Kam konsultantai užmynė ant nuospaudos? LŽŪKT bendradarbiauja su FNTT ir dirba su ūkininkais

Kaip pranešė FNTT, ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, pagal kurias LŽŪKT, siekdama gauti finansavimą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonę „Konsultavimo paslaugos“, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikė paraiškas fizinių asmenų vardais. Įtariama, kad dalis paraiškų buvo pateikta be pareiškėjų žinios ir sutikimo. Skaičiuojama, kad pernai pagal šią paramos priemonę pateikta 1 431 paraiška, kurių suma siekia daugiau kaip 2,5 mln. Eur.

Tyrimas nestabdo kasdienės veiklos

LŽŪKT išplatino pranešimą spaudai, kuriame išdėstė savo poziciją dėl FNTT atliekamo tyrimo: „Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, patvirtiname, kad LŽŪKT centrinėje buveinėje ir keliuose rajonų biuruose lankėsi FNTT pareigūnai, kurie atliko duomenų poėmį, siekdami patikslinti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Su FNTT pareigūnais geranoriškai bendradarbiaujame – esame pateikę prašomus dokumentus bei duomenis ir esame pasirengę teikti visą papildomą tyrimui reikalingą informaciją. Esame suinteresuoti, kad visos aplinkybės būtų kuo greičiau ir objektyviai išaiškintos. Bendradarbiaujame su teisėsauga ir siekiame objektyvaus aplinkybių išaiškinimo. LŽŪKT yra suinteresuota skaidriu paramos administravimu ir atsakingu konsultavimo paslaugų teikimu. Gerbiame teisėsaugos institucijų darbą ir tikimės, kad atliekamas tyrimas padės objektyviai įvertinti visas aplinkybes.

„Suprantame, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija gali kelti klausimų ir nerimo mūsų klientams. Todėl noriu patikinti, kad visos LŽŪKT paslaugos – tiek susijusios su paramos priemonėmis, tiek kitos – ir toliau teikiamos sklandžiai, įprasta tvarka. Mūsų biurai dirba, konsultantai yra pasirengę padėti ūkininkams, kaip ir kasdien. Mums svarbu, kad kiekvienas klientas jaustųsi saugus ir žinotų, jog gali mumis pasitikėti“, – teigė LŽŪKT direktorius S. Cironka.

Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, susilaikysime nuo detalesnių komentarų apie konkrečius tiriamus atvejus, tačiau pagal galimybes teiksime visuomenei aktualią ir patikrintą informaciją. Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, o, mūsų turimais duomenimis, įtarimai nėra pareikšti nei LŽŪKT, nei jos darbuotojams.

Siekdami, kad visuomenė ir ūkininkų bendruomenė apie susidariusią situaciją būtų informuojama ne tik iš žiniasklaidoje pasirodančių pranešimų, norime paaiškinti svarbiausias aplinkybes, susijusias su paramos paraiškų teikimu, konsultavimo paslaugų pasirinkimu ir jų administravimu.

Ūkininkas pats sprendžia, kieno konsultavimo paslaugomis naudotis

LŽŪKT nėra vienintelė organizacija, galinti teikti konsultavimo paslaugas pagal SP intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“. Pagal šią priemonę konsultavimo paslaugas žemdirbiams gali teikti tik NMA patvirtinti paslaugų teikėjai. 2025 m. paraiškų priėmimo laikotarpiu tokių organizacijų, be LŽŪKT, buvo dar devynios.

Visi konsultavimo paslaugų teikėjai, norintys dalyvauti šioje priemonėje, turi būti įvertinti atsakingos institucijos ir įtraukti į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą. Jame iš viso yra apie 450 įvairioms organizacijoms priklausančių ar individualiai dirbančių konsultantų, iš kurių 232 yra LŽŪKT darbuotojai.

Šis sąrašas viešai skelbiamas Žemės ūkio agentūros interneto svetainėje (https://zua.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/akreditavimas/nepriklausomu-zemes-ukio-konsultantu-sarasas/).

Svarbu tai, kad nepriklausomai nuo to, ar ūkininkas paramos paraišką pildo savarankiškai, ar naudojasi konsultanto pagalba, jis pats sprendžia, kurio paslaugų teikėjo konsultacijas pasirinkti, atsižvelgdamas į savo ūkio poreikius. Be to, ūkininkas gali naudotis skirtingų konsultavimo paslaugų teikėjų paslaugomis.

Paramos priemonė ir paraiškų teikimo procesas

Viešojoje erdvėje paskelbta informacija apie galimai be ūkininkų žinios pateiktas paramos paraiškas kelia suprantamų klausimų. Todėl manome, kad svarbu išsamiau paaiškinti, kaip vyksta paraiškų teikimas, jų vertinimas, konsultavimo paslaugų užsakymas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. 2025 m. paraiškų priėmimas pagal intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“ vyko spalio 1–31 d. Šiam kvietimui iš pradžių buvo skirta 1 689 637 Eur paramos lėšų. NMA duomenimis, per šį laikotarpį buvo pateikta 1 431 paraiška. Kadangi skirtų lėšų nepakako, buvo numatytas papildomas finansavimas. Iš viso NMA patvirtino 1 149 paraiškas, kurioms skirta bendra 2 053 548 Eur paramos suma.

Iš patvirtintų paramos gavėjų 803 žemdirbiai pasirinko konsultavimo paslaugas gauti LŽŪKT ir šiuo tikslu sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartis.

Kaip pateikiama paramos paraiška?

Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacinėje sistemoje ŽŪMIS (www.zumis.lt). Pareiškėjas (žemdirbys) prie sistemos jungiasi per savo asmeninę paskyrą, kuri sukuriama naudojantis elektroninės valdžios atpažinties priemonėmis, o vėliau – paties ūkininko susikurtu slaptažodžiu. Taigi prisijungimas prie sistemos yra susietas su konkrečiu pareiškėju ir jo naudojamomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis.

Pagal priemonę „Konsultavimo paslaugos“ ūkininkas paraišką gali pateikti keliais būdais – savarankiškai užpildyti ir pateikti paramos paraišką ŽŪMIS sistemoje, kreiptis į konsultantą, kuris padeda parengti ir užpildyti reikiamus dokumentus, suteikti konsultantui įgaliojimą, pagal kurį šis gali atlikti paraiškos pateikimo veiksmus ūkininko vardu.

Visais atvejais paraiškos teikimas turi būti grindžiamas ūkininko valia ir teisėtu pagrindu veikti jo vardu. LŽŪKT veiklos principai nenumato galimybės teikti paramos paraiškas be ūkininko žinios ar sutikimo.

Kaip vertinamos paraiškos ir pasirenkamas konsultavimo paslaugų teikėjas?

ŽŪMIS sistemoje pateiktas paraiškas vertina NMA. Patvirtinamos tik nustatytus reikalavimus atitinkančios ir pakankamą atrankos balų skaičių surinkusios paraiškos.

Apie priimtą sprendimą skirti paramą NMA informuoja pačius pareiškėjus, išsiųsdama jiems pranešimus.

Gavęs patvirtinimą dėl paramos skyrimo, ūkininkas gali kreiptis į pasirinktą patvirtintą konsultavimo paslaugų teikėją. Jei pasirenkama LŽŪKT, su ūkininku sudaroma konsultavimo paslaugų teikimo sutartis. Sudarant sutartį, individualiai aptariami ūkio poreikiai, numatomos konkrečios konsultavimo temos ir paskiriami specialistai, kurie teiks paslaugas.

Kaip užsakomos ir suteikiamos konsultavimo paslaugos?

Prieš suteikiant konsultavimo paslaugas, ūkininkas ŽŪMIS sistemoje rezervuoja pageidaujamą konsultacijų kiekį ir pasirenka patvirtintą konsultavimo paslaugų teikėją. Gavęs užsakymą, paslaugų teikėjas užregistruoja konsultaciją, nurodydamas konkrečią jos datą, laiką ir konsultaciją teiksiantį specialistą. Suteikus konsultavimo paslaugas, parengiamas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas, kurį pasirašo tiek ūkininkas, tiek konsultantas. Taip pat išrašoma PVM sąskaita faktūra, kurios PVM sumą apmoka ūkininkas. Tik atlikus šiuos veiksmus, konsultavimo paslaugų teikėjas įgyja teisę kreiptis į NMA dėl likusios paramos dalies išmokėjimo.

Kaip vyksta atsiskaitymas už suteiktas paslaugas?

LŽŪKT, kaip juridinis konsultavimo paslaugų teikėjas, parengia bendrą suteiktų paslaugų suvestinę ir pateikia NMA mokėjimo prašymą. NMA patikrina pateiktus duomenis ir atlieka papildomus kontrolės veiksmus, įskaitant atrankinius skambučius ūkininkams, siekdama įsitikinti, kad konsultavimo paslaugos iš tiesų buvo suteiktos.

Tik atlikusi patikrinimus, NMA priima sprendimą dėl mokėjimo ir perveda LŽŪKT paramos lėšas už suteiktas konsultavimo paslaugas. Taigi, paramos administravimo procesas apima kelis etapus – nuo paties ūkininko pateiktos paraiškos ir NMA sprendimo skirti paramą iki konsultavimo paslaugų užsakymo, jų suteikimo patvirtinimo ir galutinio NMA patikrinimo prieš išmokant lėšas.“

Susidariusią situaciją pakomentavo ir KRŪS pirmininkas M. MACIULEVIČIUS:

Tik pamąstymai ir įžvalgos

„Tai mano asmeniniai pamąstymai, vertinimai ir prielaidos, paremti viešai prieinama informacija bei ankstesne patirtimi žemdirbių savivaldoje. Nesu nei LŽŪKT, nei ŽŪM atstovas spaudai ir nekalbu šių institucijų vardu. Pats konsultavimo paslaugų neteikiu, mokymų nevedu ir jokios finansinės naudos negaunu. Mano interesas paprastas – kad Lietuvos ūkininkai turėtų galimybę gauti profesionalias, jiems reikalingas konsultacijas, o visa sistema veiktų skaidriai ir patikimai. Todėl ir keliu klausimus, dalijuosi savo įžvalgomis bei laukiu objektyvių tyrimo išvadų.

Tad į situaciją norėčiau pažvelgti kiek plačiau – ne tik į patį tyrimą, bet ir į tai, kodėl buvo keičiamas žemdirbių konsultavimo modelis, kokio rezultato siekė valstybė ir ką šiandien iš tiesų galime įvertinti.

Kam reikėjo pokyčių?

Žemdirbių organizacijose jau daugelį metų kalbame apie konsultavimo ir mokymų kokybę. Ne kartą viešai, spaudoje ir susirinkimuose kritikavome pernelyg formalius, kartais labiau į dalyvių skaičių nei į realią naudą orientuotus grupinius mokymus. Žinoma, grupiniai mokymai taip pat reikalingi. Tačiau jie ne visuomet gali atsakyti į konkretaus ūkio klausimus. Juk kiekvienas ūkis yra skirtingas. Vienam ūkininkui reikia konsultacijos apie augalų ligas, kenkėjus ar tręšimą. Kitam – apie gyvulių produktyvumą, veislininkystę ar genominių tyrimų rezultatus. Trečiam aktualūs dirvožemio tyrimai, maisto medžiagų balansas, buhalterinė apskaita, mokesčiai ar investicijų planavimas. Dar kitam reikia specifinių sodininkystės, daržininkystės ar aplinkosaugos žinių. Ir tokių klausimų kiekviename ūkyje gali būti dešimtys.

Todėl po ilgų diskusijų ŽŪM pasirinkta kryptis – plėsti individualaus konsultavimo galimybes, suteikiant ūkininkui daugiau laisvės pasirinkti jam reikalingą specialistą ir konsultacijų temas – mano vertinimu, buvo teisinga. Nors diskusijų ir skirtingų nuomonių tikrai netrūko.

Pagal SP priemonę ūkininkas gali pasinaudoti iki 2 000 Eur (be PVM vertės) finansuojamomis konsultacijomis per programos laikotarpį. Gavęs paramą, jam paskirtomis konsultacijomis gali pasinaudoti per 24 mėn. Ir svarbiausia – jis nėra pririšamas prie vienos organizacijos. Gali rinktis skirtingus patvirtintus konsultantus pagal savo ūkio poreikius.

Kas turėjo padėti sistemai realiai veikti?

Štai čia labai svarbus LŽŪKT vaidmuo. Jos dalininkai yra ŽŪM, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. LŽŪKT buvo sukurta būtent tam, kad padėtų žemdirbiams. Buhalterinė apskaita, verslo planai, paramos projektų rengimas, agronominės ir ekonominės konsultacijos, laboratoriniai tyrimai bei daugybė kitų paslaugų yra kasdienė LŽŪKT veikla. Dalininkų lūkestis taip pat aiškus – kad LŽŪKT aktyviai padėtų ūkininkams ir ieškotų naujų būdų, kaip padaryti profesionalias paslaugas prieinamesnėmis.

Tai gerai žinau ir iš savo patirties, dirbant LŽŪKT Nacionalinėje priežiūros taryboje. Mes nuolat keldavome klausimus, kaip plėsti paslaugų spektrą, geriau atspindėti ūkininkų poreikius ir pasiekti tuos ūkius, kuriems profesionalios pagalbos labiausiai reikia. Todėl natūralu tikėtis, kad ir įgyvendinant šią konsultavimo priemonę LŽŪKT atliks aktyvų vaidmenį – informuos ūkininkus, supažindins su galimybėmis, padės parengti dokumentus ir, turėdama tinkamus įgaliojimus, pateikti paraiškas.

Kitaip sakant, LŽŪKT galėjo tapti vienu iš svarbiausių šios sistemos įgalintojų – padėti, kad naujos finansavimo galimybės neliktų vien teisės aktuose, o pasiektų konkrečius ūkininkus. Tai nėra kažkokia neįprasta veikla. Tai yra viena iš esminių

konsultavimo organizacijos funkcijų. Būtų logiška tikėtis, kad ir kitos ūkininkų mokymuose bei konsultavime dalyvaujančios įstaigos galėjo aktyviai informuoti ūkininkus ir skatinti juos kreiptis dėl šios paramos.

Todėl būtų įdomu sužinoti, kiek paraiškų buvo pateikta padedant vienoms ar kitoms konsultavimo organizacijoms, o kiek ūkininkai pateikė savarankiškai. Tikiuosi, kad ilgainiui NMA ir pačios konsultavimo įstaigos galės pateikti daugiau patikrinamų duomenų, kiek jų darbuotojai prisidėjo prie šios priemonės įgyvendinimo.

Ką rodo paraiškų skaičiai?

2025 m. spalio 1 d. per kiek daugiau nei valandą NMA buvo pateiktos 1 432 paraiškos, kuriose prašyta 2,545 mln. Eur paramos. Prašomos paramos sumai pasiekus nustatytą ribą, paraiškų priėmimas buvo sustabdytas, nors iš pradžių buvo planuotas iki spalio 31 d. Po vertinimo ir papildomo finansavimo skyrimo numatyta visiškai finansuoti 1 149 paraiškas. Dar 276 paraiškoms finansavimo nepakako. Beje, susidomėjimas buvo didelis ir 2024 m., kai per dvi dienas pateiktos 1 828 paraiškos, o prašomas finansavimas taip pat viršijo numatytą biudžetą.

Tiesą pasakius, pats anksčiau turėjau šiokio tokio skepticizmo, ar ūkininkai pakankamai aktyviai naudosis individualių konsultacijų galimybėmis. Todėl toks paraiškų aktyvumas mane maloniai nustebino. Jis rodo, kad poreikis gauti finansuojamas konsultacijas arba bent jau galimybę jomis pasinaudoti yra didelis.

Tačiau svarbu suprasti, kad paraiškų skaičius dar nėra suteiktų konsultacijų skaičius, kaip ir prašoma parama nėra faktiškai išmokėti pinigai. Pagal nustatytą tvarką nepanaudotos konsultacijoms rezervuotos lėšos, pasibaigus numatytiems terminams, grąžinamos į bendrą priemonės biudžetą. Todėl finansavimo paskyrimas ūkininkui nėra garantuotos pajamos jokiai konsultavimo įstaigai. Ūkininkas pats renkasi, kokias konsultacijas užsisakys, į kokius specialistus kreipsis ir kaip panaudos jam suteiktą galimybę.

Ką tiria FNTT?

FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir kreditinio sukčiavimo teikiant paraiškas paramai gauti. Mane, kaip ir daugelį, suglumino paskelbta informacija, kad dalis paraiškų galėjo būti pateikta be pačių ūkininkų žinios ir sutikimo. Tai rimta aplinkybė, kurią būtina nuodugniai patikrinti. Juk kalbame apie viešųjų lėšų naudojimą, todėl negali likti abejonių dėl teisėto jų administravimo.

Tačiau turime labai aiškiai atskirti teisėtą konsultanto pagalbą ūkininkui nuo galimo neteisėto veikimo jo vardu. Jeigu LŽŪKT darbuotojai iš anksto informavo ūkininkus, tinkamai pasirūpino jų įgaliojimais, parengė paraiškas ir laiku jas pateikė, toks darbas būtų profesionalus ir vertas teigiamo įvertinimo. Jeigu paaiškėtų procedūrinių trūkumų, reikėtų nustatyti jų pobūdį, mastą ir priežastis. O jeigu būtų nustatyti sąmoningi neteisėti veiksmai, už juos turėtų būti atsakyta, įvertinant ir konkrečių asmenų, ir, jei būtų pagrindo, vadovavimo bei vidaus kontrolės atsakomybę.

Būtent todėl manau, kad FNTT tyrimas yra svarbus. Jeigu buvo piktnaudžiaujama, tai būtina išaiškinti ir užkirsti kelią tokiems veiksmams ateityje. Jeigu konkrečios abejonės nepasitvirtins, tai taip pat turi būti aiškiai pasakyta. Skaidrumas ir pasitikėjimas yra būtinos sąlygos, kad tokia konsultavimo sistema galėtų sėkmingai veikti ateityje.

Priemonės įvertinimas dar tik laukia

Šiandien daug diskutuojame apie paraiškų pateikimą. Bet juk tai tik pirmasis etapas. Antrasis, mano vertinimu, net svarbesnis – kaip ūkininkai pasinaudos jiems paskirtomis konsultacijomis. Čia atsiranda labai įdomių klausimų. Kiek ūkininkų išnaudos visą jiems skirtą konsultavimo galimybę? Kokias temas jie pasirinks? Kurie specialistai ir konsultavimo įstaigos sulauks didžiausio pasitikėjimo? Kiek konsultacijų suteiks pati LŽŪKT, universitetai ar kiti paslaugų teikėjai? Ne mažiau įdomu, kokie bus konsultavimo poreikių skirtumai tarp gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir kitų ūkių.

Ir dar vienas man ypač svarbus klausimas – ar šia galimybe vienodai aktyviai naudojasi smulkieji, vidutiniai ir stambieji ūkiai? Jeigu paaiškėtų, kad mažesni ūkiai naudojasi konsultacijomis rečiau, reikėtų išsiaiškinti kodėl. Galbūt jiems trūksta informacijos, galbūt finansavimo ar paprasčiausiai pagalbos pasirinkti tinkamiausią specialistą? Visa ši informacija būtų labai vertinga ŽŪM, planuojant tolesnę konsultavimo politiką.

Manau, ateityje turėtume turėti aiškią, nuasmenintais duomenimis pagrįstą apžvalgą, kiek konsultacijų suteikta, kokiomis temomis, kokio dydžio ūkiams, kiek lėšų panaudota ir kaip patys ūkininkai vertina gautą pagalbą. Būtent tai parodytų, ar priemonė pasiteisino ne tik pagal paraiškų skaičių, bet ir pagal realią naudą Lietuvos žemės ūkiui.

Pabaigai

Mano vertinimu, pasirinkta individualaus konsultavimo kryptis yra perspektyvi. Ji gali padėti mažinti formalų dalyvavimą mokymuose ir daugiau dėmesio skirti konkrečioms ūkio problemoms spręsti. Žinoma, ne į visus klausimus jau atsakyta. FNTT tyrimas turi išaiškinti galimų pažeidimų aplinkybes, o tolesnis priemonės įgyvendinimas parodys, kiek vertės iš tiesų sukurta ūkininkams.

Tačiau būtų klaida dėl šiandien kilusių abejonių atmesti pačią individualaus konsultavimo idėją ar iš anksto nuteisti visą LŽŪKT, kuri jau daugiau kaip tris dešimtmečius dirba Lietuvos žemdirbiams. Jeigu konsultantai padėjo ūkininkams teisėtai ir profesionaliai pasinaudoti naujomis galimybėmis, tai yra būtent tas darbas, kurio iš jų tikimės. O jei paaiškės klaidų ar pažeidimų, juos būtina įvertinti ir ištaisyti, kad pati sistema būtų dar patikimesnė. Nes galutinis tikslas nėra kuo daugiau paraiškų ar kuo daugiau išleistų pinigų. Galutinis tikslas – kad kiekvienas ūkininkas galėtų gauti profesionalų atsakymą į jam svarbius klausimus, o valstybė žinotų, kad jos investicijos žinias kuria realią naudą Lietuvos žemės ūkiui.“

ŪP informacija

LŽŪKT ir redakcijos nuotraukos