Kam naudingos mažos biokuro kainos

Lems trumpalaikės sutartys

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skelbia, kad šilumos sektoriaus įmonės naujam šildymo sezonui pasirengusios panašiai kaip ir pernai – iš anksto užsitikrinusios apie 30 proc. biokuro, o šio kuro kainos išlieka palankios. Pastebima, kad 2025–2026 m. šildymo sezono ilgalaikių sutarčių biokuro kainos išlieka panašios, tačiau praėjusio sezono trumpalaikių sutarčių kainų svyravimai turėjo neigiamos įtakos vidutinei biokuro kainai – jie padidino ją maždaug 5 proc.

Tikėtasi, kad šiemet bus daugiau ilgalaikių sutarčių ir pavyks suvaldyti kainų augimo riziką žiemos metu, tačiau šalčiausiam laikotarpiui rinkos dalyviai įsigiję tik apie 33 proc. biokuro ilgalaikėmis sutartimis. Kaip ir kiekvieną šildymo sezoną, trumpalaikių sutarčių kainoms didžiausią įtaką gali turėti klimato sąlygos – lietingesni ar šaltesni orai, nei prognozuota, taigi galutines šilumos kainas vartotojams sunku prognozuoti.

Besikeičiančių sezonų įtaka

Pasak Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovų, biokuro žaliavos – miško kirtimo liekanų ir malkinės medienos – kainų svyravimai yra natūralus procesas, kurį daugiausia lemia elektroninėje medienos pardavimo sistemoje vykstančiuose aukcionuose kainą siūlantys pirkėjai ir sezoniškumas. Kiekvienais metais besikeičiantys sezonai diktuoja biokuro kainų piką arba nuosmukį. Vasarą katilinės perka mažiau biokuro, todėl kaina krinta, biokuro gaminama mažiau. Kadangi prognozuojama, jog ši žiema bus šaltesnė, tikėtina, kad biokuro paklausa augs, o kartu šoktelės ir kainos. Įprastai VMU biokuro žaliavos kainas žino iš anksto – jau dabar elektroninėje medienos pardavimo sistemoje paskelbti 2026 m.
pirmojo pusmečio žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionai. Jiems įvykus, bus sudaryti sandoriai 2026 m. pirmajam pusmečiui. VMU atkreipia dėmesį, kad biokuro kainoms įtakos gali turėti ir geopolitinė situacija. Paskutiniai didesni kainų svyravimai buvo 2022 m.

VMU atstovai pažymi, kad žaliavą biokurui – malkinę medieną ir miško kirtimo liekanas – gamina tik patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta metine miško kirtimų norma, tad jų žaliava sudaro apie 50 proc. visų biokurui skirtų žaliavų. Dar yra privatus sektorius ir kiti biokuro šaltiniai. Biokuro žaliavos gamintojai parduoda žaliavą aukcionuose, kur siūlyti kainą ir pirkti gali kiekvienas pirkėjas, įsivertinęs savo poreikius bei galimas rizikas. Miškuose darbai nesustoja, žaliava gaminama nuolat, o kainas diktuoja tuo metu vyraujantis pasiūlos ir paklausos santykis.

Lėmė ES sankcijos

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis prisimena dar ne taip seniai vykusius ekstremalesnius pokyčius biokuro biržoje. „Po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga (ES) Rusijai ir Baltarusijai įvedė sankcijas. Dėl jų buvo nutrauktas biokuro gamybai naudotų skiedrų importas iš Baltarusijos. Anksčiau iš Baltarusijos kasmet gaudavome 1,2–1,5 mln. t medienos skiedrų, kurių nemaža dalis keliaudavo į katilines, ir tai buvo pakankamai pigi biokuro žaliava, – pasakoja „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. – Kai importas nutrūko, ryškiai šoktelėjo ne tik biokuro, bet ir malkinės medienos kainos. Daugelis nusprendė investuoti į biokuro gamybą, ir, atsiradus daugiau gamintojų, biokuro rinka normalizavosi.“

Pasak A. Gaižučio, situacija vėl ėmė keistis, nes pastarosios dvi žiemos buvo itin šiltos – susidarė biokuro perteklius. „Kadangi pasiūla viršija paklausą, gamintojai priversti parduoti pigiau, jei nori išlikti šioje konkurencingoje rinkoje. Tiesa, kai kurių gamintojų biokuro kainos stebina, nes nesiekia net savikainos. Pagrįstai kyla klausimas, kaip jos gali veikti legaliai“, – svarsto LMŽSA vadovas.

Nepajus skirtumo?

A. Gaižutis teigia, kad labiausiai biokuro kainų kritimas nepalankus miškų savininkams, nes biokurui naudojama prastesnės kokybės mediena. Anksčiau vyravusios kainos padengdavo bent jau išlaidas už tokios medienos surinkimą ir pateikimą, o dabar dažnu atveju nevertės rinkti, nes sąnaudos bus didesnės už atlygį.

„Šioje situacijoje laimi šilumos gamintojai – juk biokuras ir taip yra gerokai pigesnė žaliava nei dujos ar mazutas, tačiau šilumos vartotojai vargiai pajus skirtumą, nes šilumos kainą sudaro daugiau dedamųjų, ne tik biokuro žaliavų sąnaudos. Prieš porą metų teko lankytis konferencijoje su šilumininkais ir buvo nuodugniai paaiškinta, kodėl biokuras atskirais atvejais net nėra pagrindinė dalis šilumos kainoje (sudaro apie 40 proc.) – esą kainuoja ir elektra, ir administravimas, ir priežiūra, ir kt. Be to, kiek mokėsime už šilumą, priklauso ir nuo šilumos trasų sandarumo – kiek šilumos prarandama, kol ji atkeliauja iki namų. Taigi, pokyčiai biokuro rinkoje dar nereiškia apčiuopiamų pokyčių galutiniam vartotojui“, – paaiškina ŪP pašnekovas.

Nuokrytis – ne esminis

A. Gaižučiui antrina ir Ignalinos r. savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas. Anot jo, akivaizdu, kad mažos biokuro kainos teigiamai paveiks šilumos tiekėjus, nes kurą galės įsigyti pigiau, tačiau vartotojams šie pokyčiai nebus aktualūs. „Visų pirma, šilumos kainą sudaro ne tik išlaidos biokurui, bet ir šilumos perdavimui, administravimui, elektrai, šaltam vandeniui, remontui ir kt. Vertinant šilumos kainas galutiniam vartotojui, taip pat reikėtų skirti esminį dalyką – kas yra 1 kWh kaina ir 1 kv. m šildymo kaina. Net jei 1 kWh kaina maža, tačiau būsto sienos kiauros ir šildome lauką, galutinė kaina už šildymą bus didelė, – pažymi ŪP pašnekovas. – Ignalinos mieste renovuota 100 proc. daugiabučių, todėl, nepaisant to, kad mūsų mieste 1 kWh kaina yra viena didžiausių Lietuvoje, 1 kv. m šildymo kaina yra viena mažiausių. Pavyzdžiui, trijų kambarių buto (64 kv. m) šildymas šalčiausią mėnesį kainuoja apie 60 Eur, o nerenovuotuose tokio pat ploto butuose šilumos kaina gali siekti apie 200 Eur.“

Pasak V. Kreivėno, šilumos gavėjai didelio skirtumo nepajus ir todėl, kad biokuro kaina nukrito ne taip ir žymiai – apie 4 proc. „4 proc. nuo 100 Eur tėra 4 Eur, o nuo 50 Eur – vos 2 Eur. Biokuro kaina nesudaro nė 80 proc. centralizuotos šilumos kainos, taigi kalbame apie vos kelių eurų skirtumą per tris žiemos mėnesius“, – pažymi Ignalinos r. savivaldybės administracijos direktorius.

Svarbu rinkos balansas

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktoriaus Virgilijaus Dirmos, mažiausios biokuro kainos per pastaruosius penkerius metus – reiškinys, turintis teigiamų, tačiau nemažai ir nerimą keliančių aspektų. „Viena vertus, vartotojams tai gera žinia – mažesnės šilumos kainos ir didesnis konkurencingumas energijos rinkoje. Tačiau, kita vertus, žemas kainų lygis kelia iššūkių biokuro gamintojams ir tiekėjams, kurių veiklos tvarumas visų pirma priklauso nuo subalansuotos rinkos, – sako „Litbioma“ direktorius. – Mažos kainos susiformavo dėl keleto veiksnių – šiltų žiemų, sumažėjusios paklausos, pakankamų žaliavų atsargų ir didesnio konkurencingumo rinkoje. Vis dėlto tai rodo ir tam tikrą saugiklių trūkumą – tiekėjų sandėliai šiemet apie 50 proc. mažiau užpildyti nei pernai, todėl, užsitęsus šalčiams, pasiūlos trūkumo rizika gali tapti reali.“

Anot ŪP pašnekovo, svarbiausia – neužmiršti tvarumo principų. Biokuro sektorius Lietuvoje yra vienas pagrindinių žaliosios energetikos stuburų, kuriantis vietinę pridėtinę vertę, darbo vietas ir mažinantis priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl, sprendžiant kainų problemas, būtina siekti subalansuotos rinkos, kurioje išsaugomas tiek vartotojų, tiek gamintojų interesas – kad biokuro grandinė išliktų tvari, patikima ir prisidėtų prie energetinio saugumo.

Labiausiai paveikiami

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.