Kam kaime gyventi bus gera

Šalyje minint Žalgirio mūšio, pradėjusio Lietuvos integracijos į Europą kelią, metines, valstybės agrarinio sektoriaus strategai pakvietė žemdirbius pastarųjų dienų „europietiškai“ tendencijai – daugiau dėmesio skirti ramiam gyvenimui žaliose pievose, klausantis paukštelių ir žiogų, uostant saugotinus ir retus augalus. Žmogus nusipelnė vienybės su gamta, būties tvarumo ir gerovės. Ar tokios vizijos palankios šalies pieno ūkiams, balansuojantiems ant išlikimo ribos, ar skatinamas eiti lengviausiu keliu žemdirbys netaps valstybės išlaikytiniu ir kaimo merdėjimo pranašu? Savo pastebėjimais dalijasi Kupiškio r. ūkininkė, Žemės ūkio rūmų narės Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė (LVPŪA) ir trišalės Pieno tarybos narė Renata Vilimienė.

Valdžios siūlymas

Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, jog „lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos degalų normos šiemet nemažės ir išliks tokios pačios, kaip ir pernai. Planuojama, kad atnaujinamos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos dyzelino kvotos įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d. ir palies tik tuos žemės ūkio veiklos subjektus, kurie neužsiima aktyvia žemės ūkio veikla ir negamina jokio pirminio žemės ūkio produkto, t. y. – „sofos“ ūkininkus.

Žemės ūkio ministerijos kartu su mokslininkais atlikta analizė atskleidžia, kad jautriausi žemės ūkio sektoriai (pienininkystė, gyvulininkystė ir pašarų gamyba) nepatirs neigiamų pasekmių dėl mažinamų degalų normų.

Mažiau dyzelino skyrus arba visai neskiriant „sofos“ ūkininkams, bus pasiektas teigiamas poveikis šalies ekonomikai, kadangi valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, ir teigiamas poveikis aplinkai, kai optimizuotos normos paskatins efektyviau naudoti žemės ūkio priemones, naudojančias dyzeliną. Naujas šių degalų normas po derinimo su socialiniais partneriais dar turės patvirtinti Vyriausybė.“

Viešojoje erdvėje gerą dešimtmetį sklando mistinė „sofos ūkininko“ traktuotė, esą tai gud­rūs žemės savininkai, neteisėti Europos Sąjungos ir valstybės paramos gavėjai, nepaisantys jokių valstybės užkardų, sugebantys inicijuoti sau palankius įstatymus ir teisės aktus, palikti juose specialias landas, lemiančias tolesnį ir nepajudinamą „sofos ūkininkų“ klestėjimą. Pirminiais skaičiavimais, ūkininkų šalyje galėtų būti apie 70 tūkstančių (iš viso 115 tūkst. registruotų).

„Šiandien po ilgalaikės ir regimai nesėkmingos kovos su „sofos“ ūkininkais aš matau, jog pagaliau šios grupės veikėjams išaušo aukso amžius,– sako Kupiškio r. ūkininkė ir LVPŪA pirmininkė R. Vilimienė. – Stebėtis tenka, kaip valdžios žmonės nebesuvokia, kas yra „sofos“, o kas – dirbantis ūkininkas...“

R. Vilimienės žodžiais, kaip Žemės ūkio rūmų narės LVPŪA ir trišalės Pieno tarybos atstovė ji dalyvavo diskusijose svarstant ir su socialiniais partneriais derinant Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 667 „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 20–9356 (toliau – Projektas).

Projekto tikslas – patikslinti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamas gazolių normas ir žemės ūkio produkcijos rūšis, kurios leistų sumažinti valstybės biudžeto netektis, susidarančias taikant šias normas.

Kaip teigia R. Vilimienė, Žemės ūkio ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais įgyvendino žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės mokslinį tyrimą bei taikomosios veiklos projektą Nr. MT–19–20, kurio tikslas – gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam žemės ūkio produkto gamybos matavimo vienetui apskaičiavimo mokslinis pagrindimas. Nurodoma, kad rengiant tyrimą buvo atsižvelgta į žemės ūkio augalų auginimo ir derliaus dorojimo, gyvulių laikymo technologinius procesus. Tyrime išanalizuoti atskiriems žemės ūkio produktams gaminti naudojami technologiniai procesai, vertinti pagal sudėtinių technologinių operacijų skaičių ir energijos poreikį joms įgyvendinti, taikant tradicinę intensyviąją ir tausojančiąją aplinką ūkininkavimo technologijas.

Pievose veikla nevyksta?

Anot  LVPŪA vadovės, Projektu numatoma patikslinti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam matavimo vienetui sąrašą bei gazolių normas, taip pat atsisakyti skirti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normą už pievų plotus, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla.

„Man kaip ūkininkei iš karto užkliuvo eilutė „atsisakyti skirti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamų gazolių normą už pievų plotus, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla“, – sako R. Vilimienė. – Atrodo, jog ketinimas geras, suprask, kad jei veikla nevykdoma, tai ir degalų nereikia. Taip gali mąstyti žmogus, užaugęs „ant asfalto“, niekada gyvenime nematęs žemės ūkio darbų.“

R. Vilimienė pateikia pavyzdį iš sau artimos aplinkos. Pienininkystės ūkis deklaruoja 73 ha plotą, kuriame yra vien pievos. Grūdus ūkininkas perka. Ūkyje laikomi 28 sąlyginiai galvijai (SG). Pagal dabartinę ir ankstesnes tvarkas, ūkininkas kuro gaus: 28 SG x128 l = 3 584 l, nes 1 ha dengia 1 SG, o kiti plotai yra priskiriami prie „plotų, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veik- la“ – kitų hektarų nedengia joks gyvulys. Jeigu ūkininkas sėtų javus, tai dar papildomai gautų ir už pasėlius, bet kadangi javų nesėja, o perka, gauna tik už 1 SG/1 ha. Ūkininkės R. Vilimienės nuomone, 3,5 t degalų nėra taip ir blogai. Šienavimui taupiai naudojant užtenka, tačiau ateina laikas ūkininkui atnaujinti pievą. Senąją pievą reikia nupurkšti, sulėkščiuoti, aparti, 3 kartus iškultivuoti, pasėti, suvoluoti. Visam tam reikalui kuro skiriama lygiai nulis, nes tai traktuojama kaip plotas, kuriame nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla. Jei ūkininkas sėtų javus, degalų gautų, jei atnaujina pievą, degalų negaus. Kaip pabrėžia R. Vilimienė, norėdamas už kitus deklaruotus plotus gauti „dažyto“ kuro, ūkininkas privalėtų iš kitų laukų parduoti žolę ar šieną, tuomet gautų po 120 l/ha.

„Iš savo patirties žinau, jog ūkininkas, turėdamas savo karvutes, nepardavinės šieno, nes jį sušeria galvijams, o valstybės teisės aktų sumanytojai tai traktuoja kaip plotus, kuriuose nėra vykdoma jokia aktyvi žemės ūkio veikla, – stebisi R. Vilimienė. – Be to, derėtų įvertinti dirbančio ūkininko valstybei sumokamus mokesčius.“

Siūlymai toli nuo sprendimų

LVPŪA pirmininkė ir ūkininkė R. Vilimienė pateikia kitą pavyzdį. Asmuo turi 30 ha žemės (pievas), visą plotą deklaruoja. Pagal taisykles, pievą reikia nušienauti arba, kitaip tariant, palaikyti gerą agrarinę būklę. Nušienavęs pievą, parduodi šieną ar šienainį arba tiesiog paspaudi ūkininką, kuris dirba tą žemę, kad išrašytų sąskaitą, jog jis iš tavęs nupirko žolės už 260 Eur/ha. Tuomet kuro paskaičiavus gaunama tiek: 30 ha x 120 l = 3 600 l, nes oficialiai tai jau traktuojama, kad tai pievos, skirtos prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai, ir pievų plotas, kurio vienam hektarui tenka 260 Eur parduotos produkcijos pajamų, priskiriamas pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų produkcijos gamybai. Ir už tokios pievos hektarą skiriama 120 l degalų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad jei iš individualios veiklos gavęs pajamų asmuo nėra PVM mokėtojas, jokių mokesčių jam mokėti nereikia, – ne tik stebisi, bet ir piktinasi aktyvi žemdirbių savivaldos atstovė R. Vilimienė. – Tiesiog aukso amžius. Važiuoji įsipylęs „dažyto“ degalų ir dainuoji, o ūkininkas, laikydamas gyvulius, dar nuolankiai prašo parduoti pigesnio kuro, nes jam reikia atnaujinti pievą. Tuomet ponas „sofininkas“ gyvulininkystės ūkio šeimininkui leidžia įsigyti degalų iš savo auksinės kortelės, bet su keliolikos centų antkainiu į savo kišenę.“

R. Vilimienė prisipažįsta ne kartą bandžiusi kelti problemą, kad gyvulininkams, kurie perka pašarus, nepakanka kuro, bet iš tuomečių ministerijos vadovų gavusi tik įvairių pasiūlymų, tolimų nuo problemų sprendimo.

„Turiu pasiūlymą smulkiesiems pieno gamintojams, kurie parduoda karves, traukiasi iš verslo, – sako LVPŪA vadovė R. Vilimienė. – Neikite į jokias Užimtumo tarnybas, tiesiog tapkite „sofos“ ūkininkais, valstybė aprūpins gazoliu, neturėsite rūpesčių.“

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas