Kalvystė – amatas, kurį renkasi jaunas žmogus

– Dvyliktoje klasėje daugeliui galvoje sukasi egzaminai ir ateities planai. Kaip į tavo gyvenimą atkeliavo kalvystė? Kiek žinau, ja užsiimi nuo trylikos metų?

– Taip, kalvyste pradėjau domėtis nuo trylikos. Į mano gyvenimą ji atkeliavo visai netikėtai – pamačiau vieną „YouTube“ vaizdo įrašą. Nusprendžiau ir pats pabandyti lydyti aliuminį, o po lydymo pagalvojau – kodėl nepakalus metalo?

– Ar prisimeni, kada pirmą kartą pabandei kalti metalą? Kas tada labiausiai „užkabino“?

– Taip, prisimenu. Labiausiai tada patiko pats metalo kaitinimas ir jo kalimo procesas.

– Kas išmokė kalvystės amato? O gal daug ko teko išmokti pačiam – bandant, klystant ir vėl bandant?

– Pradžioje pamokė draugas Andrius Balandis – Dotnuvos bendruomenės pirmininkas. Nes jis taip pat mėgėjiškai užsiima kalvyste. O po to visko mokiausi pats – bandydamas, klysdamas ir vėl iš naujo bandydamas.

– Koks buvo pirmasis pagamintas kalvystės dirbinys? Ar jį dar turi?

– Pirmasis mano dirbinys buvo iš armatūros iškaltas peilis. Deja, jo nebeturiu, net nežinau, kur dingo. Tiesiog pasimetė.

– Kokius gaminius dažniausiai gamini? Nuo ko prasideda naujas darbas – nuo konkretaus užsakymo ar nuo tau pačiam kilusios idėjos?

– Dažniausiai gaminu dekoratyvinius dirbinius, bet taip pat kalu ir peilius. Dažniausiai darbas prasideda nuo konkretaus užsakymo – žmogus paprašo, aš nupiešiu eskizą, pasakau kainą ir taip gimsta daiktas. Bet būna, kad darbas prasideda ir nuo mano paties idėjos, ypač jei labai noriu ką nors pasigaminti sau, pavyzdžiui, damaskinį peilį.

– Kuris gaminys tau pačiam mieliausias?

– Pasakysiu ne tai, kad mieliausias, bet man pats mėgstamiausias ir kartu sunkiausias procesas – damaskinio peilio gamyba. Čia reikia ne tik žinoti kalimo pagrindus, bet ir turėti pažangesnių įgūdžių. Pavyzdžiui, reikia mokėti atlikti kalvišką virinimą, kai metalas įkaitinamas beveik iki lydymosi temperatūros. Taip pat svarbus tikslus ašmenų kalimas, galandimas ir pačios rankenos gamyba.

– Kalvystė – ne tik kūryba, bet ir fizinis darbas, reikalaujantis kantrybės bei kruopštumo. Kas sunkiausia šiame amate?

– Taip, kalvystė yra tikrai sunkus darbas, ir ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Čia neužtenka vien paimti metalą ir kalti, reikia žinoti, kaip kalti, ką daryti, kaip viską apskaičiuoti. Sunkiausia turbūt yra iškalti lygiai tokią pačią detalę, kokia nupiešta eskize, tiksliai atitaikant mastelį.

– Kiek kartų tenka perdaryti gaminį, kol jis atrodo taip, kaip įsivaizdavai? Ar būna, kad metalas „nepaklūsta“?

– Perdaryti tenka gana dažnai. Bet kalvystėje yra vienas labai geras dalykas – suklydus dažniausiai gali atgal ištiesinti tą patį metalą ir bandyti dar kartą. O metalas „nepaklūsta“ tik tada, kai bandoma jį valdyti jėga, o ne supratimu. Jei metalas nepaklūsta, vadinasi, kalvis kažko nepastebėjo – per mažai buvo karščio, per daug skubėjimo.

– Dalyvauji ir mugėse, žmonėms demonstruoji kalvystės procesą. Kaip jautiesi, kai į tavo darbą susidomėję žiūri kiti?

– Jaučiu džiaugsmą, bet kartu ir atsakomybę. Smagu, kai į tave žiūri ir domisi tuo, ką darai. O atsakomybę jaučiu todėl, kad kai tiek akių stebi tavo darbą, natūraliai norisi kuo geriau pasirodyti.

– Kas mugėse žmones labiausiai nustebina – pats kalvystės procesas, metalo gaminiai ar tai, kad tu esi toks jaunas kalvis?

– Manau, žmones labiausiai nustebina tai, kad aš toks jaunas, o dirbu tokį seną amatą. Pamatę mane, jie tikrai būna labai nustebę.

– Ar yra buvę taip, kad mugėje žmogus pamatė gaminį ir pasakė, kad būtent tokio ir ieškojo? Kokie užsakymai labiausiai įsimena?

– Taip, tikrai būna, nors ir ne taip dažnai. Bet labai džiaugiuosi, kai koks nors specifinis dirbinys, pavyzdžiui, netradicinė durų rankena ar kabykla, atranda savo tikrąjį šeimininką.

– Ar kalvystė tau daugiau hobis, kūrybos saviraiška, o gal jau galima sakyti – būsimas amatas ir darbas?

– Šiuo metu kalvystę vis dar laikau savo hobiu ir kūrybos saviraiška, tačiau ji natūraliai perauga į kažką daugiau. Kai darai tai, kas iš tiesų traukia, hobis ilgainiui pradeda duoti ir finansinės grąžos. Šiandien iš kalvystės jau šiek tiek užsidirbu.

– Kaip pavyksta suderinti kalvystę su dvyliktos klasės gimnazisto gyvenimu, pamokomis ir pasiruošimu egzaminams?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​​​