aliejaus padažu. Kartais jų paprasčiausiai papjaustau peiliu, užpilu alyvuogių aliejaus, įberiu druskos ir pabarstau pipirų, džiovintų bazilikų ar raudonėlių žolelių ant viršaus.“

Dar Aliną stebina tai, kad kaliaropės kuo puikiausiai per žiemą išsilaiko nešildomame rūsyje, kur gana drėgna. Sukrautos į dėžutes šalia morkų, burokėlių, jos ir po Naujųjų metų išlieka sultingos, nepradėjusios pūti.

Alinos PAVTEL nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.