Kaminkrėtys E. Kurlianskas, sekdamas savo prosenelio iš Biržų K. Šimaičio pavyzdžiu, pirmiausia išmoko mūryti krosnis ir tik vėliau ėmėsi kaminų valymo. Labai reikalingu amatu užsiima jau ilgiau negu du dešimtmečius. Anksčiau, pasak kaminkrėčio, kaminų valymo paslaugų paklausa buvusi kitokia. Per pastaruosius metus labai pasikeitė ir patalpų šildymo būdai. Mažiau populiarios tapo ir tradicinės krosnys. Kas turi seną krosnį, tas ir turi, tačiau, E. Kurlianskas pastebi, jog naujų krosnių mūryti vis rečiau beprireikia.
Kaminkrėtys turi nuolatinių klientų, kurie kiekvieną pavasarį prašo jo paslaugų. Žmonės elgiasi atsakingai, rūpinasi savo turtu ir savo pačių saugumu. E. Kurliansko tvirtinimu, dėl netvarkingų krosnių, nevalytų kaminų kyla daug gaisrų, kurių tikrai galima išvengti. Tik reikia nepamiršti laiku pasikviesti kaminkrėtį. Dūmtraukius rekomenduojama valyti mažiausiai porą kartų per metus, senus kaminus – dar dažniau, per sezoną kas tris mėnesius.
„Jeigu važiuoju į tą pačią vietą, kur jau anksčiau buvau dirbęs, kaminą išvalyti trunka iki valandos. Bet jei kaminas seniai nevalytas, apleistas, kaip sakoma, užakęs, tenka užgaišti ir pusę dienos. O jei prireikia papildomų priemonių – galima ir ne vieną dieną pravargti. Nebeužtenka lynų, šepečių, teleskopinių lazdų ar svarelių. Kartais ir gręžti prisireikia. Visko pasitaiko“, – pasakojo ilgametę kaminkrėčio patirtį turintis ŪP pašnekovas.
Žmonės bando ir patys išsivalyti savo krosnis, kaminus, tačiau, E. Kurliansko pastebėjimu, tikrai ne visada tą padaro tvarkingai. Kaminkrėtys yra radęs pačių įvairiausių daiktų po tokių kaminų valymų – ir metalinių įrankių, pririštų prie šepečio, leidžiamo į kaminą, ir svarelių, ir plaktukų...
Dėl skirtingų kaminų ir krosnių ir jų priežiūra, valymas labai skiriasi. Nerasi vienodai sumūrytų senovinių krosnių. Gal tik dabartinių konstrukcijos daugmaž panašios.
Labiausiai kaminkrėčio paslaugų žmonėms prireikia rudenį ir, pasak kaminkrėčio, tuoj pat, tą pačią dieną. „Skambučių sulaukiu iš įvairių rajonų, todėl darosi labai sudėtinga greitai atlikti prašomą paslaugą. Būtų labai gerai, jei kaminkrėtį žmonės kviestųsi ne tik rudenį, bet ir kitais metų laikais – pavasarį ar vasarą. Tuomet tikrai būtų galima visur suspėti“, – ŪP atviravo pašnekovas.
Lietuvoje kaminkrėčių, pavienių meistrų, pasak E. Kurliansko, yra ne viename rajone. Tačiau dažniausiai tokie kaminkrėčiai dar dirba ir papildomų darbų. Kitose šalyse draudimo kompanijos, kurios draudžia būstus, gyventojų prašo pažymos apie išvalytus kaminus. Todėl žmonės pasirūpina, kad kaminai būtų išvalyti dažniau, ir kaminkrėčių tose šalyse yra daugiau. „Gal ir pas mus kaminkrėčių padaugėtų, jei atsirastų profesinis mokymas. O dabar nėra kas išmoko kaminkrėtystės. Tenka mokytis bedirbant. Darbas gal ir ne kiekvienam, bet tikrai įdomus. Tenka bendrauti su daug žmonių, aplankyti skirtingas vietoves, matyti įvairius objektus. Dėl savo amato esu išvažinėjęs didžiąją dalį Lietuvos“, – apie kaminkrėčio darbo privalumus kalbėjo E. Kurlianskas.
Šiuolaikiniai kaminkrėčiai, pasak ŪP pašnekovo, dirba tokiu pat principu, kaip ir senovėje. Žinoma, įrankių yra tobulesnių, ne tik mechaninių, bet ir elektrinių, kurių prisireikia rimtesniems darbams, pavyzdžiui, pašalinti iš kamino sukietėjusią smalą. Daugelį įrankių dabar galima įsigyti, seniau dalį tekdavo pasigaminti pačiam kaminkrėčiui.
Kaminai valomi daugiausia iš viršaus, bet kartais – ir iš apačios. „Pasitaiko nelabai tvirtų stogų, todėl reikia valyti iš apačios per specialiai įrengtą kamino angą. Naudojant prailgintuvus, pasiekiamas ir išvalomas kaminas iki pat viršaus. Patyręs kaminkrėtys su reikiamais įrankiais gali išvalyti bet kokią krosnių ir kaminų sistemą. Tą rodo ir mano patirtis. Kiek tik kaminų per du dešimtmečius valiau, visus ir išvaliau“, – ŪP neslėpė E. Kurlianskas.

Pasak kaminkrėčio, teikiant paslaugas visoje Lietuvoje, ištisus metus, galima išgyventi tik iš kaminkrėtystės. E. Kurlianskas be krosnių mūrijimo ir kaminų valymo dar dirba ir papildomai – remontuoja krosnis ir kaminus. „Žinau, kad yra kaminkrėčių, vairuojančių traktorius, užsiimančius kitokia veikla. Vienas darbas kitam tikrai netrukdo“, – pridūrė ŪP pašnekovas.
Kaminkrėčio paslaugų kaina šiek tiek kito, bet labai neaugo. Dabar išvalyti 1 m kamino kainuoja 30 Eur. Tačiau, pasak E. Kurliansko, galutinė kaina sutariama konkrečiu atveju. Dažnai kaminkrėtys stengiasi per dieną vienoje vietoje išvalyti keletą kaminų. Tuomet mažesnės tampa kelionės išlaidos, ir žmonėms paslauga atsieina pigiau.
Seniau Lietuvoje būta bandymų kaminkrėčiams susiburti į kokią nors organizaciją, tačiau dėl įvairių priežasčių iki šiol kaminkrėčiai dirba kas sau. Vieni – ne vienus metus, kitiems, pasak E. Kurliansko, ir vieno sezono užtenka.
Užsienyje situacija visai kitokia. „Italijoje, pavyzdžiui, vyksta net kaminkrėčių suvažiavimai. Esu pats maždaug prieš dešimtmetį ten dalyvavęs, atstovavęs Lietuvai. Kaminkrėčių susirinko iš daugybės šalių, bendravo, dalijosi patirtimi. Surengtas šventiškai pasipuošusių kaminkrėčių paradas. Mūsų šalies kaminkrėčiai specialios aprangos neturi, skirtingai negu kaimynai latviai, kurių kaminkrėčių tradicijos gilesnės. Renginiui apranga pasirūpinau savarankiškai“, – pasakojo kaminkrėtys. Gilios kaminkrėtystės tradicijos ir Vokietijoje.
Pasak E. Kurliansko, kaminkrėčio amatas tikrai bus reikalingas ir ateityje.
Autorės ir Egidijaus KURLIANSKO nuotraukos
Projektą iš dalies finansuoja